Lietuvių liaudies žaidimai vaikams: kalbos ugdymas per judesį ir tradicijas

Žaisdami vaikai iš tikrųjų dirba patį svarbiausią savo darbą - jie mokosi. Be abejo, ne visi žaidimai vienodai naudingi, todėl svarbi ir ne visada lengva tėvų užduotis - paskatinti vaikus žaisti tokius žaidimus, kurie ugdytų mažylių pastabumą, padėtų pažinti daiktus ir reiškinius, gyvūnus ir augalus. Kitakalbėje aplinkoje gyvenančios šeimos susiduria ir su problema, kaip padėti vaikui išmokti lietuvių kalbos. Be to, kalbos mokytis turi būti malonu. O argi begalima rasti malonesnį mokymosi būdą nei žaidimas?

Juo labiau, kad tokiu būdu vaikas tobulėja visapusiškai: lavinama ne tik kalba, bet ir vaiko judesiai, loginis mąstymas, vaizduotė, socialiniai įgūdžiai. Ir, žinoma, šitaip mezgasi ir tvirtėja vaiko ryšys su tėvais, jis jaučiasi saugus ir mylimas, todėl žinias įsisavina kur kas greičiau ir lengviau.

Tradicinių žaidimų vertė kalbos ugdymui

Lietuvių liaudies žaidimai arba tradiciniai žaidimai - tai iš kartos į kartą perduodama liaudies kūrybos dalis. Žaisdami įvairius liaudies žaidimus vaikai susipažįsta su papročiais, tradicijomis, išmoksta liaudies šokio elementų, mokosi gražiai ritmiškai judėti, bendrauti, lavinti vikrumą, orientaciją. Žaidimų turinys būna nesudėtingas, turi tikslą, aiškų veiksmą, pabaigą.

Žaidžiant judriuosius žaidimus skatinkite vaikus įvardinti atliekamus judesius, erdvines sąvokas (aukštyn-žemyn, kairė-dešinė, arti-toli ir pan.). Sportuojant sakykite skaičiuotes, pamėgdžiokite gyvūnų ar paukščių judesius ir garsus. Muzikinėse veiklose galėtų būti įtraukiami ritmikos elementai, padedantys lavinti girdimąjį suvokimą.

Populiarių liaudies žaidimų aprašymai

Pateikiame keletą klasikinių lietuvių liaudies žaidimų, kurie puikiai tinka tiek namuose, tiek ugdymo įstaigose:

• Žaltys (žaidžia 5-15 asmenų): Visi sustoja vienas už kito, uždėję rankas ant priekyje stovinčio pečių. Pirmasis - žalčio „galva”, paskutinis - „uodega“. Žaltys rūpinasi sugriebt savo uodegą, tai yra pirmutinis stengiasi sugauti paskutinį. Pagautas uodegos galas tampa žalčio „galva”.
• Katė ir pelė (žaidžia 10-30 asmenų): Žaidėjai, išskyrus du, sustoja ratu ir susiima už rankų. Iš likusiųjų vienas - „pelė” - stojasi į rato vidurį; o antras - „katė” - už rato. Katė rūpinasi įlįst rato vidun, bet žaidėjai jos neleidžia.
• Dviragis (žaidžia 4-10 asmenų): „Dviragis” gaudo kitus, šokinėdamas ant vienos kojos. Jei atsistoja ant abiejų kojų, tai tada jis turi sugaut du žaidėjus ir tik antras sugautasis tampa „dviragiu”.
• Sveikas gyvas! (žaidžia 8-20 asmenų): Visi sustoja ratu. Vienas vaikščioja aplinkui ir paliečia kuriam nors rate stovinčiam nugarą, sakydamas: „Sveikas gyvas!”, ir bėga aplink ratą. Paliestas bėga priešingon pusėn. Susitikę paduoda kits kitam ranką, paklausia: ,,Kaip sekasi?” ir bėga užimti laisvos likusios vietos.

Šiuolaikinės priemonės kalbos lavinimui

Greta tradicinių žaidimų, kalbos ir mąstymo lavinimui puikiai pasitarnauja ir šiuolaikinės edukacinės priemonės:

Šnekančios kortelės - tai lietuviškai įgarsintos edukacinės priemonės, padedančios vaikams lavinti kalbą, žodyną, tarimą ir garsų suvokimą. Įstatę kortelę į skaitytuvą, vaikai išgirsta žodį, kuris susiejamas su paveikslėliu - tai skatina supratimą ir įsiminimą. Tai tvaresnė alternatyva įprastoms užduočių knygelėms.

Montessori lavinamosios kortelės - tai išskirtinės edukacinės kortelės vaikams, skirtos skaitymo, emocinės raiškos, skaičiavimo, formų atpažinimo, gyvūnų ir augalų pažinimui bei kitų įgūdžių lavinimui. Šios kortelės vaikams tinka tiek individualiam mokymuisi, tiek naudojimui ugdymo įstaigose - darželiuose, mokyklose, logopedinėse pamokose.

Kalbos lavinimo priemonių palyginimas

Be to, verta atkreipti dėmesį į pasakų sekimą ir kūrimą. Pasakos jau pačios savaime turtina kalbą. Noras kurti neišnyksta ir pradėjus lankyti mokyklą, kur vaikai ne tik skaito daug pasakų, bet ir patys kuria ar perkuria pasakas, pasitelkdami savo patirtimi ir šiandienines realijas. Vaikai įgyja kalbos įgūdžių, kai šnekama, vaidinama, deklamuojama, dainuojama. Įvairūs žaidimai įtraukia vaikus į aktyvius pašnekesius, o šeima yra pirmoji vaiko mokytoja, kurioje formuojasi svarbiausi kalbiniai įgūdžiai.

tags: #lietuviu #liaudies #zaidimai #lavinantys #kalba

• Mildos Dargužaitės biografija
• Kaip suprasti vaiko meilės kalbą
• kaip vaikų kūryba sukuria žiemos stebuklą namuose
• Socialinio draudimo stažas Lietuvoje
• Daugiau apie Agnės Stumbrės gyvenimą ir veiklą