Lietuvių kalbos mokymasis kitakalbiams vaikams
Lietuvių kalba kitakalbiams - tai draugiška erdvė, kurioje kitakalbiai vaikai mokosi drąsiai kalbėti lietuviškai.
Mokymosi galimybės ir metodika
Pozityvi, kūrybiška ir palaikanti mokytoja „Lakštingaloje“ dirba nuo 2023-ųjų. Ji atranda ryšį su vaikais ir paaugliais, pastebi jų stiprybes, individualius poreikius bei kuria saugią, motyvuojančią mokymosi aplinką. Lietuvių kalbos mokytoja, literatūrologijos magistrė, logopedė. Ypatingą dėmesį skiria mokymuisi per žaidimą, kūrybiškiems metodams ir individualiems mokinių poreikiams. Kaip sakoma, „Visi dalykai išauga iš mažos pradžios.“
Lietuvių kalbos mokykla siūlo smagią kelionę į žinių pasaulį. Mokymosi turinys susideda iš 7 temų: asmens tapatybė, šeima, kelias (transportas), maistas / gėrimai, kitos paslaugos (paštas, bankas ir kt.), darbas, laisvalaikis. Kiekvienoje temoje pasitelkiamas minimalus žodynas, kasdienio gyvenimo frazės, gramatikos dalykai, pokalbiai, tekstai, klausomi tekstai. Programa parengta pagal A. Kaškelevičienės ir V. Stumbrienės vadovėlį „Nė dienos be lietuvių kalbos“.
Programa skirta įvairaus amžiaus, skirtingų profesijų, interesų ir išsilavinimo kitakalbiams, pradedantiems mokytis lietuvių kalbos. Mokydamiesi pagal šią programą dalyviai pasiektų A1 lygį ir gautų tvirtus pagrindus toliau mokytis lietuvių kalbos. Programoje daug laiko skiriama komunikaciniams gebėjimams ugdyti, skaitomi itin trumpi, dažnai specialiai tam parengti tekstai.
Temų ir gramatikos apžvalga
1 tema: Žodynas: Abėcėlė, šalys, miestai, gyventojai, kalbos. Gramatika: Asmeniniai įvardžiai, veiksmažodžiai „būti“ ir „nebūti“, klausiamieji žodžiai „kas“ ir „ar“, daiktavardžių vienaskaitos kilmininkas su prielinksniu „iš“, daiktavardžių vienaskaitos vietininkas, veiksmažodžių esamasis laikas (-a tipas).
2 tema: Žodynas: Miestas, asmenų pavadinimai, profesijos, savaitės dienos, paros laikas, skaičiai nuo 0 iki 10. Gramatika: Daiktavardžių vienaskaitos galininkas, prielinksniai „į“ ir „pas“, prielinksnis „prie“, pavadinimo kilmininkas, laiko raiška (galininkas), subjekto neigimo raiška.
3 tema: Žodynas: Šeima, giminės, koks? kokia? Gramatika: Veiksmažodžių esamasis laikas (-i tipas), objekto raiška, veiksmažodžiai „galėti“, „mėgti“, „turėti“ su bendratimi, parodomieji įvardžiai „šis“ ir „tas“, priklausomybės raiška, daiktavardžių daugiskaitos vardininkas, kilmininkas ir galininkas, kiekybės raiška, skaitvardžių (1-9) vyriškoji ir moteriškoji giminė bei galininkas.
4 tema: Žodynas: Maistas, maisto produktai, gėrimai, indai, stalo įrankiai. Gramatika: Veiksmažodžių esamasis laikas (-o tipas), veiksmažodžių valdymas, daiktavardžių vienaskaitos ir daugiskaitos naudininkas ir įnagininkas su prielinksniu „su“, asmeninių įvardžių kilmininkas, naudininkas, įnagininkas, prielinksnis „be“, rūšies kilmininkas, liepiamoji nuosaka, būsimasis laikas, būtasis kartinis laikas (-o ir -ė tipai), įvardis „savo“.
5 tema: Žodynas: Maisto pakuotės, svoris, spalvos, skaičiai nuo 11 iki 19, dešimtys, šimtai ir tūkstančiai. Gramatika: Kiekio raiška, skaitvardžių (1-9) linksniavimas, veiksmažodis „reikia“, prieveiksmių laipsniavimas, būdvardžių negimininės formos laipsniavimas, tariamoji nuosaka.
6 tema: Žodynas: Transportas, kryptis ir vieta, mėnesiai. Gramatika: Laiko raiška (valandos), laiko ir vietos prielinksniai, vietos ir krypties raiška, kelio įnagininkas, priemonės įnagininkas.
7 tema: Žodynas: Namas, butas, kambarys, baldai. Gramatika: Būdvardžių linksniavimas, parodomųjų, klausiamųjų ir santykinių įvardžių linksniavimas, įvardžių „tas pats“, „ta pati“ linksniavimas, asmeninių įvardžių „jis“ ir „ji“ vietininkas, būdvardžių laipsniavimas, prielinksnis „virš“, klausiamieji žodžiai „koks“ ir „kuris“.
Praktiniai mokymosi pavyzdžiai
Mokymosi procese imituojama vakarienė kavinėje, studijuojami valgiaraščiai, išsirenkamas maistas. Mokomasi, kaip užsisakyti, vartoti kilmininko linksnį („norėti ko?“), kalbėti apie maistą.
Dėstytojas studentams pateikia susitikimo mėnesį vykstančių renginių Vilniuje programą. Studentai ir dėstytojas drauge nagrinėja programą, vėliau porose turi išsirinkti du - tris renginius, į kuriuos šį mėnesį eis. Po to vieni kitiems pristato savo pasirinkimus ir juos trumpai argumentuoja. Mokomasi, kaip išreikšti norą, argumentuoti, sudaryti datas (laiko galininkas).
Paskaitoje vaidinamos įvairios situacijos drabužių parduotuvėje - pirmiausia susipažįstama su parduotuvės darbo laiku. Tariamosios nuosakos mandagumo formos („norėčiau“, „reikėtų“, „ar galėtumėte?“) vartojamos kalbant apie norus, prašymus.
Mokomasi, kaip papasakoti apie savaitgalį, vartoti būtąjį kartinį laiką, kalbėti apie laisvalaikio leidimo formas (skaityti knygą, žiūrėti televizorių ir pan.). Studentai mokosi, kaip rekomenduoti draugui filmą / knygą / spektaklį ir pan., vartoti „Siūlau / rekomenduoju + veiksmažodžio bendratis“. Aptariama laisvalaikio leksika.
Mokomasi, kaip nusipirkti bilietus į kiną / teatrą / koncertą, sudaryti datas (mėnesio ir dienos) bei valandas (laiko galininkas). Kartojami renginių pavadinimai, skaitvardžiai.
Aiškinamasi, kaip pasveikinti su gimtadieniu, priimti sveikinimą, ko nors palinkėti, užrašyti sveikinimą. Siūloma įtvirtinti kilmininko linksnį („linkėti ko?“), aptariami abstrakčiųjų veiksmažodžių vartojimas (laimė, džiaugsmas, sveikata, sėkmė). Mokomasi, kaip pakviesti į gimtadienio / sukaktuvių šventę.
Aptariamas vietininko linksnis („laukime, susitinkame kur?“), kalbama apie šventes. Mokomasi, kaip išreikšti, kas kurso programoje patiko, kas nepatiko, kaip įvertinti. Aptariamas naudininko linksnis („patikti kam?“).
Mokomasi, kaip įsigyti kanceliarinių prekių, paprašyti ką nors paskolinti. Aptariamas skaitvardžių ir daiktavardžių derinimas (dviejų parkerių ir pan.). Mokomasi, kaip susirasti kalbos kursus.
Kartojama liepiamoji nuosaka (skelbimuose vartojamos formos - ateik(ite), išmok(ite), kalbėk(ite)...). Aptariami prieveiksmiai su „-iškai“ (lietuviškai, angliškai...). Mokomasi, kaip kalbų mokyklos administracijos paklausti reikalingos informacijos, sudaryti klausomuosius sakinius. Aptariami įvardžiai: kas, kur, kaip, kada, kiek? Mokomasi, kaip užpildyti trumpą gyvenimo aprašymą ar kitą anketą.
Kartojamas veiksmažodžių esamasis laikas (visos asmenuotės - a, o, i). Aptariama anketų formuluočių leksika (gimimo data, vieta ir pan.). Mokomasi, kaip dalyvauti darbo pokalbyje, prisistatyti, paklausti informacijos apie darbą.
Nagrinėjami veiksmažodžiai „galėti“, „reikėti“ + veiksmažodžio bendratis. Aptariama darbo leksika (alga, tvarkaraštis, laisva diena...). Mokomasi, kaip pakalbėti su vadovu dėl darbo sąlygų, paprašyti. Vartojama „Galėčiau + veiksmažodžio bendratis“.
Dėstytojas pristato siūlomą susitikimų planą, vartodamas paprasčiausių veiksmažodžių būsimojo laiko formas. Studentai išreiškia savo norus, visi kartu suderina ir, jei reikia, suformuluoja naują planą. Mokomasi, kaip išreikšti planus, norus, vartoti būsimojo laiko formas, kalbėti apie + galininkas.
Aptariama, kaip pasakyti savo adresą, kaip paklausti kito žmogaus adreso. Nagrinėjami priklausomybės įvardžiai (mano, tavo, jūsų...). Mokomasi skaičių (nuo 1 iki 10), buto leksikos (butas, namas...). Mokomasi, kaip išsikviesti taksi.
Nagrinėjama galininko vartosena su prielinksniu „į“ (važiuoti į...). Aptariamos pokalbio telefonu mandagumo formos, miesto leksika (centras, gatvė, prospektas...). Mokomasi, kaip paklausti ir atsakyti, kur yra tam tikras objektas, paprašyti pagalbos.
Nagrinėjamas vietos ir krypties prieveiksmių (prie, už, ant, į ...) vartojimas su galininku ir kilmininko linksniais. Aptariami pastatų ir įstaigų pavadinimai (žodžių daryba su -ykla). Mokomasi, kaip paklausti ir paaiškinti, kaip nueiti iki tam tikro objekto.
Kartojama liežuvio nuosaka. Atliekami simuliaciniai telefonų pokalbiai: paskambinti draugui; išsikviesti taksi, greitąją pagalbą, policiją; pasiteirauti parduotuvės darbo laiko; kaip paprašyti ką nors pakviesti, paprašyti pagalbos, sutarti dėl susitikimo. Aptariamas klausimų sudarymas su prieveiksmiais kur, kada, kaip?.. Mokomasi pokalbių telefonu mandagumo raiškos.
Dėstytojas parengia trumpus reklamų tekstus ir atkreipia dėmesį į jose pasirodantį aukščiausią būdvardžio laipsnį (pats geriausias, gražiausias, geriausiai, gražiausiai ir pan.). Juos išanalizavę, studentai patys kuria reklamas vartodami minėtas formas. Jas pristato. Mokomasi, kaip pasiūlyti, išreikšti vertę.
Aptariamas būdvardžio ir prieveiksmių laipsniavimas. Nagrinėjama komercija: prekės ir paslaugos.
Dėstytojas pateikia žymiausias Lietuvos vietas pažymėtas žemėlapyje, trumpus jų aprašymus. Studentai mokosi, kaip išreikšti planus. Mokomasi, kaip pristatyti savo šeimos narius. Kartojamas būdvardžių ir daiktavardžių derinimas. Aptariami šeimos nariai. Mokomasi, kaip papasakoti apie savo ir kitų (pavyzdžiui, šeimos narių) pomėgius.
Nagrinėjama „Patikti + veiksmažodžio bendratis“. Aptariami pomėgiai (piešti dainuoti, šokti, sportuoti ir pan.). Mokomasi, kaip išvardinti, kas veikiama per dieną (kada pusryčiaujama, pietaujama, vakarieniaujama, dirbama, skaitoma ir pan.). Aptariamas laiko galininkas (valandos) ir laiko įnagininkas (pirmadieniais, savaitgaliais). Aptariami su kasdienybe susiję veiksmažodžiai (valgyti, gaminti, skaityti). Mokomasi, kaip sukurti trumpą (auto)biografiją.
Aptariamas laiko įnagininkas (gimiau tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimtaisi ais metais). Nagrinėjami svarbiausi biografijos veiksmažodžiai (gimti, studijuoti, vesti / tekėti, dirbti...). Dėstytojas pristato kelias supaprastintas garsių Lietuvos žmonių biografijas. Dėstytojas parengia trumpą Vilniaus pristatymą. Kiekvienas studentas papasakoja (studentai taip pat gali parengti po trumpą pristatymą su skaidrėmis ir nuotraukomis) apie miestą, iš kurio atvyko. Mokomasi, kaip lokalizuoti objektus, esančius mieste, apibūdinti vietas.
Aptariamas vietininko linksnis. Nagrinėjama miesto leksika. Studentai pasirenka po vieną Vilniaus objektą ir (tam pasiruošę namuose) trumpai jį pristato. Mokomasi, kaip identifikuoti, pristatyti konkretų miesto objektą.
Nagrinėjamas būdvardžių ir daiktavardžių derinimas (gražus (-i), didelis (-ė)...). Mokomasi, kaip pateikti žmogaus fizinę deskripciją. Aptariamos būdvardžių vyriška ir moteriška giminė bei jų vienaskaitos ir daugiskaitos formos. Nagrinėjami būdvardžiai (aukštas žemas, plonas, lieknas), kiti fiziniai požymiai (plaukų, akių spalva ir pan.). Mokomasi, kaip pasakyti ką skauda, kaip išsikviesti greitąją pagalbą.
Nagrinėjama beasmenių veiksmažodžių (skaudėti, reikėti) ir prieveiksmių aukštesniojo laipsnio vartosena (jaustis geriau, blogiau...). Aptariamos kūno dalys. Mokomasi, kaip gydytojui paaiškinti savijautą, suprasti medicinos darbuotojo nurodymus. Nagrinėjama įnagininko linksnio vartosena veiksmažodinėse konstrukcijose (sirgti kuo?). Aptariamos pagrindinės ligos. Mokomasi, kaip pranešti darbdaviams apie ligą.
Aptariami laiko prielinksniai: po, iki, nuo ... iki... (nuo šiandien iki penktadienio turiu nedarbingumo pažymėjimą). Nagrinėjamas dokumentų (nedarbingumo pažymėjimas) ir savaitės dienų vartojimas. Studentai pasirengia trumpai papasakoti apie išskirtines savo šalies šventes, jų tradicijas (galimos pasiruošti skaidrės su iliustracijomis), klausosi dėstytojo pristatymo šia tema apie Lietuvą. Mokomasi, kaip pristatyti tradicijas.
Aptariamas esamojo laiko daugiskaitos pirmasis asmuo (mūsų šalyje dainuojame, šokame, valgome...). Studentai pasirengia papasakoti apie tai, kaip švenčiamos žiemos šventės (pavyzdžiui, Naujieji metai) jų šalyje ir klausosi dėstytojo parengto pranešimo apie lietuviškus žiemos švenčių (Kūčių, Kalėdų, Naujųjų metų, Trijų karalių) papročius, ragauja kūčiukų ir pan. Mokomasi, kaip pristatyti papročius.
Aptariamas esamojo laiko daugiskaitos antrasis asmuo (valgome, dovanojame , darome...). Nagrinėjamos šventės (dovanos, Kalėdų eglė ir pan.). Studentai pasirengia trumpai papasakoti apie savo šalies tautinį kostiumą arba aktualias mados tendencijas (galimos pasiruošti skaidrės su iliustracijomis), klausosi dėstytojo pristatymo šia tema apie Lietuvą. Mokomasi, kaip apibūdinti, ką dėvi žmogus.
Nagrinėjamas būdvardžių ir daiktavardžių derinimas. Aptariami drabužiai, spalvos. Mokomasi, kaip nusipirkti drabužį. Aptariamas kelintinių skaitvardžių sudarymas (drabužių dydžiui įvardinti). Nagrinėjami drabužiai, aprangos detalės. Studentai mokosi pagal lengviausiomis formulėmis išreikšti nuomonę stiliaus klausimais.
Studentai pasirengia trumpai papasakoti apie savo šalies klimatą, klausosi dėstytojo pristatymo šia tema apie Lietuvą. Mokomasi, kaip papasakoti apie orą.
Aptariamas esamasis laikas, trečiojo asmens formos (veiksmažodžiai lyti, snigti). Nagrinėjami orai, klimatas. Mokomasi trumpai apibūdinti šalies klimatą / orą. Aptariamas esamasis laikas ir dažnį žymintys prieveiksmiai (kartais, dažnai, visada...). Nagrinėjami veiksmažodžiai (lyti, snigti, šviesti), metų laikai, mėnesių pavadinimai. Mokomasi išreikšti savijautą oro atžvilgiu, paprašyti uždaryti langą ir pan.
Aptariami neasmeniniai būdvardžiai (šalta, karšta, šilta...) ir jų skyrimas nuo asmeninių. Įtvirtinama leksika. Mokomasi, kaip suprasti orų prognozę.
Mokomasi, kaip sudaryti kelionės maršrutą. Aptariamas būsimojo laiko daugiskaitos pirmas asmuo (važiuosime, žiūrėsime...). Nagrinėjamos lankytinos vietos (gamtos, turistiniai objektai). Mokomasi, kaip nusipirkti autobuso, troleibuso, laivo bilietus, išsiaiškinti kelionės informaciją, išsinuomoti automobilį.
Aptariamas priemonės įnagininkas (važiuoti kuo?). Nagrinėjamas transportas, klausiamieji prieveiksmiai (kur, kada...). Mokomasi, kaip paklausti, kaip nuvažiuoti iki tam tikro objekto, kelintas autobusas kur važiuoja, kelintoje aikštelėje reikia laukti ir pan.
Aptariamas kelintinių skaitvardžių derinimas su daiktavardžiais (trečioje aikštelėje, dvidešimtu autobusu...). Nagrinėjami kelintiniai skaitvardžiai, transportas. Mokomasi, kaip elgtis ir ką sakyti, pasirodžius keleivių kontrolei, kaip paklausti, ar čia laisva, ar žmogus lips kitoje stotelėje.
Aptariami klausimai su „ar“ (ar turite, ar čia laisva, ar lipsite...). Mokomasi, kaip išsinuomoti butą / kambarį. Kartojamas klausimų sudarymas su (kur, kiek, kada...?). Aptariamos buto paslaugos, mokesčiai (elektra, šildymas, karštas / šaltas vanduo...). Mokomasi, kaip apibūdinti / aprašyti savo kambarį.
Kartojamas prielinksnių (ant, po, prie, už...) ir daiktavardžių linksnių su jais vartojimas. Aptariami baldai. Mokomasi, kaip palyginti ir išsirinkti baldus.
Aptariamas būdvardžio aukštesnysis ir aukščiausias laipsnis. Nagrinėjami būdvardžiai (patogus, didelis, mažas ir pan.). Mokomasi, kaip išsirinkti, kurį namą pirkti. Įtvirtinamas būdvardžio laipsnių vartojimas. Aptariamos namo dalys (rūsys, laiptinė, koridorius, palėpė, stogas...). Mokomasi, kaip užsisakyti viešbutį, paprašyti paslaugų jame.
Kartojama liežuvio nuosaka (pakeiskite patalynę, išvalykite kambarį...). Aptariamas kambarys (patalynė, baldai, buitinė technika). Mokomasi, kaip pranešti viešbučio administracijai apie nesklandumus.
Nagrinėjamos neigiamos veiksmažodžio formos ir neiginio kilmininkas (neveikia, nėra ko?, nerandu ko?...). Mokomasi, kaip pasiūlyti, atsakyti, kai siūlo. Aptariamas daiktavardžių daugiskaitos sudarymas.
Nagrinėjami maisto produktai, gėrimai. Mokomasi papasakoti, paklausti, ką mėgsta. Aptariami veiksmažodžių „mėgti“, „norėti“ vartojimas su galininku ir kilmininku. Mokomasi, kaip užsisakyti maistą kavinėje.
Aptariamas įnagininko linksnis, prielinksnis su (su kuo?: kava su pienu ir pan.). Nagrinėjami viešojo maitinimo įstaigų pavadinimai. Mokomasi, kaip paprašyti prekių parduotuvėje / turguje.
Aptariamas dalies kilmininkas (kilogramas obuolių, 300 g.). Nagrinėjami skaičiai, svorio matavimo vienetai. Mokomasi, kaip suprasti ir pasinaudoti receptu. Aptariamas dalies kilmininkas (pakelis ko?, kepalas ko?, 100 g. ko?). Nagrinėjami patiekalų pavadinimai. Mokomasi, kaip parašyti receptą. Įtvirtinamas dalies kilmininkas.
Aptariama būdvardžių su „-iškas“ daryba (lietuviškas, itališkas maistas...). Studentai pasirengia papasakoti apie maisto kultūrą savo šalyje ir klausosi dėstytojo parengto pranešimo apie tradicinius patiekalus Lietuvoje. Mokomasi, kaip pristatyti maisto kultūrą.
Aptariamas galininko linksnis (valgome ką?). Mokomasi, kaip pasisveikinti, atsisveikinti, susipažinti, pradėti pokalbį (paklausti, kaip sekasi). Aptariamas esamasis laikas (veiksmažodis „būti“), vardininko linksnis, prieveiksmiai su „-ai“, „-iai“. Nagrinėjami vardai, tautybės. Mokomasi, kaip prisistatyti, iš kur esi. Paprašyti pakartoti informaciją, paprašyti kalbėti lėčiau.
Aptariamas kilmininko linksnis su kilmės reikšme. Nagrinėjamos valstybės, miestai. Mokomasi, kaip pristatyti savo profesiją, pristatyti kitą žmogų.
Aptariamas esamasis laikas bei vietininko linksnis. Nagrinėjamos profesijos, įvardžiai „jis“, „ji“. Studentai, turėdami praėjusio susitikimo pavyzdžius, patys parengia po trumpą kurio nors žymaus jų šalies žmogaus biografiją, ją visiems susitikime pristato. Dėstytojas jiems pasakojant, žymisi faktus ir antrai susitikimo daliai parengia trumpą viktoriną. Mokomasi, kaip rašyti biografiją.
Aptariamas būtasis kartinis laikas, trečiasis asmuo. Mokomasi, kaip nusipirkti elektros prietaisą. Nagrinėjami prieveiksmių laipsniavimas (kuris aparatas dirba geriau, greičiau, kokybiškiau...?). Aptariami elektros prietaisai (kompiuteris, lygintuvas, skalbyklė). Mokomasi, kaip apibūdinti gedimus, nesklandumus.
Aptariama įvykio veikslo raiška priešdėliais „nu-“, „su-“ (sugedo, nukrito, nulūžo). Nagrinėjami elektros prietaisai. Mokomasi, kaip grąžinti netinkamą drabužį.
Aptariamos formų su prielinksniu „per“ sudarymas (per mažas, per didelis...). Nagrinėjama apranga (kartojimas). Mokomasi, kaip policijai ar kitai įstaigai pranešti apie pavogtus / pamestus daiktus. Aptariama įvykio veikslo raiška priešdėliu „nu-“ (pavogė, pametė...). Nagrinėjama su kriminalais susijusi leksika (vogti, vagis, piniginė...).
Mokomasi, kaip atsidaryti banko sąskaitą. Aptariama tariamoji nuosaka (norėčiau, galėčiau...). Nagrinėjami pagrindiniai finansiniai terminai (sąskaita, ...). Mokomasi, kaip paprašyti banko paskolos, kaip išsikeisti pinigus.
Kartojamas būsimasis laikas (imsiu paskolą, mokėsiu, bus...). Aptariami didelių sumų skaitvardžiai. Mokomasi, kaip išsiųsti registruotą laišką / siuntinį. Įtvirtinamas būsimasis laikas.
Lietuvių kalbos būreliai ir mokyklėlės siūlo įvairias grupes ir kainas. Pavyzdžiui, Justiniškėse veikia „Lietuvių kalbos būrelis“ ir „Lietuvių kalbos mokyklėlė mažiesiems“, skirti 8-11 metų vaikams, kurių kaina - 25 Eur/mėn. Yra dvi grupės: I grupė - trečiadieniais 15.00-16.30 val., II grupė - trečiadieniais 17.40-18.10 val.
tags: #lietuviu #kalba #kitakalbiams #vaikams
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
