Lietuviško interneto gimimo diena ir raida

Internetas - neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis, tačiau jo istorija, tiek pasaulin, tiek lietuviška, yra kupina įdomių faktų ir technologinių pasiekimų. Kelias nuo pirmųjų kompiuterinių tinklų iki sparčiojo šviesolaidžio ir mobiliojo ryšio buvo ilgas ir intensyvus.

Interneto ištakos pasaulyje

Internetas pasaulyje pradėtas kurti „šaltojo karo“ laikais. Šeštajame praeito amžiaus dešimtmetyje JAV agentūra ARPA sukūrė kompiuterinį tinklą, kuris turėjo patikimai dirbti atominio karo atveju. Kompiuteriai buvo sujungti taip, kad informacija galėtų keliauti bet kuria iš ryšio linijų ir nebuvo centrinio, vienintelio už visą tinklą atsakingo įrenginio. Išvedus iš rikiuotės vieną iš linijų arba ryšio mazgų, tinklas veikė toliau. Taip gimė TCP/IP standartas, be kurio neįsivaizduojamas šiuolaikinis internetas ir kompiuteriniai tinklai.

Pirmasis tinklas buvo paleistas 1969 metais ir sujungė keturias mokslo įstaigas: Los Andželo universitetą, Stanfordo tyrimų institutą, Santa Barbaros ir Jutos universitetus. Ryšio greitis buvo 50 kilobitų per sekundę. Pats žodis „internetas“ atsirado 1983 metais, kuomet buvo apjungtas karinis tinklas MILNET ir civilinis tinklas ARPNET, o jungtinis darinys pavadintas internetu. Pačioje pradžioje, 1969 metais, internetas jungė keturis kompiuterius. 1985 metais jį jau sudarė virš 2000 įrenginių. Po to pasaulinis tinklas pradėjo augti eksponentiškai ir pirmąjį milijoną pasiekė 1991 metais.

Pasaulinio žiniatinklio (WWW) atsiradimas

Didelį postūmį tolimesniam jo plitimui davė naujos internetinių puslapių kūrimo technologijos, kurių pagrindą sudarė hiperteksto koncepcija. Tokių svetainių tinklas buvo pavadintas „Pasauliniu voratinkliu“ (angl. World Wide Web arba sutrumpintai WWW). Timas Bernesas-Lee, anglų kompiuterių mokslininkas, dirbdamas mokslinių tyrimų centre CERN, pasaulinį žiniatinklį išrado dar 1989 metais. Kovo 12 d. jis pasiūlė informacijos valdymo sistemą, o maždaug tų pačių metų lapkričio mėn. jam pavyko įgyvendinti pirmąją sėkmingą pasaulinio žiniatinklio komunikaciją internetu. 1990 m. T. Bernesas-Lee kartu su britų mokslininku Robertu Cailliau parengė „hiperteksto projektą“, kuris buvo pavadintas „WorldWideWeb“. Šiame projekte buvo išdėstytos pagrindinės sąvokos ir apibrėžti svarbūs terminai, kuriais grindžiamas žiniatinklis, pavyzdžiui „naršyklės“ terminas.

Tų pačių metų pabaigoje T. Bernersas-Lee sukūrė ir paleido pirmąjį žiniatinklio serverį bei naršyklę. Žiniatinklio serverio kodą jis sukūrė „NeXT“ kompiuteriu, o kad kompiuteris netyčia nebūtų išjungtas, ant jo buvo ranka raudonu rašalu užrašytas lapelis: „Šis kompiuteris yra serveris. NEIŠJUNGTI!!“ 1991 m. rugpjūčio 23 d. išradėjas pirmą kartą atvėrė pasaulinį žiniatinklį visuomenei. CERN paskelbė, kad internetas bus nemokamas visiems. 1994-ieji laikomi žiniatinklio metais. Gegužės mėnesį CERN surengė pirmąją tarptautinę pasaulinio žiniatinklio konferenciją, kurioje dalyvavo 380 naudotojų ir kūrėjų. 1994 m. pabaigoje žiniatinklyje buvo 10 tūkst. serverių, iš kurių 2 tūkstd. buvo komerciniai, ir 10 mln. vartotojų. 2004 m. karalienė Elžbieta II T. Bernersą-Lee už jo novatorišką darbą įšventino į riterius.

Milijardai prisijungusių įrenginių

Iki devintojo dešimtmečio pradžios internetu daugiausiai naudojosi su mokslu ir švietimu susiję žmonės. Po to jis pradėjo plisti ir verslo srityje. Šiais laikais prie interneto žmonės jungiasi ne tik naudodami stalinius ar nešiojamuosius kompiuterius, bet ir mobiliuosius telefonus, planšetinius, delninius kompiuterius ir netgi televizorius. Internetas tapo tokiu įprastu dalyku, kad jau nieko nestebina ir tokie dalykai, kaip prie pasaulinio tinklo prisijungę šaldytuvai, skalbyklės bei kiti buitiniai įrenginiai (taip vadinamas daiktų internetas, angl. „Internet of Things“). Kiek tiksliai įrenginių sudaro šiandieninį internetą, tiksliai nežinoma, tačiau sprendžiant iš kitų duomenų, jų skaičius turėtų viršyti milijardą. Svetainės „Pingdom“ duomenimis, 2010 metų pabaigoje pasaulyje buvo 255 milijonai svetainių, o internetu naudojosi 1,97 milijardo vartotojų. Šiuolaikiniame pasaulyje internetas tapo būtinybe - be jo neįsivaizduojamas nei darbas, nei laisvalaikis, nei mokymasis ar informacijos paieška.

Lietuviško interneto gimimas ir vystymasis

Pasaulinio interneto bumo pradžia sutapo su nepriklausomybės atgavimu mūsų šalyje. Pirmasis Lietuvos prisijungimas prie interneto užmegztas 1982 m. per Maskvą. Tačiau atkūrus nepriklausomybę, reikėjo savarankiško ir nepriklausomo ryšio, apeinant sovietines struktūras. Sovietų okupuotoje Lietuvoje buvo atliekami moksliniai tyrimai, bandant sukurti ryšių kanalais sujungtų kompiuterių sistemas, tačiau internetas dar neveikė. Profesorius Laimutis Telksnys pabrėžia, kad šį darbą lietuviai mokslininkai padarė per labai trumpą - trijų mėnesių laikotarpį.

Lietuviško interneto gimimo diena laikoma 1991 m. spalio 10, kuomet ant Seimo buvo įrengta norvegų padovanota palydovinio ryšio įranga, kuri leido mūsų šaliai savarankiškai prisijungti prie pasaulinio žiniatinklio. Tai užtikrino savarankišką, priešiškų jėgų nekontroliuojamą mūsų valstybės ryšį su pasaulio kompiuterių tinklu ir atvėrė naujas ekonomines bei socialines galimybes iš sovietinio jungo išsivadavusiai Lietuvai. Tądien ant Seimo (tuometinės Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos) pastato stogo buvo įrengta palydovinio ryšio antena, o Vilniuje, A.Goštauto gatvės 12-ame name, Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos institute (MII), pradėjo veikti kompiuterinio palydovinio ryšio mazgas „Lietuva-Internetas“. Šaunūs vyrai iš KGB klausėsi pokalbių, bet, matyt, norvegų kalbos nebuvo pasiruošę, ir vos jam pradėjus kalbėti, už kelių minučių ryšys nutrūkdavo. Pirmoji elektroninė nuotrauka 1992 m. sausį Lietuvą internetu pasiekė iš Oslo.

LITNET tinklo įkūrimas

Tais pačiais 1991 metais buvo įsteigtas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas „Litnet“. Vienas LITNET tikslų buvo sujungti į bendrą tinklą Lietuvos universitetus, mokyklas ir suteikti interneto prieigą. Pirmieji prie šio tinklo prisijungė Matematikos ir Informatikos Institutas, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus universitetas. 1993 m. el. paštu bei kitomis paslaugomis jau naudojosi 17 mokslo įstaigų ir per 60 vyriausybinių ir nepelno organizacijų. „Litnet“ padėjo pamatus dabartiniam lietuviškam internetui. 1993 m. pabaigoje į Lietuvą atkeliavo pirmieji „Cisco“ maršrutizatoriai ir kita įranga, palaikanti „TCP/IP“ protokolą. Tuomet prasidėjo naujas „Litnet“ etapas: įrengti nauji tarpmiestiniai skaitmeninio ryšio kanalai, o 1994 m. atsirado ir atskiras „TCP/IP“ ryšio kanalas į internetą, leidžiantis susisiekti su Norvegija.

Interneto prieiga ir sparta Lietuvoje

Kažkur iki 1994 metų internetu galėjo pasinaudoti tik prie „Litneto“ prijungtų kompiuterių vartotojai, daugiausiai mokslo įstaigose dirbantys darbuotojai ir studentai. Tuomet Atviros Lietuvos Fondas (ALF) suteikė galimybę prisijungti prie pasaulinio voratinklio ir paprastiems mirtingiesiems. Svarbiausia, jog ši paslauga buvo nemokama. Nemokamu internetas išliko iki 1999-2000 metų, kuomet „Teo“ (tuomet ši bendrovė vadinosi „Lietuvos Telekomas“) susizgribo, jog vis daugiau žmonių telefono linijas naudoja prisijungimui prie interneto ir apmokestino duomenų perdavimą. Mokamas interneto paslaugas pradėjo siūlyti ir mobiliojo ryšio operatoriai „Omnitel“ bei „Bitė“.

Iki šio amžiaus pradžios prie interneto žmonės jungdavosi naudodami taip vadinamus „dial-up“ modemus ir įprastas telefono linijas. Interneto greitis iš pradžių buvo 14, vėliau - 33 ir pabaigoje - 57 kilobitai per sekundę. Tuo metu interneto svetainės buvo labai primityvios, tad tokio greičio pakako naršyti internete ir naudotis el. paštu. Tačiau „dial-up“ technologija netiko didesnių duomenų kiekių ir laiškų perdavimui - parsisiųsti didesnį failą tokiu būdu buvo tikras vargas, nes ryšys nuolatos trūkinėdavo ir dažnai siuntimą tekdavo kartoti iš naujo.

2001 metais Lietuvoje pradėta taikyti DSL technologija. „Lietuvos Telekomo“ siūlomos naujos paslaugos sparta siekė nuo 256 iki 512 kilobitų per sekundę. DSL technologija, kuri kai kur dar naudojama iki šiolei, duomenis siunčia telefono laidais. DSL atvėrė kelią spartaus interneto plėtrai Lietuvoje, tačiau dar didesniems greičiams pasiekti reikėjo pereiti prie šviesolaidžių. Jie pradėti diegti XX amžiaus pabaigoje. Iš pradžių šviesolaidžiai pakeitė varinius kabelius pagrindinėse lietuviško interneto magistralėse, jungiančiose institucijas ir didesnius tinklus. Po to juos pradėta tiesti į didmiesčių gyvenamuosius rajonus ir atskirus daugiabučius namu. Tiesiai į butus ir namų kompiuterius šviesolaidis atkeliavo apie 2007 metus. Tais metais „Teo“ savo klientams pasiūlė 10 megabitų per sekundę spartos optinį ryšį. Per 21 metus interneto sparta Lietuvoje padidėjo net 70 tūkstančių kartų: nuo 14,4 iki 1 000 000 kilobitų per sekundę!

Telefono laidai ir šviesolaidžiai nėra vienintelis prisijungimo prie interneto būdas. Šio amžiaus pradžioje interneto paslaugas pradėjo siūlyti kabelinės televizijos tiekėjai. Pastaruoju metu sparčiai populiarėja mobilusis internetas, kuomet prie pasaulinio tinklo jungiamasi naudojant mobiliojo ryšio tinklus (3G ir 4G ryšys) arba „Wi-Max“ technologiją. Atokiose šalies vietose taip diegiamas radijo bangomis grįstas internetas. Šioje srityje karaliauja bendrovė „Telecentras“.

Lietuva - interneto spartos lyderė

Teigiama, kad 2011 metais Lietuva turėjo sparčiausią plačiajuosčio interneto greitį pasaulyje. Praeitais metais parsiuntimo greitis mūsų šalyje siekė 32,41 megabito per sekundę (skaičiuojant parsiuntimo, išsiuntimo greitį bei gaišties laiką; Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos duomenys). Lietuviai pirmauja ir mobiliojo interneto skverbties srityje. Pagal registruotų domenų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, Lietuva viršija pasaulinį vidurkį, o Europos Sąjungoje yra daugmaž per vidurį. Lietuva lenkia Italiją, Prancūziją, Ispaniją ir kt. šalis, tačiau atsiliekanti nuo Nyderlandų, Danijos, Vokietijos, Švedijos ir kt. šalių.

Kodėl Lietuva pirmauja interneto srityje?

„Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis teigia, kad mobilusis internetas išplito dėl dviejų priežasčių: laiku padarytų investicijų į tinklų plėtrą ir tobulėjančių išmaniųjų įrenginių. Ši telekomunikacijų bendrovė pagrindines investicijas į plačiajuosčio mobiliojo interneto tinklą padarė ir platų 3G tinklą sukūrė 2006-2008 metais.

Bendrovės „Teo“ nuomone, pagrindinis Lietuvos laidinio interneto infrastruktūros raidos variklis - intensyvi konkurencija interneto paslaugų teikimo rinkoje. Šalyje veikia maždaug 100 paslaugų teikėjų, turinčių nuosavą plėtojamą tinklą. „Tai yra itin daug proporcingai lyginant su kitomis Europos šalimis“ - teigia „Teo“ tinklo technologijų tarnybos vadovas Darius Didžgalvis.

Intensyvi konkurencija lėmė ir technologijų pažangą. Anot D. Didžgalvio, nemažą vaidmenį interneto plėtotėje suvaidino ir nedidelis mūsų šalies rinkos dydis. Daugelyje šalių šviesolaidines technologijas plėtoja mažesni, atskiruose miestuose ar regionuose veikiantys operatoriai, tad ir jomis besinaudojančių klientų skaičiai yra mažesni. Be to, vystant Lietuvos interneto infrastruktūrą komerciškai ne tokiuose patraukliuose regionuose - kaimo vietovėse - smarkiai prisidėjo ir valstybė, savo ir ES lėšomis vykdžiusi projektą RAIN. Šio projekto tikslas - atvesti plačiajuostį internetą į kaimo vietovių seniūnijų viešojo administravimo įstaigas. Vykdant projektus RAIN ir RAIN2 Lietuvoje išvedžioti tūkstančiai kilometrų šviesolaidžių, interneto ryšį turi apie tūkstantį gyvenviečių.

Lietuviško .lt domeno istorija

Nacionalinio domeno istorija prasidėjo 1992 m. birželio 3 d., kai tuomet interneto administravimą pasauliniu mastu koordinavusi organizacija IANA (angl. Internet Assigned Numbers Authority) įkūrė .lt domeną. Pradžioje šis domenas buvo administruojamas ne iš Lietuvos - jo administravimas buvo deleguotas Oslo universitetui. 1994 m. .lt domeno administravimas iš Norvegijos persikėlė į Lietuvą - buvo deleguotas Kauno technologijos universiteto Skaičiavimo centrui. Šis KTU padalinys .lt domeną administruoja iki šiol, taigi jau 26 metus. Buvęs LITNET valdymo centro vadovas dr. Rimantas Kavaliūnas prisimena: „Man nuo 1991 metų būnant KTU skaičiavimo centro vadovu įvyko tam tikra kova su .lt domeną įkūrusiais norvegais dėl savarankiško domeno administravimo Lietuvoje. Buvo norinčių, kad .lt domenui būtų pratęstas išorinis aptarnavimas. Vis tik mes argumentavome, kad Lietuvos domenas turi būti Lietuvoje“.

Pirmoji svetainė su lietuvišku domenu „.lt“ buvo užregistruota 1993 m. vasario 26 d. Tai - Matematikos ir informatikos instituto tinklalapis (mii.lt). Pirmasis lietuviškas interneto tinklalapis registruotu mii.lt adresu buvo neris.mii.lt „Lithuanian HomePage“ („Lietuvos internetinis puslapis“) su pagrindine informacija anglų kalba apie Lietuvą. Internetinė tinklalapių registravimo forma buvo sukurta 1999 m., o dar po metų „.lt“ subdomenus leista registruoti ir fiziniams asmenims. Pradinės domenų registravimo taisyklės, galiojusios pasauliniu mastu, labai ribojo domenų kūrimą, pvz., domenus galėjo turėti tik juridiniai asmenys, o domeno vardą turėjo sudaryti mažiausiai 3 simboliai. Vystantis internetui ir augant poreikiui, reikalavimai buvo palaipsniui liberalizuojami, pvz., 2000 m. atsisakyta draudimo turėti domenus fiziniams asmenims. 2007 m. įsigaliojo .lt domeno procedūrinis reglamentas, kuriuo panaikinti bet kokie apribojimai dėl dviejų simbolių domenų vardų.

.lt domeno statistika ir ypatybės

Šiandien .lt domeną naudoja beveik 225 tūkstančiai interneto svetainių, elektroninių parduotuvių, žiniasklaidos portalų ir verslo bei viešųjų informacinių sistemų. Be sklandaus .lt domeno veikimo šiandien neįsivaizduojamos visiems įprastos el. bankininkystės, el. prekybos paslaugos. Absoliuti dauguma - 173 958, arba 87,6 proc. - .lt domeno turėtojų 2020 m. sausio 28 d. buvo iš Lietuvos. Pernai, KTU Interneto paslaugų centro duomenimis, buvo įkurta 37 761. Tiesa, gana artimas skaičius - 31 491 .lt domenas - pernai buvo ir panaikinta. Todėl bendras domenų skaičiaus augimas nebuvo ypač didelis. Per metus .lt domenų skaičius išaugo beveik 6 tūkstančiais.

.lt domenų statistikos apžvalga (2020 m. sausio 28 d. duomenys)

KTU Interneto paslaugų centras atkreipia dėmesį, kad interneto puslapio varde galima naudoti ir lietuviškas raides. Ši institucija kasmet su Lietuvos kompiuterininkų sąjunga ir Valstybine lietuvių kalbos komisija rengia gražiausio lietuviško interneto vardo konkursą. Taip siekiama keisti vartotojų įpročius rašyti „šveplai“, atkreipti dėmesį į techninę galimybę naudoti gimtąją kalbą interneto varduose, trumposiose žinutėse (SMS) ir el. laiškuose. Galimybė įkurti domenų vardus su diakritiniais nacionalinių kalbų ženklais atsirado 2003 m. internetą koordinuojančiai organizacijai ICANN patvirtinus IDN (angl. Internationalized Domain Names) standartą.

Infrastruktūra, kuri yra sukurta dabartiniam .lt domenui, yra gana didelė ir sudėtinga. Nustojus veikti vienam ar keliems serveriams, jų darbą perimtų likusieji. Infrastruktūra yra nuolat stiprinama, plečiama, tad yra daroma viskas, jog programišiai lietuviško domeno palaikymo sistemos neįveiktų. Tad lietuviškas domenas yra saugus ir patikimose rankose.

Interneto ateities perspektyvos

Dabar, kai pasaulyje vis labiau įsigali naujosios kartos 5G ryšys, mobilusis internetas žmonėms gali suteikti ne tik dar daugiau galimybių geresnei naršymo patirčiai, bet ir tolesnei pažangai. Pagrindinė 5G nauda - interneto sparta, tačiau 5G prisidės ir prie tvaresnės ateities. Prie interneto prijungti daiktai galės tarpusavyje dalintis informacija - tai leis pereiti prie išmaniojo energijos vartojimo, grįsto poreikiais realiuoju laiku. „Tele2“ neseniai pasiekė 5G ryšio greičio rekordą savo tinkle - net 4,45 Gbps, kuris buvo užfiksuotas 26 GHz radijo dažnių juostoje (mmWave). Ši juosta paranki greičiui bei talpai, o tai reiškia, kad bus ypač naudinga tose vietose, kur internetu naudojasi daug žmonių.

Lietuvoje bus tvari ekonomika, vyraus gerovė, tvarka, ramybė ir saugumas. Manoma, kad interneto ryšiu jungianti skaitmeninė aplinka ateityje mus dar labiau sups ir lydės visur - nuo kasdieninio gyvenimo iki skaitmeninės gamybos ir verslo.

Svarbiausios lietuviško interneto raidos datos

• 1982 m. - Pirmas ryšys Lietuvoje su Internetu (per Maskvą).
• 1991 m. spalio 10 d. - Oficiali lietuviško interneto gimimo diena, kai ant Seimo pastato įrengta palydovinio ryšio įranga.
• 1991 m. - Įsteigtas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas „Litnet“.
• 1992 m. birželio 3 d. - Įkurtas .lt domenas (IANA ir Oslo universitetas).
• 1993 m. vasario 26 d. - Užregistruotas pirmasis .lt domenas (www.mii.lt).
• 1994 m. - .lt domeno administravimas perkeltas į Lietuvą (KTU).
• 1999-2000 m. - Interneto paslaugos Lietuvoje tampa mokamos.
• 2000 m. - Atsisakyta draudimo turėti domenus fiziniams asmenims.
• 2001 m. - Lietuvoje pradėta taikyti DSL technologija.
• 2004 m. - Pradėtas kaimiškų vietovių tinklo projektas RAIN.
• 2006 m. - Lietuvoje pradėjo veikti 3G ryšio paslaugos.
• 2007 m. - Įsigaliojo .lt domeno procedūrinis reglamentas; optinis ryšys atkeliauja į butus.
• 2011 m. - Lietuva turėjo sparčiausią plačiajuosčio interneto greitį pasaulyje.

tags: #lietuvisko #interneto #gimimo #diena

• Interaktyvus mokymasis vaikams: lavinamasis kompiuteris
• Sužinokite viską apie daugkartinio naudojimo sauskelnes
• Piešiniai darželyje
• sužinokite daugiau apie Birštono vaikų namų bendruomenę
• Skausmas nėštumo metu