Istoriografijoje periodinis leidinys „Aušra“ paprastai laikomas kultūrinio pobūdžio leidiniu, nes jame dominavo straipsniai apie lietuvių kalbos grožį, originalumą ir šventą lietuvių pareigą tą kalbą puoselėti.
Tačiau „Aušroje“ lietuviai taip pat buvo skatinti prisiminti kadaise turėtą savą suverenią valstybę. Taip buvo ugdomas vienas svarbiausių valstybingumo elementų - tauta.
Aušrininkai skatino suvokti apibrėžtą lietuvių etnografinę teritoriją - kitą ne mažiau svarbų valstybingumo elementą. Tai liudijo apie naują politinę lietuvių orientaciją.
Remiamės ilgamete astrologijos praktika ir Zodiako ženklų analize, pateikiame ne tik kasdienius, savaitinius ar mėnesio horoskopus, bet ir gilesnes įžvalgas apie santykius, karjerą, emocinę savijautą bei vidinius pokyčius.
Straipsnių autoriai negailėjo pagyrų ir skambių žodžių. „Aušrą“ vadino manifestu, epochos didžiausiu įvykiu Lietuvos istorijoje, padėjusiu kertinius akmenis lietuvybei.
Kodėl jai tokios liaupsės? Ar verta tai vadinti manifestu? Lenkų istorikai taip pat teigiamai vertino „Aušrą“, kaip atgimimą, bet kartu priekaištavo, kad lietuviai laikėsi nuostatos prisitaikyti, ieškoti kompromisų su Rusija.
Tad kur glūdi tas „Aušros“ ypatingumas, esminis grūdas, tikroji vertė, istorinis impulsas? Tai yra kompleksas veiksmų. Neabejotinai, kad tai išsilavinusio, gyvenusio Bulgarijoje, todėl turėjusio platesnį akiratį, nei vietiniai inteligentai, dr. Jono Basanavičiau nuopelnas.
Pirma. Lietuvių kalba yra neginčijama vertybė, garbė ir tautos istorija. Kalbai bandyta suteikti dieviškąjį turinį.
Antra. Č. šriftas yra neatskiriama lietuvių kalbos dalis, būtina sąlyga, nes nėra rusiškų raidžių išreikšti lietuviškiems žodžiams. Rusiškomis raidėmis neįmanoma rašyti lietuviškų tekstų.
Trečia. J. Ketvirta. Asimiliavimas ir asimiliavimasis yra blogis. Lietuviai yra tokie pat žmonės kaip ir kitų tautų atstovai, turintys teisę į savo kalbą, papročius, kultūrą. Mokyklose vaikai turi teisę mokytis lietuviškai. Dalis tuometinės inteligentijos nematė ypatingos blogybės asimiliavime, noriai sekė vokiečių, lenkų kultūra. „Aušra“ akcentavo, kad kaimynų šalys negali mums duoti daug gėrio kaip tautai.
Penkta. „Aušra“ apibrėžė etnografinę Lietuvos teritoriją kaip vientisą tautos erdvę, o ne kaip atskiras gubernijas.
Šešta. Kova su asimiliavimu - lenkinimu, rusinimu.
Septinta. Bandymas ieškoti kompromiso, sutarimo su rusų valdžia dėl kalbos draudimo panaikinimo. Įtikinėjimas, kad lietuviai, gyvendami rusų valdžioje, gali tikėtis, kad jiems bus suteikta laisvė rašyti lietuviškai, nes lietuviai - romūs, niekam nepavojingi.
J. Basanavičius polemizavo su rusų filosofais, inteligentais, kartu bandė rasti kompromisą, kaip išeiti iš amžino konflikto, tos baisios situacijos, kai lietuviai neturi net rašto.
Buvo akcentuota abipusė nauda, kompromisas, neva, Lietuva gali būti buferinė sistema su kitomis šalimis, nes, kol Lietuvoje nebus savos spaudos, augs Lenkijos pretenzijos.
Buvo teigiama, kad taiki Lietuva nekelia jokios grėsmės Rusijai, net jei ši suteiktų jai autonomiją.
Kaip į tai reagavo rusai? Iš tiesų, „Aušra“ buvo bandymas pereiti į lietuvišką politiką.
„Aušra“ naujai pažvelgia ir į Mažosios Lietuvos, kaip sudėtinės Lietuvos dalies, svarbą. Klaipėda yra uostas, išėjimas prie jūros yra ypatingos svarbos dalykas tautai.
Jonas Šliūpas rašė, kad nieko neišmanome apie laivų statybą ir esame tamsūs.
Paminėtinas ir Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein) - švietėjas, mažos tautelės sorbų kilmės poliglotas, filosofijos daktaras, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, poetas.
Atsikėlęs į Klaipėdą iš Vokietijos, jis labai daug nuveikė lietuvių kultūros plėtrai. Lyg antruoju himnu tapo jo giesmė „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt.“
Susižavėjimas lietuvių kalba paskatino J. Zauerveiną kovoti už lietuvių kalbos teises.
Jis reiškėsi lietuvių spaudoje, bendravo su Didžiosios ir Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjais, lietuviškai parašė daugiau kaip 300 eiliuotų kūrinių.
Jo indėlis Lietuvai buvo ir politinis - sąsajos su Anglija, Norvegija, kurios siekė silpninti Vokietijos grėsmingas pozicijas pasaulinėje politikoje.
Taip buvo išryškinti kitų šaliu tarpusavio interesai, kurie sudarė prielaidas stiprinti Lietuvą.
J. Basanavičius per J. Zauerveiną palaikė ryšius su Anglija ir Rusija.
Visa tai rodo, kokia trapi, priklausoma nuo geopolitikos yra Lietuva.
J. Basanavičius „Aušroje“ įkvėpė ir skleidė tautinės demokratijos principus.
„Aušra“ diegė lietuviams pasitikėjimą, kūrė mentalinį lauką ir savasties suvokimą: „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt.“
Buvo suvokta, kad lietuviai gali kurti savo Tėvynę.

Daina „Lietuviais esame mes gimę“ yra neoficialus Mažosios Lietuvos himnas ir rimčiausiais, kartu su V. Kudirkos „Tautiška giesme“, pretendentas į Lietuvos himną.
Taip, tai kompozitoriaus ir dirigento Stasio Šimkaus (1887-1943) daina „Lietuviais esame mes gimę“, sukurta ir su dedikacija „giliai gerbiamam Vîdûnui“ išleista Peterburge, 1912 metais.
Tikriausiai visi žinome, jog V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžiai ir melodija buvo išspausdinti 1898 metais šeštame „Varpo“ numeryje.
Melodijos amžiumi „Tautiška giesmė“ yra tikrai vyresnė už S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“, tačiau jos tekstas - senesnis, o ir eilėraščio tapsmo daina kelias yra ilgesnis.
Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, poeto, poligloto Georgo Sauerweino (Jurgis Zauerveinas, 1831-1904) eilėraštis „Lietuv’ninkai mes esam gimme“ pirmą kartą buvo išspausdintas laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ 1879 metais, o „Aušros“, kurioje bendradarbiavo J. Zauerveinas, kalendoriuje - 1884 metais.
Pasirašinėdamas pseudonimais Girėnas, Pilėnas, Rukšnaitis, Silvatikus ir kt., jis rašė lietuviškos tematikos eiles, straipsnius, knygas lietuvių kultūros klausimais.
Dabar atrodo, jog šios eilės ieškojo būdų tapti daina ir tam rinkosi simbolines datas.
Užfiksuota, jog daina pagal šias eiles buvo dainuota „Birutės“ dešimtmečio šventėje Tilžėje 1895 metų vasario 17 dieną, tačiau melodijos autorius liko nežinomas.
1896 metų vasario 16 dieną „Birutės“ šventėje vargonininko V. Nacevičiaus (1875-1943) vadovaujamas choras atliko jo šiuo tekstu sukurtą dainą.
Vėl nenurodant autorystės minima, jog J. Gruodžio vadovaujamas choras Mintaujoje 1906 metais atliko keletą dainų, o daina pagal šias eiles buvo tiesiog ypatinga.
Leidinyje „Lietuvių tėvynės dainos“ (Tilžė, 1911 m.) buvo publikuota Alberto Niemanno daina pagal šias eiles.
Tačiau išpopuliarėjo tik 1908 metais sukurta ir 1912 metais Sankt Peterburge išleista Stasio Šimkaus daina, Kaune atlikta „Dainos“ draugijos koncerte 1911 metais - caro valdininkai ją laikė „blogesne net už „Marselietę“!
Įkvepiantis tekstas ir uždeganti muzika lėmė, jog S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“ dar Nepriklausomybės išvakarėse buvo giedamas kaip himnas, kartu su V. Kudirkos „Tautiška giesme“, kuria koncertą pradėdavo, o S. Šimkaus daina - užbaigdavo.
Lietuvos respublikos himnu tapo V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ - ji buvo senesnė ir daugelio jau laikyta himnu. Tačiau jos visam laikui liko greta.
Dainą „Lietuviais esame mes gimę“, atliktą Lietuvos moksleivių dainų šventės Kaune metu 2016 m., kviečiame išgirsti čia (diriguoja a. a. Petras Bingelis).
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė daina ir neoficialus Mažosios Lietuvos himnas.
„Lietùviais ẽsame mẽs gmę“, daina ir neoficialus Mažosios Lietuvos himnas.
Georgo Sauerweinо-Girėno eilėraščio Lietuwninkai mes esam gimę žodžiai.
Eilėraštis pirmą kartą išspausdintas Lietuwiszkame Auszros kalendoriuje ant metų 1884.
Jis buvo virtęs jaunųjų lietuvininkų giesmele ir giedotas pagal evangeliškos giesmės melodiją.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą sutrumpinus tekstą, kiek jį pakeitus bei kompozitoriui Stasiui Šimkui parašius muziką 4 balsų chorui, tapo populiaria lietuviška patriotine daina.
Vėliau užleido vietą Vinco Kudirkos dainai - tautinei giesmei Lietuva, Tėvyne mūsų, tapusiai Lietuvos Respublikos oficialiuoju himnu.
S. Šimkaus sukurtos melodijos pradžia skambėdavo kaip Lietuvos radiofono šaukinys iki Lietuvos Respublikos prievartinio prijungimo prie SSRS.
Šia daina Klaipėdoje 1989 V 27 prasidėjo ir Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ I (steigiamasis) susiėjimas - dainą atliko mišrus choras Klaipėda (vadovas prof. Kazys Kšanas).
Atkurtosios nepriklausomybės metais Lietuviais esame mes gimę melodijos šaukiniu prasidėdavo Lietuvos Sąjūdžio laidos Lietuvos valstybinėje televizijoje, Pirmosios radijo programos naujienų laidos.

Laidoje kalbame apie sovietinių laikų pogrindžio spaudą.
Dalyvauja šios spaustuvės įkūrėjas Vytautas Andziulis.
Laidoje pristatoma Škotijoje esanti Jericho vienuolinė bendruomenė, gyvenanti pagal šv. Benedikto regulą.
Jos nariai darbuojasi globodami ir padėdami sveikti priklausomybes turintiems žmonėms.
Laidoje išgirsite br.
Laidoje apie brangų Lietuvai žmogų - prozininką ir dramaturgą, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Romualdą Granauską.
Apie dešimtąją Šiaurės Amerikos Lietuvių Dainų Šventę Čikagoje, vykusią liepos 4 dieną, ir Pasaulio Lietuvių bendruomenės suvažiavimą Vilniuje, vykusį liepos 14-17 dienomis, pasakoja Šiaurės Amerikos Lietuvių bendruomenės, JAV LB XX tarybos prezidiumo pirmininkas Juozas Polikaits.
Pašnekesiai apie lietuvių pasaulio istoriją su VDU Lietuvių išeivijos instituto direktoriumi, nominuotu Nobelio istorijos srityje, VDU profesoriumi Egidijumi Aleksandarvičiumi.
Laidą veda ses. dr.
tags: #lietuviais #esame #mes #gime #analize