Lidija Drasutis: Gimimo Metai ir Biografija
Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra istorijos dalis, todėl privalome kalbėti ir išklausyti visų. Mano gyvenimas paženklintas tremtinės dalia. Praėjo 50 metų, bet laikas nepajėgė užgydyti skriaudos žaizdų. Su amžiumi tos žaizdos vis skaudžiau degina širdį, vis dažniau ir dažniau atmintyje iškyla praeities vaizdai, kurių neįmanoma užmiršti. Neišbrauksi iš gyvenimo tų 11 metų, praleistų toli nuo tėvynės, amžino įšalo žemėje Igarkoje, Krasnojarsko krašte.
Patirtos skriaudos neatlygins joks reabilitavimas, niekas nesugrąžins ten paliktos sveikatos ir jaunystės, o tremtinės dalia liks iki gyvenimo pabaigos.
Daugelis klausia, ar reikia dabar kalbėti apie tai, kas buvo prieš daugelį metų, ir skaudinti save prisiminimais. Atsakymas turėtų būti vienas: negalime tylėti, reikia atvirai kalbėti apie sulaužytus gyvenimus, apie nužudytuosius, apie nuo bado mirusius mažus vaikus ir suaugusius, apie laisvo žmogaus pavertimą vergu. Aš esu motina ir negaliu suprasti, iš kur tokia neteisybė, iš kur atsiranda sadistai, tironai, vagys, žmogžudžiai.
Trėmimų ir Represijų Metai
Vienas iš didžiausių trėmimų Lietuvoje, okupacinės valdžios represinės struktūros MGB dokumentuose užkoduotas „Pavasario” (Becнa) pavadinimu, vyko 1948 m. gegužės 22 d. Tų metų trėmimo pati šiauriausia Sibiro Užpoliarės tremties vieta buvo Igarka. Kiek į Igarkos miestą ir jo apylinkes pateko tremtinių, niekas nenustatė.
Nematoma Lietuvos istorija. Nusikaltimų siūlas pradeda vyniotis
1948 m. gegužės 22 d. P.S. Adolfo Damušio duomenimis 1948 05 22 iš Lietuvos buvo ištremta 105 000 žmonių. Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto represijų Lietuvoje tyrimo centras, „Lietuvos gyventojų genocido" I tome pateikė Arvydo Anušausko ir Virginijos Vosyliūtės dokumentų apžvalgą: „Bolševikinės teisinės sistemos bruožai", „Sąlygų ruošimas represijoms", „Represijos po Lietuvos aneksijos", „Masinis 1941 m. birželio trėmimas ir žudynės karui pasibaigus", „NKVD Ypatingasis skyrius", kuri padeda suprasti į kokią sudėtingą padėtį pateko Lietuvos gyventojai, kai nuo 1941 06 15 iki 1990 03 11 Lietuva buvo okupuota ir jos teritorijoje veikė svetimos valstybės primesti įstatymai, prieštaraujantys civilizuotame pasaulyje veikiančiom teisinėm sąvokom.
Buvau suimtas ir įkalintas 1945 m., bet byla teisme neiškelta, todėl iš Norilsko 1946 m. per Ukmergės kalėjimą grąžino į laisvę. Prieš paleidžiant, vietinė valdžia konfiskavo visą turtą: gyvulius, javus, ūkio padargus, kuliamąją mašiną ir kitą inventorių, taip pat namų apyvokos daiktus, baldus. Konfiskavo ir nuo fronto pabėgusių brolių biblioteką, jų naujus baldus. Grįžęs, padedamas giminių ir kaimynų, vėl apsėjau laukus, pasodinau bulves, įsigijau arklį, karvę, paršų, vištų... Pradėjau gyventi iš naujo. Bet neilgai. 1948 m. vėl buvau ištremtas į Tolimąją Šiaurę, šįkart į Igarką.
Siaubingi Įvykiai ir Asmeninės Tragedijos
1944 m. Kūčių dieną mūsų namuose gyveno vyro brolis su žmona, nes per karą jų namą Alytuje subombardavo. Tą dieną atvažiavę rusų kareiviai su liaudies gynėjais surišo vyrui ir jo broliui rankas, mušė šautuvų buožėmis, žiauriai kankino ir grasino sušaudyti, spardė kojomis kaip gyvulius. Mes su vaikais prašėme pasigailėti ir klykėme, bet jie vis tiek nieko nepaisė. Labiausiai juos mušė ir kankino Prakapas iš Griciūnų kaimo. Visi jie elgėsi nežmoniškai. Ketverių metų Viktorą ir dvejų metukų Petrą nuogus išmetė iš lovos ant sniego, o mažiausiąją dukrą, gimusią 1944 m., suspėjo išsinešti kaimynė. Kai mane su vaikais paleido iš Daugų, kaimynas Karolis Tarasevičius parsivežė į savo namus. Likome nuogi, basi kaip stovim: viskas sudeginta, išplėšta, sunaikinta. Mano vyrą ir jo brolį Ciūnus išvežė į Sibirą, į Vorkutos anglies kasyklas.
Jonas Bernatavičius, gimęs 1887 m., 1946 m. suimtas, 1948 m. paleistas ir tais pačiais metais su šešiais šeimos nariais iš aštuonių, išvežtas Sibiran. Mirė Igarkoje 1948 m.
1945 m. balandžio 11 dieną liaudies gynėjai, vadovaujami Biržio ir jo padėjėjų Stasio Lajausko, Giedrio ir kitų, atvyko į Buivydžių kaimą ir šešiems vyrams įsakė ruoštis į frontą. Privažiavus Šeibokų mišką, šie nutarė susidoroti su beginkliais žmonėmis. Jie buvo žiauriai kankinami. (Megučių kaimo žmonės girdėjo pagalbos šauksmus.) Pusgyvius apmetę šakomis ir palikę miške stribai toliau siautėjo kaime. Apie šį įvykį artimieji sužinojo tik po savaitės. Pranešė žmogus, girdėjęs pagalbos šauksmus.
1945 m. vasario 5 ar 6 d. prie pat Vindeikių pradžios mokyklos buvo pamesti nužudyti, nuogai išrengti penki partizanai. Tarp jų - mano brolis Juozas Naraškevičius. Buvome pritrenkti negirdėto žiaurumo.
Kultūros Veikėjų Gyvenimai ir Kūryba
Lietuvos kultūros istorija praturtinta daugybės iškilių asmenybių, kurių gyvenimai ir kūryba atspindi šalies istorijos raidą ir išgyvenimus.
Teatro ir Kino Pasaulis
Teatro ir kino aktoriai, režisieriai ir kiti kūrėjai per savo meninę veiklą įamžino Lietuvos kultūrą. Nuo 1945 m. dvejus metus lankė Šiaulių dramos teatro studiją ir vaidino šiame teatre. 1947-1950 m. lankė Vilniaus dramos teatro studiją, kurią baigus, vienerius metus čia dirbo aktore. Tuo pačiu metu 1947-1951 m. studijavo Vilniaus universitete, anglų kalbą ir literatūrą.
Šiaulių dramos teatre dirbo iki 1986 m. Čia sukūrė per 150 vaidmenų, iš jų svarbesni: Barva (P. Vaičiūno „Prisikėlimas”), Ringelė (V. Krėvės „Žentas”), Maksas Žile (H. Balzaco „Viengungio gyvenimas”), Padronas Tonis (C. Goldonio „Kivirčai Kjodžoje”), Don Karlas (F. Schillerio „Don Karlas”), Sudakovas (V. Rozovo „Kurtinio lizdas”), Vosylius (S. Maršako „Katės namai”) ir kt.
Režisieriai statė spektaklius įvairiuose teatruose, nuo Nacionalinio dramos teatro iki Kauno ir Šiaulių teatrų. Pavyzdžiui, Rolandas Atkočiūnas 1994-1995 m. buvo Šiaulių dramos teatro meno vadovas, direktorius, 1998-2001 m. šio teatro režisierius. Išvyko į Klaipėdą. Nuo 2005 m. vadovauja Liepojos (Latvija) dramos teatrui. Pastatymai Šiauliuose: A. Millerio „Kaina”, A. Fugardo „Čia gyvena žmonės”, L. Pirandello „Henrikas IV”, K. Ostrausko „Čičinskas”, A. Detkovo „Amžinas sugrįžimas”, T. Rattigano „Dama be kamelijų”. Statė spektaklius Kauno mažajame teatre, Klaipėdos dramos teatre, Panevėžio J.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
