Abortų situacija ir teisiniai aspektai Lenkijoje: griežtėjantys apribojimai ir jų pasekmės

Griežti Lenkijos abortų įstatymai pažeidžia moterų teises, pirmadienį pareiškė vienas Jungtinių Tautų (JT) komitetas. 2021 metais JT Diskriminacijos prieš moteris panaikinimo komitetas (CEDAW) pradėjo tyrimą dėl šių teisės aktų. Jo ataskaitoje prieita prie išvados, kad Lenkijos moterys „dėl griežtų abortų įstatymų susiduria su rimtais žmogaus teisių pažeidimais“. „Situacija Lenkijoje prilygsta smurtui prieš moteris lyties pagrindu ir gali pasiekti kankinimų arba žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio lygį“, - sakė komiteto pirmininkės pavaduotoja Genoveva Tisheva.

Abortų reglamentavimo istorija ir teisinė raida Lenkijoje

Abortų reglamentavimo tvarka jau nuo 1990 m. Lenkijoje sukelia daug diskusijų. Pasaulyje iš esmės vyrauja dvi žmogaus vaisiaus apsaugos vertinimo kryptys, kurių atskaitos taškas yra pasirinktos gyvybės pradžios teorijos. Pirmoji teorija - vadinama „Pro life“ teorija, žmogumi vaisių pripažįstanti nuo gyvybės pradėjimo, bei antroji teorija - „Pro choice“ teorija, pagal kurią žmogus ginamas tik nuo gimimo, laikant, kad kol jis yra įsčiose, tai vertinama kaip moters kūno dalis, dėl kurios vadovaujantis teisės į privatumą principu moteris yra laisva apsispręsti. Skirtingose valstybėse, atsižvelgiant į kultūrinius, religinius, socialinius ir kitus skirtumus bei ypatumus, šios tarpusavyje konkuruojančios teorijos yra skirtingai reglamentuojamos.

1993 m. buvo priimtas Šeimos planavimo, žmogaus vaisiaus apsaugos ir leidimo nutraukti nėštumą įstatymas (lenk. Ustawa o planowaniu rodziny, ochronie płodu ludzkiego i warunkach dopuszczalności przerywania ciąży). Šis įstatymas numatė tik tris išimtinius atvejus, kada nėštumo nutraukimas yra leidžiamas. Pirma, kai nėštumas kelia grėsmę nėščios moters gyvybei ar sveikatai (neatsižvelgiant į nėštumo laiką). Antra, kai prenatalinės diagnostikos būdu ar kitos medicininės indikacijos rodo sunkų ir nepagydomą vaisiaus pažeidimą, neišgydomą vaisiaus ligą, kuri pavojinga jo gyvybei. Nėštumo nutraukimas šiuo atveju leidžiamas iki to nėštumo laiko, kai vaisius jau gali „savarankiškai gyventi už nėščios moters kūno ribų“. Trečia, kai yra pagrįstas įtarimas, kad nėštumas atsirado dėl draudžiamos veikos (t.y. po išžaginimo).

Vėlesni metai parodė įstatymų liberalizavimo ir vėl griežtinimo tendencijas. 1996 m. Lenkijoje liberalizuotos nėštumo nutraukimo taisyklės. Buvo reglamentuota galimybė nutraukti nėštumą tada, kai moterį slėgė sunkios gyvenimo sąlygos ar asmeninės aplinkybės. Tačiau 1997 m. gegužės 28 d. Konstitucinis Tribunolas nusprendė, kad šios nuostatos prieštarauja tuo metu galiojusioms konstitucinėmis nuostatoms. Tribunolas nustatė, kad nauja legalizuota nėštumo nutraukimo sąlyga pažeidžia teisę į gyvybę, neturi tikslo apsaugoti kitą konstitucinę teisę, laisvę ar vertybę. Be to, toks nėštumo nutraukimo legalizavimas nustatė neapibrėžtus kriterijus atitinkamos situacijos nustatymui.

Visuomenės diskusijos apie abortus nesiliovė. 2016 m. pasinaudodami įstatymų leidybos iniciatyvos teise 100 000 piliečių pateikė įstatymo projektą, kuris reglamentavo baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą abortą ne tik nėštumą nutraukusiam gydytojui, bet ir pačiai nėščiai moteriai. Tai sukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą. Kategoriškai nesutinkanti su pateiktu projektu kita piliečių iniciatyvinė grupė pateikė įstatymo projektą, kuriame siūlė įteisinti nėštumo nutraukimo galimybę iki 12 nėštumo savaitės pabaigos. Vėlesniais metais visuomenės diskusija dėl nėštumo nutraukimo nenutrūko ir buvo siūlomi įvairūs įstatymo pakeitimų projektai.

2020 m. Konstitucinio Tribunolo nutarimas ir jo kritika

2017 m. spalio 27 d. grupė dešiniųjų pažiūrų parlamento narių iš įvairių partijų pateikė Konstituciniam Tribunolui prašymą išnagrinėti, ar įstatymo nuostata, leidžianti nutraukti nėštumą esant vaisiaus apsigimimui, prieštarauja Konstitucijai. 2019 m. rudenį išrinkus naują Seimą minėtas prašymas buvo pakartotinai pateiktas Konstituciniam Tribunolui. Beveik po metų - 2020 m. spalio 22 d. - Konstitucinis Tribunolas priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad nėštumo nutraukimas vaisiaus apsigimimo atveju (esant sunkiam ir nepagydomam vaisiaus pažeidimui, neišgydomai vaisiaus ligai, kuri pavojinga jo gyvybei) prieštarauja konstitucinėms teisėms į gyvybę ir į žmogaus orumą.

Šis 2020 m. spalio 22 d. Nutarimas yra prieštaringai vertinamas ne tik visuomenės, bet Lenkijos Respublikos konstitucinės teisės mokslininkų. Nėštumo nutraukimo ribojimas yra medicinos ir pasaulėžiūros, o ne konstitucinis klausimas. Materialioji priežastis Konstitucinės bylos pagrindas buvo Seimo narių grupės prašymas ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai. Formalioji priežastis kelia abejones dėl Nutarimą priėmusio Konstitucinio Tribunolo sudėties. Valdančiai partijai „Teisė ir teisingumas“ laimėjus 2015 m. rudenį rinkimus, Seimas išrinko penkis teisėjus į Konstitucinį Tribunolą. Tačiau trys teisėjai iš penkių negali būti laikomi tinkamai išrinktais Konstitucinio Tribunolo teisėjais, kadangi buvo išrinkti į teisėjų vietas, kurios jau buvo užimtos. Abejonių kelia ir Konstituciniam Tribunolui vadovaujanti Tribunolo pirmininkė - Julia Przylebska, kurios išrinkimą konstitucinės teisės specialistai vertina prieštaringai. Teigtina, kad netinkamai paskirtų ir neturinčių teisės priimti konstitucinius sprendimus asmenų priimtas Nutarimas turi būti laikomas negaliojančiu.

Prieiga prie abortų ir tarptautinė kritika

Ataskaitoje pažymima, kad daugybė moterų buvo priverstos išnešioti nepageidaujamą nėštumą, atsigręžti į nesaugias slaptas procedūras arba keliauti į užsienį pasidaryti abortą legaliai. CEDAW taip pat pasmerkė įstatymą, pagal kurį už pagalbą atliekant abortą gali būti baudžiama iki trejų metų laisvės atėmimo bausme, nes „gydytojai dažnai dvejoja atlikti abortus net ir tada, kai tai yra legalu, baimindamiesi baudžiamosios atsakomybės“. Komitetas pridėjo, kad kiti gydytojai atsisako atlikti abortus dėl moralinių ar religinių priežasčių, o sudėtinga biurokratija ir stiprus prieš abortus nukreiptas lobizmas taip pat apsunkina galimybę saugiai nutraukti nėštumą. „Kartu šie veiksniai sukuria sudėtingą, priešišką ir šaltą aplinką, kurioje prieiga prie saugaus aborto yra stigmatizuota ir praktiškai neįmanoma“, - nurodė G. Tisheva.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) taip pat nagrinėjo bylas, susijusias su abortų prieinamumu Lenkijoje. EŽTT panašų sprendimą priėmė kitoje byloje, susijusioje su moterimi, kuriai 2021 m. sausio 28 d. Po to, kai sausio 27 d. Teismas nurodė Lenkijai sumokėti moteriai beveik 1,5 tūkst. eurų turtinės žalos ir priteisė ieškovei 15 tūkst. Lenkija yra viena iš 46 Europos Tarybos, įsikūrusios Strasbūre, narių.

Apibendrinant teigtina, kad abortų reglamentavimas Lenkijoje yra vienas griežčiausių Europoje, o naujausias Konstitucinio Tribunolo nutarimas faktiškai įteisina absoliutų abortų draudimą. Tokia situacija rimtai paveiks moterų konstitucines teises ir laisves bei medicininį jų saugumą.

Politinės kovos ir visuomenės protestai

Valdančioji koalicija yra pažadėjusi liberalizuoti abortų įstatymus. Tačiau paskutinis jos bandymas sušvelninti teisės aktus žlugo liepos mėnesį, kai įstatymų leidėjai atmetė įstatymo projektą, kuriuo būtų panaikinta nuostata, draudžianti teikti pagalbą atliekant abortą. Balsai pasiskirstė 218-215. Antradienį tūkstančiai žmonių išėjo į Lenkijos miestų gatves protestuoti prieš parlamento sprendimą atmesti teisės akto projektą, numatantį dekriminalizuoti pagalbą atliekant abortą šioje katalikiškoje šalyje. Lenkijos moterų teisių grupės apkaltino valdantįjį aljansą nevykdant savo rinkimų pažadų ir paragino surengti protestus visoje šalyje. Pagrindinis mitingas įvyko prie parlamento pastato Varšuvoje. Svilinant karščiui, per garsiakalbius skambėjo popmuzika, o maždaug tūkstantis dalyvių skandavo „Laisvi ir teisėti abortai“ bei laikė plakatus su tokiais užrašais, kaip „Šalin nuo mūsų kūnų“. Greta Varšuvoje surengtos demonstracijos susirinko ir saujelė prieš abortus nusiteikusių aktyvistų, kurie vos už kelių metrų nuo mitinguotojų šūkavo „žudikai“.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas antradienį prieš protestus pareiškė, kad jaučiasi „labai blogai“, jog nerado argumentų, kurie įtikintų balsavusiuosius „prieš“. Pranešta, kad D. Tuskas atleido vieną viceministrą, neparėmusį minėto teisės akto projekto, ir paragino sankcionuoti dar vieną įstatymų leidėją. „Mano sąžinė švari, nes darau viską, ką galiu, kad padaryčiau galą šiam moterų pragarui“, - pažymėjo D. Tuskas.

Kairiųjų partija pranešė, kad neatsisakys savo pažado kovoti už reprodukcines teises, ir pažadėjo dar kartą pateikti tą patį įstatymo projektą dėl pagalbos atliekant abortą dekriminalizavimo. „Teiksime tol, kol pasiseks“, - naujienų agentūrai PAP tvirtino įstatymų leidėja Anna Maria Żukowska. Kiti trys įstatymų projektai, kuriuose siūloma palengvinti prieigą prie abortų, vis dar svarstomi parlamento komitete. Konservatyvių pažiūrų prezidentas Andrzejus Duda, kuris yra opozicinės dešiniojo sparno partijos PiS sąjungininkas, yra užsiminęs, kad vetuos visus įstatymų projektus net jei jie bus priimti.

Abortų reglamentavimo palyginimas Europoje ir pasaulinė statistika

Abortų problema yra prieštaringai vertinama daugelyje valstybių. Apskritai galima teigti, kad pirmieji bandymai kriminalizuoti abortus atsirado 19 a. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo abortų dekriminalizavimas, pirmiausia, socialistinėse šalyse, tokiose kaip buvusioji Sovietų Sąjunga. Dauguma Vakarų ir Europos šalių liberalizavo savo abortų įstatymus 20 a. paskutiniaisiais dešimtmečiais. Ši tendencija toliau nusidriekė į besivystančias šalis. Projekte minimos Airija ir Malta kartu su Lenkija sudaro griežtą abortų reguliavimą taikančių šalių grupę.

Abortų paplitimas ir saugumas

Remiantis Guttamacherio instituto duomenimis (2003), iš 205 mln. nėštumų, fiksuojamų pasaulyje kiekvienais metais, daugiau negu trečdalis jų yra neplanuoti, ir 22 proc. visų nėštumų nutraukiami atliekant abortus. Taigi 2003 metais pasaulyje buvo atlikti 42 mln. abortų, maždaug 20 mln. iš jų - nelegaliai. Nėštumo nutraukimo procedūromis naudojasi moterys visame pasaulyje, nepriklausomai nuo socialinės padėties bei egzistuojančių abortų draudimo įstatymų. Kiekvienais metais maždaug 29 iš 1000 vaisingo amžiaus moterų darosi abortus. Abortų lygis žymiai nesiskiria tarp išvystytų ir mažiau išvystytų regionų. Tačiau valstybėse, kuriose jie uždrausti, moterims neretai tenka darytis abortus nesaugiomis sąlygomis.

Pavyzdžiui, 1999 metais Guttmacherio instituto atliktas tyrimas parodė, kad viena trečioji pasaulio moterų neturi galimybės darytis abortus legaliai arba saugiai. Tokių moterų mirtingumo lygis - 330 mirtys 100 000 nėštumo nutraukimo procedūrų. Tuo tarpu mirtingumo lygis dėl legalių abortų siekia vidutiniškai 0,7 mirčių 100 000 procedūrų. Virš 30 proc. moterų, kurioms abortai buvo atlikti esant nesaugioms sąlygoms, kenčia nuo rimtų komplikacijų, tokių kaip kraujo užkrėtimas, nevaisingumas bei kt. Valstybėse, kuriose abortai yra legalūs ir saugūs, komplikacijų lygis siekia 1-3 proc., ir dauguma jų yra smulkaus pobūdžio ir nereikalauja hospitalizavimo. Be to moterys, patiriančios komplikacijų dėl nesaugių, nelegalių abortų bijo kreiptis kvalifikuotos medicininės pagalbos, taigi jos priverstos kentėti skausmus ir neretai miršta dėl laiku nesiteikusios medicininės pagalbos (ir tokiu būdu nepatenka į registruotą abortų statistiką).

Be abejo, legalumas nėra vienintelis veiksnys užtikrinantis abortų saugumą, tačiau jis yra vienas esminių. Legalūs abortai taip pat yra labai svarbus faktorius užtikrinant aukštesnį moterų išgyvenimo lygį. Pasaulinė sveikatos organizacija apskaičiavo, kad kasmet įvyksta apie 600 000 mirčių, susijusių su nėštumu arba gimdymu, daugiausiai besivystančiose šalyse. Taigi, kadangi abortai vis dar draudžiami arba yra ribojami daugelyje šalių, 48 proc. abortų pasaulyje yra atliekami esant nesaugioms sąlygoms - nekompetentingo tokios „paslaugos“ tiekėjo arba nesterilioje aplinkoje. Todėl kasmet apie 67 000 moterų miršta dėl nesaugių ir nelegalių abortų. Tarp kitų nelegalių abortų pasekmių paminėtini įvairūs sužeidimai bei nevaisingumo grėsmė. Be to nereikėtų pamiršti ir „nepageidaujamų“ vaikų, kurie gimsta moterims, negalėjusioms pasinaudoti nėštumo nutraukimo procedūromis, problemos.

Kodėl moterys darosi abortus?

1998 metais Guttmacherio institutas ištyrė priežastis, dėl kurių moterys darosi abortus. Maždaug pusė visų tyrime dalyvavusių moterų nurodė, kad jų pagrindinis motyvas buvo atidėti arba sukliudyti gimdymui. Tarp dažniausiai pasitaikančių moterų paaiškinimų būdavo šie: „Tiesiog šiuo metu aš negaliu turėti dar vieno vaiko“, „Aš nesu pasirengusi būti motina“ arba „Aš jau turiu tris vaikus“. Pavyzdžiui, JAV 61 proc. moterų, pasidariusių abortus, jau turėjo bent viena vaiką. Pasauliniu mastu didžioji dauguma moterų, kurioms atliekami abortai, yra ištekėjusios ir turinčios vaikų. Šios moterys yra susirūpinusios galimybėmis aprūpinti save bei turimą šeimą. Moterys, kurios ryžtasi atlikti abortus priima moralinį, bet tuo pačiu ir praktinį sprendimą. Jos priima sprendimą remdamosi savo žinojimu, kas yra geriausia joms pačioms bei jų šeimoms. „Pro-vita“ judėjimo atstovai dažnai vadina moteris, darančias abortus, „savanaudėmis“. Tačiau „pro-choice“ judėjimo atstovai kelia klausimą, ar nebūtų savanaudiška moteriai, žinančiai, kad ji nesugeba tinkamai pasirūpinti netgi savimi arba jau turimais vaikais, panašiems išgyvenimas pasmerkti dar vieną žmogų.

Antrasis dažniausiai pasitaikantis motyvas dėl kurio moterys nutraukia nėštumą - socio-ekonominės problemos. Jos apima skurdą, negalėjimą leisti sau dar vieno vaiko, bedarbystę, tėvo nebuvimą, problemas santykiuose su tėvu arba tolimesnių mokslų ar darbo atsisakymą. Visus šiuos socio-ekonominius veiksnius galima priskirti prie praktinių priežasčių, besiremiančių kasdiene moterų gyvenimo realybe. Tačiau taip pat egzistuoja moraliniai motyvai, kurie apima moterų rūpestį, kad jų vaikas turėtų geriausias galimybes geram gyvenimui, o ne gyvenimą be tėvo, su netinkamu tėvu arba gyvenimą skurde iš pašalpų. Taigi moters sprendimas darytis abortą yra rimtai ir gerai apgalvotas veiksmas. Jis remiasi atsižvelgiant į jos pačios gyvenimo sąlygas ir galimybes; jos šeimos gerovę; jos ateities planus, viltis ir svajones; jos pasiryžimą užtikrinti geresnį gyvenimą ateityje tiek sau, tiek mylimiems žmonėms. Visgi pagrindinė priežastis dėl kurios moterys darosi abortus - tai neplanuotas nėštumas. Pačiais bendriausiais terminais, neplanuotas nėštumas neretai atsiranda, kai pora nesuderina savo noro lytiškai santykiauti su ketinimu arba nenoru turėti kūdikio tam tikru laikotarpiu. Gydytojai pastebi, kad Lietuvoje kol kas abortas yra viena iš dažnesnių šeimos planavimo priemonių. Iš to darytina išvada, kad reikalingas dar didesnis visuomenės švietimas šeimos planavimo srityje.

Reprodukcinės teisės ir visuomenės požiūris

Kodėl reprodukcinės teisės yra tokios svarbios? Nes jos užtikrina galimybę moteriai priimti sprendimus, kurie yra susiję su jos kūnu ir jos gyvenimu. Visus galvojančius priešingai kviečiu prisiminti, jog šios teisės nėra prievolės, taikytinos visoms pasaulio moterims. Mūsų kaimyninėje šalyje - Lenkijoje, vyksta moterų teisių tragedija. Stebime kaip vos per keletą metų kraštutinės dešinės atstovai stipriai susiaurino moterų reprodukcines teises. Lenkijoje, ir gatvėse, ir bažnyčiose (kur protestuoja bažnyčios atstovai prieš draudimą nutraukti nėštumą), vyksta masiniai protestai. Jie nesilpsta ir protestuoja ne vien moterys. Ką apie abortų draudimus rodo istorija ir kitų šalių praktikos? Jog moterys tuomet vyksta į kitas šalis, moka didžiulius pinigus ir nepageidaujamus nėštumus nutraukia ten, o tos, kurios neturi pinigų ir galimybių, nėštumus siekia nutraukti pačios arba kreipiasi į neaiškių kompetencijų juodosios rinkos atstovus. Moterys nenustos nutraukinėti nėštumų ir nesvarbu, kiek draudimų tam bus sukurta.

Moteris - ne tik „talpykla kūdikiui“

Yra ir dar viena tema, apie kurią nuolat išgirstame įvairių palyginimų. Moteris - inkubatorius. Moteris - svečių namai. Moteris - viešbutis. Moteris - gimda. Moteris - indas ir t.t. Kitaip tariant, moteris apibūdinama kaip talpykla kūdikiui. O kai literatūros pamokose beveik nėra (modernių) moterų autorių ir beveik visas supratimas apie moterį konstruojamas iš vyro žiūros taškos, kai istorijoje kalbama tik apie vyrų istoriją, o moterų ir vaikų tūkstantmetinės patirtys yra nieko vertos, kai per muzikos pamokas gėrimės tik vyrų muzikos genijų kūryba, kai dailėje grožimės tik vyrų po savęs paliktu menu, kai nei per vieną pamoką niekas su mokiniais nešneka apie tai, kodėl tų moterų mokyklų programose ir šiaip pasaulyje yra tiek mažai - auginame dar vieną kartą, kuri galvoja, kad moters pagrindinė, o gal ir vienintelė funkcija yra reprodukcinė. T.y. Moteris karjeristė vis dar dažnai nuskamba kaip įžeidimas. Moteris, kuri nenori turėti vaikų, visuomenės traktuojama kaip vaikiška, nesusipratusi, mažiau pageidaujama. Moteris, kuri myli savo darbą, tačiau jo neaukoja dėl vaikų, vis dar dažnai vertinama kaip ta, kuri nežino, kokie jos prioritetai. O moters prioritetas visada turi būti šeima. Nes mes - visuomenė - taip galvojame.

Grėsmės reprodukcinėms teisėms Lietuvoje ir lytiškumo ugdymo svarba

Lenkija - ne Lietuva? Nėra ko nerimauti? Lenkijoje reprodukcinės moterų teisės buvo mažinamos palaipsniui, ne vienu ypu ir ne per vienerius metus. Ar tai galėtų atsitikti ir Lietuvoje? Dar ir kaip. Palankios abortų draudimų idėjos sklando ir prezidentūroje, dangstantis skambiais pagalbos moterims žodžiais. Diana Nausėdienė pakartotinai išreiškia palaikymą Laisvos visuomenės instituto ir Krizinio nėštumo centro iniciatyvoms. Diana Nausėdienė galėtų organizuoti ir palaikyti renginius, skirtus vienišų tėvų (kurių didžioji dauguma yra mamos) problematikai suprasti. Kai pagalba moteriai yra suprantama tik kaip pagalba nenutraukti nėštumo ir surinkti kūdikiui kraitelį pirmiesiems jo gyvenimo metams - tai yra atsainus požiūris į tai, ką reiškia (už)auginti vaiką, atsainus požiūris į socialinę vienišų mamų padėtį ir apskritai atsainus požiūris į moterų, kurios susilaukia vaikų, padėtį darbo rinkoje. Juk vis dar gyvename visuomenėje, kurioje vaiko priežiūra ir šeimos ūkis suvokiami kaip moters atsakomybė. Tad nepageidaujamo nėštumo situacijoje moteris - turėjusi neatsargių lytinių santykių ir tapusi nėščia - demonizuojama, kriminalizuojama arba paverčiama auka. Tačiau juk santykyje buvo ir vyras? Na ir kas, kad jis pastoti negali? Kodėl rampų šviesoje vien moteris?

Švietimu ir ugdymu. Lytiškumo ugdymas, kuris remiasi mokslu grįsta informacija ir kuriame be metaforų apie viešbučius, indus ir inkubatorius yra realistiškai, moksliškai ir sukuriant saugią erdvę kalbama apie seksualumą ir įvairias jo sudedamąsias dalis: saugų emocinį ir fizinį intymumą, savo ribų atpažinimą ir gebėjimą jas brėžti, apie gebėjimą pamatyti kito žmogaus ribas, apie apsisaugojimo priemones, apie sveikus ir toksiškus santykius, apie lytinę tapatybę - kokia moteris ir koks vyras esu aš, nepriklausomai nuo stereotipinio moters ir vyro įsivaizdavimo. Seksualumo temų lytiškumo ugdyme reikia, nes traukinys jau yra nuvažiavęs. Šių dienų visuomenėje ir moterys, ir vyrai apmąsto savo seksualumą ir supranta jį kur kas plačiau nei vien reprodukcijos aktą. Šių dienų moterys ir vyrai permąsto ir stereotipinius lyties vaidmenis. Vyrai vis dažniau nori emocinio intymumo su savo šeimomis, o moterys nori įgyvendinti profesines svajones už šeimos židinio ribų. Teigti kitaip - t.y. teigti, jog seksualumas visų pirma yra reprodukcijos aktas, o lyčių vaidmenys yra nepajudinami ir susieti su biologija - yra elementarus atsisakymas suvokti, jog didžiulei daliai visuomenės reprodukcija ir seksualumas nebėra tapatūs reiškiniai. Atsisakymas rimtai, kritiškai ir giliai mąstyti apie tai, kas iš viso yra seksualumas ir žmonių santykiai šiomis dienomis.

tags: #lenkijoje #nelegalus #abortai

• Sužinokite daugiau apie Giminių piliakalnį
• Tėvystės nustatymo tvarka ir reikšmė
• Vaikų grupės ypatumai 3-4 metai
• Vaikų registracija Antakalnio poliklinikoje
• kaip organizuojamas ikimokyklinis ugdymas