Lietuvos laukinių gyvūnų globa ir teisinis reglamentavimas

Gyvūnų globa yra veikla, kuria siekiama išgelbėti ar išsaugoti gyvūnų sveikatą ar gyvybę, perkelti gyvūnus iš jiems kenksmingos ar neįprastos vietos ir suteikti laikiną ar pastovų prieglobstį arba tinkamoje vietoje paleisti į laisvę (laukinius gyvūnus). Globojami visi naminiai (augintiniai, ūkiniai gyvūnai ir kiti) ir laukiniai gyvūnai. Gyvūnų globa yra vienas būdų, padedančių užtikrinti gyvūnų gerovę, ypač tų gyvūnų, kurie pateko į nelaimę ar yra benamiai. Kartu tai yra būdas pagelbėti laukiniams gyvūnams atsidūrus žmonių gyvenamoje teritorijoje, kai gresia pavojus jų ar žmonių sveikatai arba gyvūnai trukdo žmonių veiklai. Lietuvoje gyvūnų globa apima visus - ir naminius, ir laukinius - gyvūnus. Nors žmonės yra prijaukinę ir savo reikmėms laiko apie 50 rūšių gyvūnų, jie nuolat susiduria ir su laukine fauna, kuriai taip pat reikia atjautos bei globos.

Gyvūnų globos istorija Lietuvoje

Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie gyvūnų globą aptinkami jau 18 amžiuje. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas ūkinių gyvūnų, ypač arklių, tinkamai priežiūrai. 1739 ant bažnyčių ir karčemų durų buvo kabinami įsakai dėl arklių tausojimo. 1873 metais Rietave, Oginskių iniciatyva, buvo įkurta pirmoji Gyvulių globos draugija. 1874 metais draugijos nariams buvo paskelbtas valstiečiams skirto lietuviško veikalo apie gyvulių globą ir priežiūrą konkursas. 1912 metais apie blogą elgesį su naminiais gyvūnais rašė Vydūnas. Deja, Gyvulių globos draugijos veiklą 1940 metais nutraukė sovietinė okupacija. Po nepriklausomybės atkūrimo, 1990 metais įvyko atkuriamasis Gyvulių globos draugijos suvažiavimas ir draugija buvo pavadinta Lietuvos gyvūnų globos draugija. 1999 metų gegužės 13 dieną įkurta Gyvūnų globėjų asociacija. Mažinant beglobių gyvūnų skaičių vykdoma gyvūnų beglobystės ir nepriežiūros prevencija. 2022 metais Gyvūnų globėjų sąraše buvo apie 80 gyvūnų globos įstaigų ir organizacijų.

Gyvūnų globos teisinis reglamentavimas

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą dėl gyvūnų globos, kuris įsigaliojo 1998 m. sausio 1 d. Įstatymas buvo paskelbtas "Valstybės žiniose" 1997 m. lapkričio 28 d., Nr. 108-2728. Sausumoje, vandenyje, atmosferos ore ir dirvoje laisvai gyvenančių laukinių gyvūnų apsaugą ir naudojimą reguliuoja Lietuvos Respublikos Gyvūnijos įstatymas ir kiti teisiniai aktai. Šis teisinis pagrindas apibrėžia ir pagrindines sąvokas:

• Gyvūnai - visi daugialąsčiai, jutimus turintys gyvieji organizmai, t.y. visi gyvūnai nuo duobagyvių iki žinduolių imtinai.
• Dekoratyviniai gyvūnai - visi domestikuoti ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose ir gamtininkų stotyse.
• Laboratoriniai (eksperimentiniai) gyvūnai - gyvūnai, auginami, veisiami ir laikomi mokslinio tyrimo, veterinarijos, medicinos tikslais. Šių gyvūnų kategorijai priskirtini gyvūnai, naudojami mokomosioms operacijoms, farmakologinių medžiagų veikimo demonstravimui, kitokioms manipuliacijoms jų kūnu ir elgesiu.
• Nelaisvėje laikomi laukiniai gyvūnai - gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kuriose žmogus gali tiesiogiai juos veikti. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių esantys sąveikoje su žmogumi, gyvūnai.
• Gyvūno laikymas - žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigieninės sąlygos, komfortas ar diskomfortas.

Valstybės institucijų ir gyvūnų globos organizacijų vaidmuo

Valstybės institucijos iš dalies atlieka gyvūnų globos funkcijas. Šias funkcijas sudaro gyventojų skundų ir pranešimų registravimas, gyvūnų buvimo ir laikymo vietų apžiūra ir patikra, žiauraus elgesio su gyvūnais užkardymas, pažeidėjų sulaikymas, reikalui esant gyvūnų konfiskavimas, tinkamų prieglaudų suradimas tolimesnei globai. Naminiai gyvūnai (daugiausia augintiniai - katės ir šunys), jei jie yra benamiai, surenkami ir atiduodami į prieglaudas.

Gyvūnų globos organizacijos yra nevyriausybinės, ne pelno institucijos, kurios daugiausia rūpinasi augintinių (kačių, šunų ir kitų) globa - benamių ar nereikalingų gyvūnų surinkimu, identifikavimu, laikymu, priežiūra ir gydymu, savininkų ar naujų globėjų paieška. Organizacijų veikla gali būti finansuojama iš paaukotų lėšų, taip pat savivaldybės gali pasitelkti šias organizacijas gyvūnų globai savo teritorijose ir skirti tam finansavimą. Kai kurios gyvūnų globos organizacijos vykdo ir laukinių gyvūnų globą urbanizuotose teritorijose. Surinkti benamiai ar kiti gyvūnai, kuriems reikalinga globa, apgyvendinami gyvūnų prieglaudose.

Dėl žiauraus elgesio su laukiniais gyvūnais ar jų kankinimo, partrenktų, užstrigusių ar gatvėje besiblaškančių laukinių gyvūnų, dėl neteisėto laukinių gyvūnų laikymo, naudojimo ar prekybos, bei jų laikymo sąlygų neatitikimo teisės aktuose numatytiems reikalavimams reikėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą skubios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 arba el. Nr. +370 37 322333, mob. : 065570058, el. p. Bešeimininkių kačių kastravimo (PSP) programos ir Bešeimininkių ir bepriežiūrių kačių gaudymo, paėmimo iš gyventojų paslaugas teikia VšĮ. Nr. +370 37 42 60 53, el. p. Primename, kad gyvūnai augintiniai: katės, šunys, šeškai ir kiti gyvūnai augintiniai privalo būti registruojami ir ženklinami pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Gyvūnų augintinių registro valdytoja - Žemės ūkio ministerija, tvarkytojos - valstybės įmonė Žemės ūkio informavimo ir kaimo verslo centras ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Laukinių gyvūnų globa ir pagalba

Laukiniai gyvūnai savo gyvenamuose arealuose yra savarankiški ir nuo žmonių nepriklauso. Prielaidos laukinių gyvūnų globai atsiranda tada, kai gyvūnai patenka į gyvenamąsias teritorijas, ypač jei šiose teritorijose jie patenka į nelaimę. Laukinėje aplinkoje patekęs į nelaimę, sužeistas ar žūstantis laukinis gyvūnas, jei tai įvyko ne dėl žmonių kaltės, paprastai nėra gyvūnų globos objektas, t. y. neturėtų būti imamas ar kaip nors gelbėjamas, nes gyvūno žūtis dėl natūralių priežasčių gamtoje yra įprasta situacija. Tačiau tokios situacijos nėra vienareikšmės, nes patekę į nelaimę laukiniai gyvūnai gali būti reti ir globojami valstybės, arba atvirkščiai - invaziniai ir nepageidaujami.

Bet kokiu atveju pamačius sužeistą, į nelaimę patekusį gyvūną reikia kreiptis į bendrosios pagalbos centrą ar atitinkamas valstybės institucijas ir laukti tolesnių nurodymų arba specialistų atvykimo. Nepatartina patiems imti laukinį gyvūną, nes jis gali būti infekcinių ligų šaltinis ar gali sužeisti jį liečiantį žmogų. Dažniausiai laukiniai gyvūnai žmonių gyvenamose teritorijose nukenčia susidūrę su automobiliais. Patekę į nelaimę ir sužeisti laukiniai gyvūnai, jei jų neįmanoma pagydyti, yra eutanazuojami. Jei gyvūnai yra pagydomi, tačiau nebegali toliau savarankiškai gyventi gamtoje, jie neribotą laiką laikomi prieglaudose ar zoologijos soduose. Sveiki ar visiškai pasveikę gyvūnai paleidžiami į laisvę tam tinkamose vietose (toliau nuo gyvenamųjų teritorijų, konkrečiam gyvūnui tinkamame gamtiniame areale) ir tinkamu laiku (kad gamtoje būtų maisto ir palankios oro sąlygos).

Lietuvos Respublikos laukinių gyvūnų globos įstatymo 22 straipsnis nustato:

1. Paimti laukinius gyvūnus iš aplinkos ir laikyti juos nelaisvėje globos ir gydymo tikslais leidžiama vadovaujantis šiuo įstatymu, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis.
2. Išgijusius laukinius gyvūnus (išskyrus invazines rūšis) būtina grąžinti į buveines, iš kurių jie paimti, arba į jiems būdingas buveines, arba būtina perkelti į voljerus, aptvarus ar kitus statinius, įrengtus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, jeigu tikėtina, kad laisvėje šie gyvūnai neišgyvens.
3. Nuolat nelaisvėje globos tikslais laikant paimtus iš aplinkos laukinių rūšių žinduolius ir paukščius, turint privataus veterinarijos gydytojo rašytinę išvadą, patvirtinančią, kad gyvūnui reikalinga nuolatinė globa, leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, nurodytas šio įstatymo 7 straipsnyje, nereikalingas.
4. Laisvėje gyvenančius laukinius gyvūnus globos tikslais leidžiama šerti ar lesinti tik Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytais atvejais ir būdais, išskyrus medžiojamuosius gyvūnus, kurių šėrimas ir jaukinimas nustatytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.

Radus sužeistą laukinį gyvūną reikėtų kreiptis į LSMU Laukinių gyvūnų globos centrą adresu: Jurginų g. 6, Naujieji Muniškiai, Kauno raj.

LSMU Laukinių gyvūnų globos centro veikla

LSMU Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė pasakojo, kad jų veikla apima kelias sritis. Centro darbuotojai reaguoja į pranešimus dėl sužeistų laukinių gyvūnų, teikia veterinarinę pagalbą, globą, reabilitaciją, adaptaciją. Išgydytus gyvūnus paleidžia į natūralias jų buveines ir skiria dėmesį visuomenės švietimui. 2024-ųjų pradžioje atidarytas LSMU Laukinių gyvūnų globos centras buvo finansuotas Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Sanglaudos fondo) lėšomis. Čia sužeisti ir netinkamomis sąlygomis laikyti laukiniai gyvūnai sulaukia profesionalios veterinarinės pagalbos ir reabilitacijos, o vėliau dalis jų grįžta į gamtą. Centras taip pat aktyviai prisideda prie edukacijos, skatindamas visuomenę suprasti gyvūnų gerovės svarbą.

2024 metais centras sulaukė beveik 6000 pranešimų dėl sužeistų laukinių gyvūnų. Veterinarinė pagalba buvo suteikta 2000 gyvūnų, iš kurių 80 proc. sudarė paukščiai. Į laukinę gamtą grįžo 460 gyvūnų, tarp kurių ir retos, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos rūšys. Pasak J. Morkūnaitės, šis rezultatas labai džiugina, nes dauguma į centrą patenkančių gyvūnų būna kritinės būklės. „Gyvūnų paleidimas į laisvę - viena maloniausių akimirkų mūsų darbe“, - pabrėžė ji.

LGGC specialistai bendradarbiauja su kitomis institucijomis, vykdydami patikrinimus dėl laukinių gyvūnų laikymo sąlygų. Netinkamai laikomi gyvūnai yra konfiskuojami, jiems suteikiama laikinoji globa, kol surandama jų nuolatinė gyvenamoji vieta, pavyzdžiui, zoologijos soduose, kituose globos centruose užsienio šalyse. „Šiemet laikinąją globą suteikėme beveik 300 laukinių gyvūnų, daugiausiai egzotinių rūšių. Iki šiol atsakingiems juridiniams asmenims sėkmingai perdavėme 69 gyvūnus - tai labai sudėtingas procesas“, - teigė ji.

Veterinarinė pagalba laukiniams gyvūnams: iššūkiai

LSMU Laukinių gyvūnų globos centro veterinarijos gydytoja Morgana Laura Fiorini konferencijoje pristatė, kaip gydomi sužeisti ir sergantys laukiniai gyvūnai. Pasak gydytojos, laukiniai gyvūnai puikiai slepia skausmo požymius, todėl dažniausiai jie pasiekia centrą sunkios ar kritinės būklės - sunkiai sirgdami, patyrę dideles traumas ar nebegalintys pasipriešinti ir pabėgti. Dažniausios to priežastys - eismo įvykiai, atsitrenkimai į langus, pastatus, tvoras, elektros traumos. Vandens paukščiams - svetimkūnių prarijimas, žvejybinių įrankių sukelti kūno sužeidimai. Taip pat pasitaiko kenkėjiškų veiklų - apnuodijimo, nelegalios medžioklės. Patenka ir daug jauniklių, žmogaus paimtų iš gamtos. Taip pat ji pridūrė, kad centras dažnai sulaukia ežių, sužalotų žoliapjovėmis, plėšriųjų paukščių su sparnų ar kojų lūžiais, nusilpusių šikšnosparnių. Be gydymo, centre atliekamos ir profilaktinės procedūros, pavyzdžiui, įvairūs tyrimai.

Pažeidimų daugėjimas ir kontrolės stiprinimas

Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė apžvelgė laukinių gyvūnų apsaugos ir kontrolės sritį. Pasak M. Ramanauskienės, leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės. Pastarasis teisės aktas laukinius gyvūnus skirsto į tris grupes: nereikalaujančius leidimo, leidžiamus laikyti ir veisti iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. bei reikalaujančius leidimo. Taip pat taisyklės nustato draudžiamus laikyti gyvūnus ir sąlygas gyvūnų įsigijimui, laikymui ir prekybai.

M. Ramanauskienės teigimu, 2017 m. laukinių gyvūnų laikytojų skaičius siekė apie tūkstantį, o šiais metais - beveik du tūkstančius. Gausėjant laukinių gyvūnų laikytojų, augo ir pažeidimų skaičius:

Pasak M. Ramanauskienės, didėjantis pažeidimų skaičius yra susijęs ir su augančiomis pareigūnų kompetencijomis, ir su stiprėjančiu visuomenės nepakantumu neigiamam elgesiui su gyvūnais. Ji taip pat pabrėžė, kad departamentas siekia išspręsti problemas, kurios iki šiol buvo įsisenėjusios: nuo internetinės prekybos gyvūnais paplitimo iki teisinio reglamentavimo sudėtingumo. „Stengiamės kurti pokyčius. Šių metų naujovė - įrankis „Webcrawler“, kuris skanuoja skelbimus ir nustato potencialius prekybos pažeidimus. Tikimės, kad pažeidimų skaičiai kažkada pradės mažėti“, - teigė ji.

Nauja sistema laukinių gyvūnų laikytojams ir bendrieji reikalavimai

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė konferencijoje pristatė svarbiausius teisės aktus ir jų pakeitimus, susijusius su laukinių gyvūnų priežiūra ir globa. Ji aptarė taisykles, kurios nurodo, kad norint įsigyti laukinį gyvūną, būtina įvertinti savo galimybes, užtikrinti tinkamą veterinarinę priežiūrą, kontroliuoti veisimą ir pan.

Dėl netinkamos priežiūros, veterinarinės pagalbos, žiauraus elgesio, prastų gyvenamųjų sąlygų ir pan. nelegalios gyvūnų veiklos reikėtų kreiptis el. Nr. +370 37 322333, mob. : 065570058, el. p.

Draudimai ir reikalavimai yra numatyti įstatymuose:

• Be veterinarijos specialistų nurodymo duoti ar, būnant šeimininku, įsakyti duoti gyvūnams nuodų ar kenksmingų medžiagų arba provokuoti, kad tokios medžiagos būtų duodamos gyvūnams.
• Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus. Skirtingų gyvūnų rūšių auginimo ir laikymo sąlygos turi atitikti standartus, nustatytus gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklėse, kurias tvirtina Žemės ir miškų ūkio ministerija bei Valstybinė veterinarijos tarnyba.
• Visuomeninėse transporto priemonėse (priemiestiniuose ir tarpmiestiniuose autobusuose, traukiniuose, taip pat lėktuvuose ir laivuose leidžiama vežti šunis, kates bei kitus ne žemės ūkio paskirties gyvūnus pagal galiojančias “Keleivių ir bagažo vežimo taisykles”. Vežimo tvarką miesto ir rajono transportu nustato savivaldybės.
• Visi šunys kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės.
• Darbui, medžioklei ir kitiems tikslams gyvūnai naudojami tik pagal jų paskirtį.
• Gyvūnai turi būti transportuojami laikantis transportavimo pagal nustatytus standartus taisyklių, kurias tvirtina Žemės ir miškų ūkio ministerija kartu su Valstybine veterinarijos tarnyba. Gyvūnams pervežti turi būti naudojami specialūs talpintuvai, kuriuose nuolat palaikomi aplinkos parametrai, atitinkantys tų gyvūnų zoohigieninius reikalavimus. Ilgesnio pervežimo metu gyvūnai turi būti reguliariai maitinami ir girdomi. Gyvūnus galima pervežti tik specialiai paruoštu transportu (laivais, lėktuvais, automobiliais), kad transportavimo metu gyvūnai nebūtų sužalojami ir nepatirtų streso. Skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti pervežami atskirai.
• Prekiauti naminiais gyvūnais leidžiama savivaldos institucijų nustatytose vietose ir laikantis prekybos naminiais gyvūnais reikalavimų, nustatytų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklėmis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
• Ruošiami skerdimui gyvūnai turi būti vežami, laikomi, maitinami ir girdomi pagal atitinkamoms gyvūnų rūšims pritaikytus reikalavimus. Prieš skerdimą gyvūnai laikomi ir vėliau skerdžiami pagal reikalavimus, nustatytus Gyvūnų skerdimo taisyklėse, kurias tvirtina Valstybinė veterinarijos tarnyba. Ūkinės paskirties gyvūnai turi būti apsvaiginami ir skerdžiami staigiai, nesukeliant nereikalingo skausmo ir kančių. Gyvūnai turi būti apsvaiginami ir skerdžiami Valstybinės veterinarijos tarnybos patvirtintais būdais ir instrumentais, pritaikytais konkrečiai gyvūnų rūšiai.
• Teisę operuoti ir gydyti gyvūnus turi veterinarijos gydytojai ir specialiai apmokyti asmenys.
• Gyvūnų pratinimas, mokymas ir dresavimas turi nesukelti jiems kančių.
• Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat įrengimais, naudojamais gyvūnui laikyti, eksploatuoti.
• Moksliniams Laboratoriniams bandymams gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti gyvūnai. Gyvūnų naudojimą bandymams kontroliuoja laboratorinių gyvūnų naudojimo etikos komisija, sudaryta iš suinteresuotų institucijų ir organizacijų atstovų prie Valstybinės veterinarijos tarnybos.

tags: #laukiniu #gyvunu #globos #istatymas

• Išsamus gidas tėvams: sėkmingas ir laimingas vaikas
• Socialinės globos įstaigos vaikams Lietuvoje
• Sauskelnių pasirinkimas „Maximoje“: „Huggies“ ir „Pampers“ ypatybės
• Kūrybiškumo ugdymo metodai vaikų darželyje
• Pusiausvyros raidos svarba mažiems vaikams