Lapkričio 9-oji yra diena, kuri Lietuvos istorijoje paženklinta ne vienu reikšmingu įvykiu ar žymios asmenybės gimimu. Ši data siejama su įvairių sričių talentais, palikusiais ryškų pėdsaką kultūroje, mene ir sporte. Ypač verta paminėti išskirtinę sporto asmenybę, kurios gyvenimas ir pasiekimai tapo neatsiejama Lietuvos krepšinio istorijos dalimi.
Tarp žymių lapkričio 9 dieną gimusių asmenybių minimas Stasys Šačkus, Lietuvos lengvaatletis ir krepšininkas. Jo gyvenimas buvo kupinas sportinių triumfų, mokslinės veiklos ir pasipriešinimo okupaciniams režimams.
Stasys Šačkus baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, kurią baigė ir Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, prezidentas Kazys Grinius bei kitos labai garsios asmenybės. Vėliau studijavo Lietuvos universitete (nuo 1930 metų Vytauto Didžiojo universitete), Humanitarinių mokslų fakultete, aktyviai dalyvavo sportiniame gyvenime. 1934 metais jis baigė Berlyno kūno kultūros akademiją ir dirbo Aukštųjų kūno kultūros kursų dėstytoju Kaune.

S. Šačkus ruošėsi ir Europos krepšinio čempionatui. Lietuvos komanda pirmą kartą dalyvavo Europos čempionate Rygoje. Lietuvos komanda vyko kaip viena autsaiderių, tačiau netikėtai skynė vieną pergalę po kitos. Lemiamose rungtynėse Lietuvos komanda įveikė Italiją vieno taško skirtumu. Rezultatas buvo 24:23. Lemiamu momentu italai metė tris baudos metimus, bet jie buvo nesėkmingi.
Nugalėtojus priėmė Latvijos prezidentas Karlis Ulmanis. Kaip laimėjusiai Europos čempionatą Lietuvai pavesta pravesti 1939 metų Europos krepšinio čempionatą. Pergalę iškovoję krepšininkai ypač iškilmingai buvo sutinkami Lietuvoje. Kiekviename traukinio kelyje esančiame mieste ar miestelyje suorganizuotas sutikimas. Ypač gražiai krepšininkus sutiko Joniškis, Kėdainiai, Šiauliai. Savo pagerbimu visus pralenkė Kaunas. Į sutikimo iškilmes susirinko vos ne visas Kaunas. Nugalėtojus priėmė prezidentas Antanas Smetona.
Labiausiai nusipelnę krepšininkai apdovanoti valstybiniais apdovanojimais. Vytauto Didžiojo IV laipsnio ordinu apdovanotas ir S. Šačkus. S. Šačkus apdovanotas ir jaunalietuvių ordinu. Jis pripažintas vienu labiausiai prisidėjusių prie Lietuvos rinktinės pergalės.
S. Šačkus dalyvavo ir pirmojoje Tautinėje olimpiadoje 1938 metais ir joje laimėjo du aukso medalius. Jis taip pat Berlyne, Čikagoje, Niujorke, Taline, Rygoje ir kituose miestuose dalyvaudavo lengvaatlečių varžybose. Kaip lengvaatletis labiausiai pagarsėjo kaip disko metikas. Jis pirmasis Lietuvoje įveikė 40 metrų ribą ir davė pradžią Lietuvos sportininkų laimėjimams šioje sporto šakoje.
| Metai | Renginys | Pasiekimas | Apdovanojimas / Pastabos |
|---|---|---|---|
| 1937 | Europos krepšinio čempionatas | I vieta (auksas) | Pripažintas vienu labiausiai prisidėjusių prie pergalės |
| 1937 | Europos krepšinio čempionatas | N/A | Apdovanotas Vytauto Didžiojo IV laipsnio ordinu ir jaunalietuvių ordinu |
| 1938 | Pirmoji Tautinė olimpiada | 2 aukso medaliai | Dalyvavo lengvaatlečių varžybose |
| N/A | Lengvoji atletika (disko metimas) | Pirmasis įveikė 40 metrų ribą | Davė pradžią Lietuvos sportininkų laimėjimams |

Pirmosios sovietinės okupacijos metais Stasys Šačkus tapo Lietuvos laisvės armijos nariu, buvo Lietuvos aktyvistų fronto narys, dalyvavo Birželio sukilime prieš sovietų okupaciją. Karo metais S. Šačkus 1941-1943 metais dirbo VDU Filosofijos fakulteto asistentu. 1944 metais S. Šačkui pavesta VDU atkurti Kūno kultūros katedrą.
Deja, 1945 metais spalio mėnesį S. Šačkus buvo suimamas ir nuteisiamas kalėti 10 metų. Jis kalėjo Vorkutoje, o po ilgo kalinimo grįžo į Lietuvą. Jo gyvenimas yra ne tik sportinių laimėjimų, bet ir tvirtos pilietinės pozicijos pavyzdys.
tags: #lapkricio #9 #gimes #krepsininkas