Perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų

Lietuva, siekdama užtikrinti kiekvieno asmens su negalia teises ir orų gyvenimą, aktyviai įgyvendina perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Ši reforma, įkvėpta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, ypatingą dėmesį skiria 12 straipsnio „Lygybė prieš įstatymą“ nuostatų įgyvendinimui.

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kartu su partneriais, nuo 2024 m. balandžio mėnesio intensyvina veiklą, kurios tikslas - stiprinti asmenų su negalia gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, siekiant savarankiško gyvenimo ir visaverčio dalyvavimo visuomenėje.

Pagrindiniai reformos tikslai ir priemonės

Pagrindiniai reformos tikslai apima:

• Mažinti asmenų, augančių institucinėse įstaigose, skaičių.
• Užtikrinti, kad asmenys augtų jiems artimesnėje aplinkoje.
• Sukurti veiksmingą paramos sistemą asmenims su negalia ir jų šeimoms.

Tam, kad asmuo su negalia galėtų savarankiškai priimti sprendimą, jam, atsižvelgiant į individualius poreikius, reikalinga pagalba. Pavyzdžiui, informaciją galima pateikti lengvai suprantama kalba, paaiškinant klausimo esmę, arba naudoti alternatyvius bendravimo būdus su asmenimis, kurie bendrauja neverbaliniu būdu.

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra parengė veiksnumo apribojimo prevencijos modelį ir jo įgyvendinimo veiksmų planą. Šių veiksmų rezultatai bus panaudoti įvedant naują veiksnumo apribojimo prevencijos paslaugą.

Pagalba priimant sprendimus (PPS)

Pagalbos priimant sprendimus (PPS) specialistų tikslas - stiprinti asmens gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus siekiant savarankiško gyvenimo ir dalyvavimo visose gyvenimo srityse. PPS specialistai organizuos ir teiks asmenims su intelekto ir (ar) psichikos negalia bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas.

Pagrindinės priskirtos funkcijos:

1. Informavimas - kliento ir jo artimųjų informavimas, tarpžinybinio bendradarbiavimo tinklo kūrimas, siekiant paprastesnio susisiekimo su poreikį vertinančiomis ir socialines paslaugas organizuojančiomis bei teikiančiomis įstaigomis.
2. Konsultavimas ir socialinis darbas - kliento poreikių įvertinimas, sunkumų įvardijimas bei tikslų jiems spręsti nustatymas. Individualaus pagalbos sprendimų priėmime plano sudarymas, plano siekinių vertinimo periodiškumo nustatymas. Artimų pagalbininkų rato sudarymas, akcentuojant asmenis, turinčius daug įtakos klientui. Konsultacijos ir bendradarbiavimas su psichikos sveikatos priežiūros specialistais ir kitais specialistais, padedant klientui priimti asmeninius sprendimus sveikatos, socialinio dalyvavimo, asmeninių turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse.
3. Alternatyvus komunikavimas - kliento alternatyvių komunikacijos priemonių naudojimas, siekiant išsiaiškinti asmenų su negalia poreikius, padėti išreikšti jų valią; klientui aktualios informacijos lengvai suprantamu formatu rengimas ir platinimas.
4. Dalyvavimas bylų dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje nagrinėjime.

Asmenys, kuriems reikia pagalbos priimant sprendimus, kviečiami kreiptis į savo regiono tinklaveikos specialistą pagal savo gyvenamosios vietos regioną.

Tinklaveikos specialistų vaidmuo

Tinklaveika yra neatsiejama priemonė, suteikianti galimybę efektyviai įgyvendinti žmonių su negalia globos deinstitucionalizacijos tikslus. Numatyta Agentūroje įdarbinti 10 tinklaveikos specialistų, kurie vykdys šias funkcijas:

• Palaikys ryšį tarp socialinių paslaugų srities specialistų, asmenų su intelekto ir (ar) psichikos negalia, jų šeimų (globėjų, rūpintojų).
• Koordins atvejo vadybos ir socialinių dirbtuvių veiklas regionuose.
• Teiks metodinę pagalbą savivaldybėms ir socialiniams partneriams dėl paslaugų plėtros asmenims su negalia.
• Teiks ekspertinę pagalbą, analizuos kylančius iššūkius ir teiks siūlymus dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų regioninių žemėlapių įgyvendinimo.
• Skatins bendradarbiavimą ir sąveiką tarp visų subjektų, dalyvaujančių pertvarkos procese.

Tinklaveikos veiklos padės palaikyti nuolatinį bendravimą ir bendradarbiavimą tarp visų pertvarkoje dalyvaujančių subjektų, įgalins prisitaikyti prie skirtingų intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčių asmenų poreikių.

Statistika ir projekto rezultatai

SADM duomenimis, 2020 m. pabaigoje ministerijai pavaldžiose socialinės globos įstaigose gyveno 1805 asmenys, kuriems apribotas veiksnumas; šie asmenys sudarė 27 proc. visų globos įstaigų gyventojų. Tikimasi, kad veiksnumo apribojimo specialistai per projekto įgyvendinimą prisidės prie ne mažiau kaip 40 sėkmingų bylų dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimo atvejų.

Planuojama, kad projekto paslaugas gaus 2211 asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia, iš jų:

• Atvejo vadybos paslaugas gaus 1385 asmenys su proto ir (ar) psichikos negalia (savivaldybių administracijose sukurti 69 atvejo vadybininkų etatai).
• Socialinių dirbtuvių paslaugas gaus 744 asmenys su proto ir (ar) psichikos negalia (savo veiklą vykdys 62 socialinės dirbtuvės).
• Pagalbininko priimant sprendimus paslaugas gaus apie 670 asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia.

Kadangi vienas asmuo gali gauti kelias projekto paslaugas, todėl suminis paslaugų gavėjų skaičius nesutampa su projekte planuojamų naudą gavusių asmenų skaičiumi.

Į lengvai suprantamą kalbą asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia bus išversta ir patikrinta virš 26 tūkst. dokumentų.

Pristatymo metu buvo akcentuojama perėjimo nuo didelių globos įstaigų prie bendruomeninių paslaugų, suteikiant žmonėms su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia daugiau galimybių gyventi oriai ir savarankiškai, svarba. Bendruomeninių paslaugų plėtra yra neišvengiama ir būtina, tačiau tam reikalingas kompleksinis požiūris, įtraukiantis tiek specialistus, tiek pačius žmones su negalia.

Pereinamojo laikotarpio nuo institucinės globos kursiniai darbai Lietuvoje nagrinėja įvairius aspektus, susijusius su šiuo svarbiu socialinės politikos pokyčiu. Alternatyvios globos formos, tokios kaip globėjų šeimos, įvaikinimas, socialiniai globos namai ir šeimynos, gali būti tinkamos skirtingoms situacijoms. Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį konsultuodami šeimas, ieškodami ir apmokydami globėjus bei įtėvius, atstovaudami vaikų interesus ir bendradarbiaudami su kitomis institucijomis.

tags: #kursiniai #darbai #perejimo #nuo #institucines #globos

• Kaip gydyti slogą vaikui
• Kaip įsteigti vaikų socializacijos centrą Lietuvoje
• sužinokite daugiau apie Radviliškio „Žvaigždutės“ darželio tradicijas
• socialinio darbo su abortais ypatumai
• Kodėl skauda nugarą ir strėnas prieš gimdymą?