Kiaušiniai yra vienas populiariausių ir universaliausių maisto produktų pasaulyje. Jie yra neatsiejama daugelio kultūrų mitybos dalis, o ypač svarbūs Velykų šventės metu. Tačiau dažnai kyla klausimas, ar yra skirtumas tarp rudų ir baltų kiaušinių, ir kuris iš jų yra naudingesnis sveikatai. Šiame straipsnyje panagrinėsime šiuos klausimus, išsklaidysime mitus ir atskleisime, ką iš tiesų lemia kiaušinių spalva ir maistinė vertė.
Ar kada susimąstėte, kodėl vieni kiaušiniai yra rudi, o kiti - balti? Atsakymas slypi vištų veislėje. Kiaušinio lukšto spalva yra vištų veislės požymis. Baltus kiaušinius deda baltos vištos su baltais ausų lezgeliais, o rudus kiaušinius - vištos su rudomis plunksnomis ir raudonais ausų lezgeliais. Yra ir retesnių veislių vištų, kurios deda žalsvai žydrus ar net dėmėtus kiaušinius. Taigi, kiaušinio spalva yra tiesioginis veislės požymis, o ne kokybės ar maistingumo rodiklis.
Ūkininkas Paulas Geensas teigia: „Tai - baltos vištos. Baltos vištos deda baltus kiaušinius, rudos vištos deda rudus kiaušinius“. Ryškus pavyzdys - Leghorno veislė.
Pati spalva susidaro dėl pigmento, vadinamo protoporfirinu IX, kuris išsiskiria paskutiniame kiaušinio formavimosi etape. Jis nudažo tik išorinį lukšto sluoksnį, neįsiskverbdamas į vidų. Todėl, sudaužius baltą arba rudą kiaušinį, viduje jokio skirtumo nematysite.

Dažnai manoma, kad rudi kiaušiniai yra sveikesni ar skanesni už baltus. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad skoniu ir maistingumu rudi ir balti kiaušiniai nesiskiria. Mitybos specialistė Gabrielė Urbonaitė pabrėžia, kad skirtingų paukščių ar spalvų kiaušiniai savo nauda organizmui beveik nesiskiria.
Daugybė tyrimų, įskaitant atliktus tokių gerbiamų institucijų kaip Kornelio universitetas, įrodo, kad baltų ir rudų kiaušinių maistinė vertė yra praktiškai vienoda. Maistingumo ir skonio skirtumai atsiranda ne dėl lukšto spalvos, o dėl vištų mitybos ir gyvenimo sąlygų.
Kiaušinio lukšto spalva neturi įtakos kiaušinio maistinei vertei, ji gali nurodyti tik kiaušinį padėjusios vištos veislę. Kiaušinio kokybę daugiausia nulemia lesalas ir paukščio auginimo sąlygos. Ant kraiko laikomų, subalansuotai šeriamų paukščių kiaušiniai neretai yra stipresnio skonio, turi ryškesnį trynį.
Abiejų spalvų kiaušinių lukštai yra vienodo storio. Jei pastebėjote, kad kažkuris kiaušinio lukštas atrodo kietesnis, žinokite, kad taip yra dėl vištų amžiaus, o ne dėl kiaušinių spalvos. Jaunesnės vištos deda kiaušinius kietesniu lukštu, vyresnių vištų kiaušiniai būna minkštesniu lukštu. Tai pasakytina tiek apie baltus, tiek apie rudus kiaušinius.
Nors rudi ir balti kiaušiniai maistingumu nesiskiria, rudi kiaušiniai dažnai būna brangesni. Taip yra todėl, kad rudos vištos, dedančios rudus kiaušinius, yra didesnės už baltus kiaušinius dedančias vištas, taigi joms reikia daugiau lesalo. Daugiau išlaidų lesalui lemia didesnę kiaušinių kainą parduotuvėje.
Prekybos centro atstovė Ann Maes aiškina, kad prekybininkai norėtų pasiūlyti daugiau baltų kiaušinių, nes jie yra pigesni ir ekologiškesni: „Baltas viščiukas sulesa mažiau. Jei viščiukas lesa mažiau, reikia mažiau maisto. Užaugintas maistas turi būti nugabentas į ūkį. Jei kiekis mažesnis, sumažiname anglies dioksido išmetimą“.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas paaiškina, kad lesinant vištas vienais pašarais lukštas gali būti šviesesnis, kitais - tamsesnis, bet maistinės savybės nuo to nepriklauso.
Nors spalva neturi įtakos maistingumui, naminių vištų kiaušiniai įprastai būna rudi, ir tikriausiai pastebėjote, kad jų skonis sodresnis, o trynys yra ryškesnės spalvos. Taip yra dėl kelių priežasčių. Dauguma naminių vištų yra iš veislių, kurios deda rudus kiaušinius. Tačiau ryškesnį kiaušinio skonį lemia ne lukšto spalva, o lesalas, kuriuo lesinamos vištos. Lesalas yra svarbus trynio ir viso kiaušinio skoniui. Ant kraiko laikomų, subalansuotai šeriamų paukščių kiaušiniai neretai yra stipresnio skonio, turi ryškesnį trynį.
G. Kauzonas tikrina, kad skiriasi industrinių vištų laikymo būdai. „Europos Sąjungoje kiaušiniai yra žymimi nuo 3 iki 0. 3 reiškia, kad vištos laikomos narveliuose, 2 - laikomos ant kraiko, 1 - vištos gali išeiti į lauką pasivaikščioti, o 0 žymi, kad tai yra ekologiški kiaušiniai.“
Kaip rodo tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktos reprezentatyvios apklausos rezultatai, net 94 proc. Lietuvos gyventojų neįsivaizduoja savo šventinio stalo be kiaušinių. Dauguma žmonių suvalgo po 1-2 kiaušinius (45 proc. apklaustųjų), o trečdalis gyventojų paragauja iki 4 kiaušinių. Atsiranda ir tokių, kurie tą dieną mėgaujasi 5 ir daugiau kiaušinių (14 proc.).
Mitybos specialistė G. Urbonaitė aiškina, kad Velykos neatsiejamos nuo kiaušinių ne veltui. „Bet kurie kiaušiniai yra aukštos maistinės vertės produktas, kuriame yra daug lengvai virškinamų baltymų ir juose esančių aminorūgščių. Jų mūsų organizmas pats negamina. Tryniuose aptinkama nesočiųjų riebiųjų rūgščių, fosforo, sieros, kalcio ir daug riebaluose tirpių vitaminų, baltymuose - gausu natrio, sieros, chloro ir kalio.“
Ji atkreipia dėmesį, kad kiaušinių nauda visuomenėje yra apipinta mitais, o skirtingų paukščių ar spalvų kiaušiniai savo nauda organizmui beveik nesiskiria. Tiek skoniu, tiek maistingumu rudi ir balti kiaušiniai yra vienodi, o esminis skirtumas tarp putpelės ir vištos kiaušinio yra tai, kad putpelės kiaušiniai gali mažiau alergizuoti mažesnius vaikus.

Nors spalva nesvarbi, kiaušinių paruošimas turi didelę įtaką jų maistingumui ir saugumui. Patariama rinktis ekologiškus, laisvai ar ant kraiko laikomų vištų ar putpelių kiaušinius, kurių lukštas atrodo švarus, nepažeistas ir matinis.
Kaip teigia G. Urbonaitė, tinkamai paruoštas kiaušinis yra ne tik maistingesnis, bet ir gali padėti išvengti ligų: „Minkštai virtuose kiaušiniuose išlieka daugiau kalio ir seleno, o kietai virtuose kiaušiniuose padidėja sočiųjų riebalų kiekis ir oksiduoto cholesterolio kiekis, kuris didina širdies kraujagyslių sistemos riziką. Trumpas virimas ar kepimas, apie 3-5 min., bei mažas ar vidutinis karštis padeda išlaikyti maistines kiaušinio medžiagas. Ilgai, apie 15 min., verdami kiaušiniai praranda daug maistingųjų medžiagų ir tampa nenaudingi mūsų sveikatai. Žali kiaušiniai taip pat nėra rekomenduojami dėl rizikos užsikrėsti salmonelioze“, - pataria specialistė.
Velykoms planuojantiems marginti virtus kiaušinius, specialistai pataria tai daryti natūraliomis priemonėmis. G. Urbonaitė atkreipia dėmesį ir į tokių kiaušinių laikymo sąlygas: „Po dažymo virtus kiaušinius būtina laikyti šaldytuve ir suvartoti kuo greičiau. Geriausia - per tris paras, nes vėliau atsiranda rizika apsinuodyti. Įsivertinkite ir susiplanuokite, kokiam kiekiui žmonių ir ką gaminsite, tuomet bus aiškiau, kiek kiaušinių sugebėsite suvalgyti.“
„Vienam žmogui per dieną rekomenduojama suvalgyti apie 200 g mėsos ir iki 3 kiaušinių. Kiaušinių persivalgymas gali apsunkinti skrandžio veiklą, sutrikdyti virškinimą, taip pat gali pasireikšti bėrimai veido ir kūno srityje. Tačiau tam, kad tokie požymiai pasireikštų, per dieną sveikam žmogui reikėtų suvalgyti itin daug kiaušinių“, - teigia G. Urbonaitė.
Apie kiaušinius sklando įvairūs mitai, kurie dažnai klaidina vartotojus. Štai keletas iš jų:
Šviežumą galima nustatyti keliais būdais:

Balti kiaušiniai daugiausia naudojami pramonėje, pvz., majonezui gaminti. Ūkininkas Paulas teigia, kad baltos vištos yra stipresnės ir našesnės: „Baltos vištos yra stipresnės ir našesnės. Jos gyvena ilgiau. Jos būna 20 savaičių vyresnės už rudąsias vištas. Jos deda geros kokybės kiaušinius ir daugiau kiaušinių.“
Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas teigia, kad „ta nuomonė yra nuo seniau, kai pramonėje daugiausiai buvo auginamos vištos dedančios baltus kiaušinius. Todėl buvo laikoma, kad rudi kiaušiniai greičiausiai bus naminiai, nes pramonė jų negamino. Šiandien pramonė pasirenka, ar auginti vištas, kurios deda rudus kiaušinius, ar tas, kurios deda baltus.“
„Šiandien industrija naudoja dvi - tris vištų veisles. Tai yra per laiką atrinktos veislės, kurios duoda geriausius rezultatus. Bet nuo lukšto spalvos paties kiaušinio kokybė nesiskiria.“
Kalorijų kiekis kiaušiniuose gali šiek tiek skirtis, priklausomai nuo jų dydžio ir kilmės. Vidutiniškai vienas didelis kiaušinis turi apie 70 kcal kalorijų. Tai yra itin svarbi informacija kiekvienam, siekiančiam suprasti savo kasdienį kalorijų suvartojimą ir valdyti mitybą pagal sveikatos ir kūno priežiūros tikslus.
| Kiaušinio rūšis/dydis | Apytikslis kalorijų kiekis |
|---|---|
| Didelis kiaušinis | apie 70 kcal |
| Vidutinio dydžio kiaušinis | 60 kcal |
| Mažas kiaušinis | 50 kcal |
| Putpelės kiaušinis | apie 14 kcal (viename kiaušinyje) |
| Anties kiaušinis | apie 130 kcal |
Be kalorijų, kiaušiniai yra ir puikus kitų maistinių medžiagų šaltinis. Juose gausu:
Ši maistinė vertė daro kiaušinius svarbia taisyklingos mitybos dalimi.
Kiaušiniai puikiai tinka vartoti įvairiais paros metu. Bet kokiu būdu paruošti jie gali tapti pusryčių, pietų ar vakarienės dalimi. Virti, kepti ar plakti - kiekvienas variantas turi savo pranašumų. Virti kiaušiniai, pavyzdžiui, yra dažnai rekomenduojami svorio valdymui, nes nereikia papildomų riebalų jų paruošimui.
Kiaušiniai dėl savo baltymų turtingumo yra ypatingai vertinami sportininkų bei žmonių, siekiančių numesti svorio ar pagerinti raumenų masę. Juose esančios nepakeičiamos aminorūgštys padeda greitai atsigauti po treniruočių bei užtikrina raumenų augimą. Dietų metu kiaušiniai gali būti vartojami kaip sveikas, kalorijomis subalansuotas baltymų šaltinis.
Taip pat dažnai pasitelkiama kiaušinių dieta, kurios metu vartojami daugiausia kiaušiniai bei nedidelis kiekis daržovių ir liesų baltymų. Nors ši dieta gali padėti pasiekti greitų svorio koregavimo rezultatų, ilgu laikotarpiu reikia atsižvelgti į kitus svarbius maistinius šaltinius, kad būtų patenkinti visi organizmo poreikiai.
Nors anksčiau manyta, kad didelis kiaušinių suvartojimas gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje, naujausi tyrimai rodo, kad saikingas kiaušinių suvartojimas neturi reikšmingos įtakos kraujo cholesterolio lygiui. Cholesterolio lygis labiau priklauso nuo bendros mitybos ir gyvenimo būdo.
Nors kai kurie žmonės mano, kad žalių kiaušinių vartojimas yra naudingas, dėl galimo salmoneliozės pavojaus rekomenduojama juos valgyti tik termiškai apdorotus.