Peršalimas, Sloga ir Karščiavimas Kūdikiams bei Vaikams: Išsamus Gidas Tėvams

Peršalimo ligos - dažnas šaltojo sezono palydovas, užklumpantis tiek didelius, tiek mažus. Tiesa, pastaruosius, pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vaikų ligų gydytojo pulmonologo Rimvydo Ivaškevičiaus, jos užklumpa ne tik dažniau, bet ir gresia didesnė tikimybė išsivystyti įvairioms komplikacijoms. Su gydytoju kalbamės apie tai, kokiame amžiuje labiausiai gresia kvėpavimo takų infekcijų sukeliamos komplikacijos ir kaip sumažinti jų riziką.

Kas yra Peršalimas?

Peršalimas yra ūmi virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Ją gali sukelti ir kelių šeimų virusai, dažniausiai rinovirusai, kurių yra daugiau nei 100 skirtingų tipų. Peršalimui būdingas nosies užgulimas ir pagausėjusios išskyros iš jos - rinorėja, ryklės skausmas, čiaudulys ir kosulys, nežymus karščiavimas, galvos skausmas ir bendras negalavimas.

Paprastai liga pasiekia piką per 2-3 dienas, o pasveikstama per 10-14 dienų. Kosulys gali tęstis ir 2-4 savaites. Nors peršalimo ligos gali užklupti bet kuriuo metų laiku, dažniausiai jos pasitaiko rudens ir žiemos mėnesiais. Šiaurės pusrutulyje peršalimo epidemija paprastai prasideda jau rugsėjį.

Peršalimo simptomai

Vaikų Peršalimo Ypatumai ir Komplikacijos

Vaikų peršalimo ligų simptomai panašūs į suaugusiųjų, tik skiriasi pasireiškimo stiprumu. Mažiems vaikams, ypač kūdikiams, dėl anatominių ir fiziologinių ypatumų peršalimas gali būti sunki liga, reikšmingai sutrikdanti tiek vaiko, tiek tėvų gyvenimą. Peršalimo ligos vaikus vargina dažniau nei suaugusiuosius, ypač tuos, kurie pradeda ar neseniai pradėjo lankyti darželį ar mokyklą. Beje, įdomu tai, kad mokykloje peršalimo ligos dažniau kamuoja tuos, kurie nelankė darželio.

Vaikų peršalimas klastingas ir tuo, kad gali komplikuotis į sunkesnes ligas. Maždaug penktadaliui vaikų būdinga komplikacija - bakterinis vidurinės ausies uždegimas, apytiksliai kas aštuntam išsivysto bakterinis sinusitas, retais atvejais peršalimas komplikuojasi ir plaučių uždegimu. Peršalimo ligos taip pat gali pabloginti lėtines ligas, pavyzdžiui, bronchų astmą. Kai kuriais atvejais ima kraujuoti iš nosies ar išsivysto akių uždegimas - konjunktyvitas.

Įvairios peršalimo ligų komplikacijos galimos įvairaus amžiaus vaikams, tačiau dėl anatominių ir fiziologinių ypatumų jos labiausiai būdingos 6-12 mėnesių kūdikiams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams. Įvairių komplikacijų dažniau kyla vaikams, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ar širdies ligomis, taip pat esant retoms sveikatos būklės, nusilpusiam imunitetui. Peršalimo ligų sukeltos komplikacijos pavojingiausios kūdikiams, kurie tokias būkles ištveria sunkiausiai.

Kada Kreiptis į Gydytoją?

Vaikas vos pakosėja, šiek tiek šniurkščioja nosimi, atrodo - menkniekis. Kaip žinoti, kada galima gydytis patiems, o kada jau reikia kreiptis į gydytoją? Jei tai peršalimo ligos pradžia ir vaiko būklė nėra sunki, skubėti kreiptis į gydytoją nebūtina. Tokiu atveju pakanka palengvinti esamus ligos simptomus - stebėti, kad vaikas gertų pakankamai skysčių, sumažinti temperatūrą, padėti jam lengviau kvėpuoti per nosį. Kiekvienas žmogus karščiavimą pakelia skirtingai, tad ir vaikai karščiuodami gali būti vangūs arba atvirkščiai - irzlūs.

O kokie požymiai byloja, kad paprastas peršalimas jau komplikuojasi ir reikia imtis veiksmų? Kreiptis į vaikų ligų gydytoją reikėtų ir tada, kai:

  • Vaiką kamuoja karščiavimas su šaltkrėčiu.
  • Pastebima odos pakitimų - ji tampa blyški arba atrodo lyg marmurinė.
  • Vaikas dirglus arba atvirkščiai - neįprastai vangus.
  • Sumažėja šlapinimasis, nes tai rodo, kad organizmui trūksta skysčių.
  • Apie prasidėjusį vidurinės ausies uždegimą išduoda ir tokie nemalonūs pojūčiai kaip ausies skausmas, suprastėjusi klausa ar išskyros iš ausies.
  • Padažnėjęs kvėpavimas ir didesnės pastangos kvėpuoti, pavyzdžiui, stenėjimas, smarkiai besikilnojanti krūtinė, signalizuoja apie kvėpavimo takų komplikacijas.
  • Jei pastebite, kad vaikas sunkiau kvėpuoja, jis darosi vangus ar atvirkščiai - itin dirglus, geriau pasikonsultuokite su gydytoju, nelaukite, kol būklė dar labiau pablogės.
  • Jei vaikas, sergantis peršalimu, nesveiksta ir jo būklė blogėja, būtina papildomai konsultuotis su gydytoju, galbūt atlikti tyrimus. Tokiu atveju tikėtina, jog prasidėjo komplikacijos ir reikės keisti ar papildyti gydymą.

Kada būtina skubi gydytojo apžiūra dėl karščiavimo:

Kiekvienam slaugančiajam karščiuojantį vaiką būtina žinoti, kada galima gydytis namuose, o kada - nedelsiant kreiptis į gydytoją. Atminkite! Nedelsiant turite vykti į sveikatos priežiūros įstaigą, jeigu iki 3 mėnesių amžiaus kūdikis karščiuoja daugiau nei 38 oC, 3-6 mėnesių - daugiau kaip 39 oC. Taip pat svarbu žinoti, jog iki gydytojo apžiūros vaistų nuo karščiavimo negalima duoti vaikams iki 6 mėnesių.

Skubios gydytojo apžiūros poreikis pagal simptomus
Amžius Simptomas
Iki 3 mėnesių Karščiuoja daugiau nei 38 °C
3-6 mėnesiai Karščiuoja daugiau nei 39 °C
Bet kokio amžiaus Karščiuoja ilgiau nei 3 paras
Bet kokio amžiaus Karščiuoja daugiau nei 40 °C
Bet kokio amžiaus Vaikas tapo mieguistas arba irzlus, nenuraminamas
Bet kokio amžiaus Pamėlo lūpos, nagai, liežuvis
Naujagimis/Kūdikis Didysis momenėlis atrodo išsipūtęs ar įdubęs
Bet kokio amžiaus Labai stiprus pilvo, galvos skausmas
Bet kokio amžiaus Odoje atsirado raudonas bėrimas, panašus į smulkius nubrozdinimus
Bet kokio amžiaus Pasunkėjo kvėpavimas
Bet kokio amžiaus Vaikas atsisako gerti ar negali gerti dėl sunkios būklės
Bet kokio amžiaus Yra papildomų ligų (širdies ydos, plaučių ligos)

Sloga Kūdikiams ir Vaikams

Kas yra sloga ir kodėl ji ypatinga kūdikiams?

Yra toks posakis, kad sloga - ne liga. Iš tiesų taip ir yra: tai labiau simptomas, išduodantis, kad organizmas kovoja su viena ar kita problema, sveikatos sutrikimu. Sloga - tai būklė, kai padidėja sekrecija iš nosies, paburksta jos gleivinė. Kūdikis dėl to gali pradėti čiaudėti, sutrinka miegas.

Kūdikių nosytė labai maža, ertmės siauros, o gleivinė labai gležna ir jautri, tad net ir nedidelis išorinis sudirginimas gali labai pabloginti kūdikio kvėpavimą per nosį. Dėl nosies gleivinės paburkimo ir gleivių sekrecijos kūdikis, jei nekvėpuoja pro nosį, negali žįsti. Normaliai kūdikiai kvėpuoja per nosį ir suirzta, kai to daryti negali. Kūdikiams, ypač pirmosiomis savaitėmis po gimimo, nosis būna užsikimšusi ir be slogos. Kai kurie mažyliai dėl to net kelis mėnesius kvėpuoja švilpdami.

Sveika nosis išskiria gleives, atliekančias svarbią valomąją funkciją. Įkvepiame orą, kuriame gausu įvairių aplinkos teršalų, tarp kurių ir infekcijas sukeliančių virusų, alergenų. Jiems pro nosį patekus į kvėpavimo takus susergame, bet gleivės sulaiko ir pašalina šiuos teršalus - taip apsaugodamos nuo ligų. Be to, nosyje oras sušyla bei sudrėkinamas. Į kvėpavimo takus patekęs šaltas oras padidina infekcijų pavojų.

Kūdikiams tampa sunkiau kvėpuoti, valgyti, domėtis aplinka. Jie gali tapti nervingi, prarasti apetitą ir norą žaisti. Dėl itin su ausimis susijusios struktūros net ir nedidelė sloga gali komplikuotis į ausies uždegimą. Kiti susirgimai, kurie gali atsirasti dėl slogos - bronchitas, sinusitas, esant rimtesniems atvejams - ir plaučių uždegimas.

Slogos priežastys

Nosies gleivinės paburkimą ir gausesnį sekreto išsiskyrimą išprovokuoja dulkės, lakiosios cheminės medžiagos, jų garai ir kiti dirgikliai. Kūdikio nosis greitai užsikemša dėl sauso oro namuose, kuris išdžiovina gleives. Susidaro trukdančios kvėpuoti plutelės, todėl mažylis šnopuoja. Kita šnopavimo priežastis - kūdikiui atsirūgus į nosies ertmę patekęs pienas. Įkvėpęs oro, kuriame yra daug ligų sukėlėjų, kūdikis gali susirgti sloga - ūminiu nosies gleivinės uždegimu.

Slogą, pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytojos neonatologės, vaikų ligų gydytojos Nijolės Vezbergienės, dažniausiai sukelia įvairūs virusai, o naujagimiai ir kūdikiai dažniausiai suserga po kontakto su kitais sloguojančiais šeimos nariais.

Kokios kilmės gali būti sloga? Pirmiausiai būtina pažymėti, kad sloga gali būti infekcinės kilmės (sukelta bakterijų arba virusų) arba alerginės kilmės.

  • Infekcinė sloga: Iš pradžių iš nosies pradeda tekėti skystos išskyros, vėliau jos sutirštėja. Atsiranda čiaudulys, vaikui gali pakilti temperatūra. Infekcinei slogai būdingas nosies gleivinės paburkimas, paraudimas, nosies išskyros iš pradžių dažniausiai bespalvės, vėliau tampa žalsvos arba gelsvos spalvos. Infekcinę slogą gali lydėti kiti simptomai: kosulys, pakilusi temperatūra, sumažėjęs ar visai dingęs vaiko apetitas.
  • Alerginė sloga: Alerginę slogą gali sukelti aplinkos poveikis, pavyzdžiui, aštrūs kvapai, dūmai, dulkės, žiedadulkės, gyvūnų kailis, nepakankamai išvėdintos patalpos ar nešvari patalynė. Alerginę slogą dažnai lydi čiaudulys, akių ašarojimas, sekretas yra gausus ir bespalvis, nosis taip pat būna paraudusi, o gleivinės - paburkusios.

Dažnai tėveliai pastebi baltos spalvos nosies gleivinės išskyras - tai nosies ertmių sekretas, susimaišęs su motinos pienu arba pieno mišiniu - jis nepavojingas, tačiau reikėtų nosytę kasdien atsargiai išvalyti, kad susikaupę nešvarumai netrukdytų mažyliui kvėpuoti.

Slogos gydymas ir priežiūra

Ar slogą būtina gydyti? Tikriausiai ne kartą teko girdėti, kad tai tik „slogytė“ - nieko rimto, praeis. Tačiau būtina suprasti, kad kūdikių nosies gleivinė yra itin jautri. Dėl jos purios ir dar pilnai neišsivysčiusios struktūros ypatingai linkę kauptis įvairūs nešvarumai, dulkės, bakterijos bei virusai. Dėl nosies gleivinės paburkimo ir pagausėjusios išskyros gali labai apsunkinti kūdikio kasdienybę. Užsikimšus nosytei, mažylis priverstas kvėpuoti per burną, o tada kiekvienas maitinimas jam ir mamai tampa nemažu išbandymu. Apžiojus krūtį, kūdikiui sunku arba iš viso neįmanoma kvėpuoti nosimi. Todėl jis dažnai išspjauna spenelį, verkia. Tai tikras iššūkis patiems mažiausiems, dar nemokantiems kvėpuoti per burną. Kadangi kūdikiai nemoka išsipūsti nosies, gali kauptis ir tirštėti gleivės.

Prasidėjus slogai, įvertinkite simptomų visumą. Jei Jums atrodo, kad sloga jau galėjo komplikuotis į rimtesnius susirgimus, tai būtinai nedelsdami kreipkitės į savo vaiko gydytoją. Svarbiausia - profilaktika. Būtina suprasti, kad sloga gydoma pagal gydančio gydytojo rekomendacijas, jūros vanduo gali būti tik kaip pagalbinė priemonė arba vienintelė gydytojo paskirta priemonė. Naudinga žinoti, kad jūros vandenį galima vartoti ne tik esant slogai, bet ir kasdieninei nosytės priežiūrai.

Kaip padėti mažyliui, jei prasidėjo infekcinė sloga?

Infekcinės slogos atveju paprastai reikia ilgesnio ir daugiau kantrybės reikalaujančio gydymo. Būtina pabrėžti, kad kūdikių slogos gydymui nepatartina vartoti vaistinių preparatų nuo slogos (dekongestantų), nes kūdikių gleivinė yra labai jautri, o šie vaistiniai preparatai tik mažina slogos simptomus. Ilgai vartojami dekongestantai gali sukelti medikamentinę slogą. Nenaudokite jokių nosies purškalų jaunesniems nei 6 metų vaikams nepasitarę su gydytoju.

Nosies užgulimas, sloga gydomi ir lengvinami nosies plovimu fiziologiniu tirpalu, nepiktnaudžiaujant stipriu (hipertoniniu) jūros vandeniu, sekreto ištraukimu arba išpučiant (vyresniems). Esant užgultai nosytei ir ne dėl ligos, ir sloguojant, svarbu nuolat valyti nosies landas, kad palengvėtų kvėpavimas. Taigi pirmiausia turime išplauti nosytę, kad ji būtų kuo švaresnė. Tai padeda suskystinti gleives, suminkštinti sausas pluteles, tada jas galėsime lengviau pašalinti. Sloguojančiam kūdikiui gydytojo paskirti lašiukai lašinami tik į švarią nosytę.

Nosies plovimui patariama naudoti izotoninį jūros vandenį, puikiai tinkantį kasdienei higienai. Jo druskų koncentracija tokia pat kaip organizmo skysčių, todėl poveikis švelnus. Izotoninis jūros vanduo atkemša užgultą nosį, sudrėkina gleivinę, todėl lengviau pasišalina sekretas. Su juo galime pašalinti nosyje susikaupusius nešvarumus, alergenus, infekcijų sukėlėjus. Jei nėra infekcijos požymių, kūdikis aktyvus ir geros nuotaikos, nerimauti neverta. Užtenka išvalyti užkimštą nosytę izotoniniu jūros vandeniu.

Ypatingai šiuo atveju tiktų jūros vanduo, pritaikytas būtent kūdikiams. Pavyzdžiui, QUIXX Baby yra tinkamas nuo pirmųjų mažylio gyvenimo dienų. Tai yra švelnus izotoninis jūros vanduo, kurio koncentracija lygi fiziologinio tirpalo koncentracijai (druskos koncentracija - 0,9%). Jis itin tinkamas esant šiems kūdikio negalavimams: nosies užsikimšimas, sloga, sausa, sudirgusi ar išopėjusi nosies gleivinė. Iki šiol nebuvo pastebėta jokių nepageidaujamų poveikių. Šis jūros vanduo tiekiamas specialiose suspaustose talpyklėse. Buteliuko antgalis yra plonas, pritaikytas švelniai įlašinti jūros vandens į kūdikio nosytę arba ant vatos tamponėlio.

Naujagimiams ir kūdikiams iki 3 mėnesių jūros vandenį pirmiausiai reikėtų lašinti ant švaraus iš vatos suformuoto kūgelio ir švelniai išvalyti nosies ertmes bei ištraukti vatą jos nesukant. Kiekvieną kartą valant reikia vartoti naują vatos tamponėlį. Vyresniems kūdikiams jūros vandenį galima atsargiai sulašinti tiesiai į nosies ertmę. Svarbu, kad kūdikis gulėtų patogiai ir lašinant jis būtų kaip galima ramesnis, taip sumažinant sužeidimo galimybę. Būtina perskaityti pakuotės lapelį prieš vartojant bet kokį preparatą.

Kūdikių nosies valymas ir priežiūra

Jei yra daug nosies išskyrų: horizontalioje padėtyje nosies gleivės blogiau pasišalina ir blokuoja kvėpavimo takus. Gulinčio kūdikio viršutinę kūno dalį laikykite šiek tiek pakeltą, kad sekretas lengviau ištekėtų. Tai palengvins kvėpavimą ir nosies ertmėse susikaups mažiau gleivių. Miego metui galite padaryti nedidelį lovytės nuožulnumą: tam galvūgalyje po čiužiniu pakiškite storesnį rankšluostį, nedidelę pagalvę. Sloguojantį kūdikį daugiau laikykite vertikalioje padėtyje - nešiokite stačią, o guldydami pakelkite galvūgalį. Mat vertikalioje padėtyje gleivės lengviau išteka iš nosies - gulinčiam kūdikiui jos nuteka į nosiaryklę, erzina gleivinę ir sukelia kosulį. Jei kūdikis žindomas, galima žindyti, priglaudus prie krūtinės, vertikaliai. Tačiau prieš žindymą reikia gerai išvalyti nosytę.

Kūdikiams ir mažiems vaikams nemoka išpūsti nosies. Prisiminkite, kad kvėpavimui labiau trukdo ne snargliukai, o paburkusi nosies gleivinė ir snargliukų traukimas palengvina kvėpavimą tik iš dalies (ir trumpam). Kol iš nosies teka vandeningos išskyros, jas reikia išsiurbti siurbtuku, na, o sekretui sutirštėjus, suminkštinti jį, į nosį įpurškus jūros vandens arba fiziologinio tirpalo, ir tada išsiurbti. „Nosies gleivinė pati išskiria truputį sekreto, kurio paskirtis yra apvalyti nosį nuo su įkvepiamu oru patenkančių smulkiausių dulkelių. Valant nosytę, galime ištraukti skystų gleivių. Jei nėra kitų slogos požymių, tai normali sekrecija, kad apsivalytų nosis. Jei aplinkos oras yra sausas, sekretas pridžiūsta ir kūdikiui sunkiau kvėpuoti. Išsiurbti iš nosytės galime tik tą sekreto dalį, kuri yra prie šnervių, negiliai. Sudžiūvusio sekreto nei vatos suktukai, nei siurbtukas neišvalo. Tada kūdikiai kvėpuoja su garsu, lyg karkia. Visgi kūdikiai gali garsiai kvėpuoti ne tik dėl užsikišusios nosytės, bet ir dėl siaurų kvėpavimo takų (amžiaus normos ypatumų). Kūdikiui augant, auga ir jo kvėpavimo takai“, - sako N. Vezbergienė.

Anot jos, žiemą, šildymo sezono metu, patalpų oras labai išsausėja. Oro drėkikliai ne visada efektyvūs, todėl reikia kuo dažniau vėdinti patalpas, kuriose būna mažylis, daugiau laiko praleisti gryname ore, nes lauke susitraukia nosies gleivinė ir kvėpavimas pro nosį palengvėja. Jei oras patalpoje sausas, nosytę drėkinkite, plaudami jūros vandeniu 3-4 kartus per dieną.

Apverskite kūdikį ant pilvuko. Gleivės gali ištekėti ir savaime, tačiau, jei reikia, galima padėti joms pasišalinti braukiant nosinaite per kūdikio nosytę nuo viršaus žemyn.

Jei užsikišusi tik viena šnervė, iš nosies teka kraujingos ar nemalonaus kvapo išskyros, šnervės gleivinė yra paburkusi ir jautri, nosis atrodo netaisyklingos formos ar patinusi, labai didelė tikimybė, kad smalsusis tyrinėtojas išbandė, ar koks smulkus daiktas telpa į jo šnervę. Patikrinkite ir, jei galite, išimkite svetimkūnį.

Kaip padėti kūdikiui, jei jį kamuoja alerginė sloga?

Svarbiausia yra profilaktika. Vėdinkite patalpas, venkite aštraus kvapo kvepalų ir kosmetikos priemonių, reguliariai keiskite patalynę ir valykite aplinką bekvapiais nekenksmingais valikliais, nerūkykite ir nelaikykite kūdikio prirūkytose vietose, venkite vietų, kur daug žiedadulkių. Jei pastebėjote galimą alergiją į gyvūnų kailį, venkite kūdikio kontakto su įtariamais alergijų sukėlėjais. Tikėtina, kad tokios saugumo priemonės padės išvengti alerginės slogos. Gausų nosies sekretą pamėginkite švelniai išvalyti su steriliu vatos tamponėliu ar medvilnės gabalėliu, pamirkytu šviežiame virintame vandenyje arba užlašinus kūdikiams tinkamo jūros vandens (svarbu, kad jūros vanduo būtų izotoninis, šiuo atveju tiktų QUIXX Baby). Kūdikiams nuo 3 mėnesių jūros vandenį galima lašinti tiesiai į nosytę. Kad praeitų alerginė sloga, dažnai užtenka pašalinti jos sukėlėją ir kūdikis vėl jausis gerai.

Karščiavimas

Dar vienas svarbus ir nerimą keliantis simptomas - karščiavimas. Tai kūno temperatūros pakilimas daugiau nei 38oC (kūdikiams iki 3 mėn.), 38,1 oC (3-36 mėn. vaikų) ir 38,4 oC (vaikų nuo 3 m.). Karščiavimas nėra liga, bet rodo, kad į organizmą pateko virusas ar bakterija ir sukėlė infekciją, kurią reikia gydyti.

Jei vaiko temperatūra siekia 37,1-37,9 laipsnius ir nekinta ilgiau nei 3 dienas, tai gali būti lėtinės infekcijos, pavyzdžiui, plaučių uždegimo simptomas. Vyresnio vaiko karščiavimą reikėtų slopinti tik tada, kai temperatūra pasiekia 38,5-39 laipsnius. Karščiavimo nereikėtų slopinti, jeigu vyresnio vaiko temperatūra neviršija 38,5 laipsnių.

Kaip sumažinti vaiko temperatūrą

Kaip „mušti” temperatūrą?

Vaikų karščiavimui malšinti yra skiriami paracetamolis ir / ar ibuprofenas. Paracetamolis malšina karščiavimą ir skausmą (gerklės, galvos, ausų). Jis parduodamas žvakučių, tablečių ar sirupo forma. Šis vaistas pradeda veikti per 30-60 min., o nustoja - po 6 val. Ibuprofenas mažina karščiavimą, skausmą ir uždegimą. Šis vaistas rekomenduojamas vaikams nuo 3 mėnesių amžiaus. Ibuprofeno poveikio reikia tikėtis per 60 min., o trukmės - iki 5-6 val. Labai svarbu atminti, jog abu šie vaistai randami daugelio vaistų nuo peršalimo sudėtyje, todėl būtina į tai atsižvelgti ir jų neperdozuoti! Taip pat jie nėra skiriami vienu metu.

Antibiotikai negydo paties karščiavimo ir, kaip jau minėta, yra skiriami tik bakterinėms ligoms gydyti. Jei mažylį gydantis gydytojas įsitikins, jog kūno temperatūra pakilo dėl tam tikros bakterinės infekcijos, tikrai paskirs gydymą antibiotikais.

Karščiavimo varginamam vaikui galima padėti ir kitomis priemonėmis. Karščiavimo metu netenkama daug skysčių, todėl pakilus kūno temperatūrai, vaikui dažnai siūlykite atsigerti (vandens, arbatos), taip atstatant organizmo vandens atsargas ir padedant jam kovoti su ligos sukėlėjais. Natūralu, jog kūnui mobilizavus visas jėgas virusams ar bakterijoms sunaikinimui, energija kitiems procesams sąlyginai sumažėja. Todėl karščiuojant norisi gulėti, dingsta apetitas. Neverskite vaikų valgyti per jėgą: gulint lovoje ir ilsintis reikia mažiau kalorijų nei įprastai, pakaks ir saldžių arbatų ar saldinto vandens - gliukozės šaltinio, o kūdikiams - mamos pieno ar adaptuoto mišinio. Karščiavimui slopstant ir savijautai gerėjant, pradėkite vaiką maitinti lengvai pasisavinamu maistu: buljonu, saldžia želė. Leiskite mažyliui ilsėtis ir miegoti tiek, kiek norisi. Savijautai pagerėjus tinkamai apsirenkite ir leiskite pasivaikščioti po šiltus namus, ramiai pažaisti ar paskaityti.

Įvairios fizinės priemonės karščiavimui mažinti nėra rekomenduojamos. Jei vaikas nepatiria diskomforto, o jo rankos ir kojos yra neatvėsusios, įprastos spalvos, galima odą sudrėkinti drėgna šluoste, suvilgyta apie 30oC vandeniu.

Bendrieji Patarimai Ligoniukams

Kosulio valdymas

Pagrindiniai peršalimo ir gripo simptomai yra sloga, kosulys, karščiavimas. Kosulys padeda pašalinti gleives iš kvėpavimo takų, todėl nevertėtų skubėti jo slopinti vaistais (jei gydytojas, įvertinęs situaciją, nepatars kitaip). Kosulį galima palengvinti šiltai laikant kojas, jas mirkant karštame vandenyje su garstyčių milteliais arba druska. Visgi reikėtų atkreipti dėmėsį, kaip kosėja vaikas. Jeigu kosulys sausas - reikia nuolat drėkinti burnos gleivinę vartojant daug vandens, arbatų. Jeigu kosulys nesausas ir vaikas gali atsikosėti, reikia leisti iškosėti visus skreplius. Gleives skystinantys vaistai, dar vadinami mukolitikais (pavyzdžiui visiems žinomas ACC) nėra leistini vaikams iki 6 metų ir nerekomenduojami iki 12 metų. Nealergiškiems vaikams nuo vienerių metų galima nuo pusės iki vieno arbatinio šaukštelio medaus ištirpinti šiltame gėrime arba duoti paskanauti tiesiai nuo šaukštelio. Tai ypač tinka vakare erzinančiam kosuliui nuslopinti. Įvairios pastilės, malšinančios gerklės skausmą, tinka tik nuo 6 metų, o purškalai į gerklę - nuo 2,5 metų amžiaus.

Gerklėje jaučiamą dirginimą bei skausmą sušvelnina arbata ir šilti skysčiai. Sergant peršalimu jie būtini, nes skystina nosies sekretą. Sergantiems ir blogai besijaučiantiems vaikams sunku įsiūlyti gėrimus, tad tenka pasitelkti fantaziją, žaidimus, paieškoti įdomaus puodelio ar stiklinės, šiaudelio. Žindomus kūdikius būtina ir toliau žindyti. Skysčių netekimas mažiems vaikams yra daug pavojingesnis nei suaugusiesiems. Jei vaikas atsisako gerti ar žįsti, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Jei mažylis kosi, norint palengvinti jo būklę naktį, reikėtų, kad viršutinė kūno dalis nuo liemens būtų pakilusi maždaug 30 laipsnių kampu.

Aplinkos sąlygos ir poilsis

Kad negaluojančio kūdikio būklė palengvėtų, jo kambaryje palaikykite optimalią temperatūrą ir drėgmę. Buvimas tvankioje patalpoje pablogina savijautą. Todėl sloguojančio mažylio kambarį kiek įmanoma dažniau vėdinkite skersvėju. Temperatūra jame turi būti ne aukštesnė kaip 18 laipsnių. Migdykite kūdikį gerai išvėdintame kambaryje. Grynas oras visada naudingas mažyliui: jeigu jis nekarščiuoja ir savijauta nėra itin prasta, išvežkite jį į lauką. Vėsiame ore sumažėja nosies paburkimas, palengvėja kvėpavimas ir mažylis geriau pailsi. Ligoniuko kambaryje neturi būti per šilta. Kambario temperatūra turėtų būti apie 20 laipsnių, nes nuo vėsaus oro mažiau burksta nosiaryklės gleivinė. Jei lauke temperatūra ne žemesnė nei 5-7 laipsniai šilumos, sloguojantį kūdikį galite migdyti balkone. Labai svarbi ir kambarių oro temperatūra bei drėgmė: karštis plečia kraujagysles, o tai dar labiau didina nosies užburkimą. Drėgmė palaiko optimalią nosies terpę ir padeda pasišalinti susikaupusiam sekretui, slopina virusų plitimą. Susirgus būtina vėdinti kambarius: taip virusai išvaikomi, o kambarių oras sudrėkinamas ir atvėsinamas.

Svarbu išsimiegoti. Sloguojančiam mažyliui labai svarbu kokybiškai išsimiegoti, mat poilsis irgi yra tarsi vaistas. Tačiau slogos sukeliamas kosulys tiek vaikus, tiek suaugusiuosius labiau vargina naktį nei dieną. Taip yra todėl, kad dieną vaikas daugiau juda ir dalį sekreto tai nuryja, tai išpučia. Negana to, dieną jis yra vertikalioje padėtyje. Naktį, kai guli horizontaliai, sekretui patogiau tekėti į gerklę, o ne pro nosį lauk, priteka to sekreto ir vaikas pradeda kosėti.

Gripas ir Peršalimas: Skirtumai

Nereikėtų peršalimo painioti su gripu. Gripas taip pat virusinė infekcija, tačiau ją sukelia kitas virusas (gripo, paragripo). Ši liga, priešingai nei peršalimas, prasideda staiga: vargina itin didelis silpnumas, mažylis gali skųstis rankų ar kojų, galvos skausmu, kūną alina stiprus karščiavimas, sausas kosulys, o sloga dažnai atsiranda vėliau - antrą ar trečią susirgimo parą. Grėsmingi perspėjimai dėl gripo ir jo komplikacijų rimtumo kelia baimę visiems, ypač tėvams, tačiau svarbiausias ginklas - ne imbieras ir medus, bet žinios. Kaip atskirti gripą nuo peršalimo, kaip padėti sergančiam mažyliui, kada būtina apsilankyti pas gydytoją - svarbiausi klausimai, kylantys slaugant negaluojantį vaikelį.

Peršalimas - dažniausia ikimokyklinukų liga, šaltuoju metų periodu (rugsėjį - balandį) pasireiškianti net 6-8 kartus, vidutiniškai besitęsianti 2 savaites. Šio susirgimo priežastis - virusai (rinovirusai, enterovirusai, respiraciniai sincitiniai virusai, adenovirusai), sukeliantys viršutinių kvėpavimo takų (nosies, gerklų ir ryklės) infekciją. Bakterijų sukeltų susirgimų simptomai panašūs, tačiau šių mikrobų charakteristika visai kitokia nei virusų.

Peršalimo ir gripo simptomų palyginimas

Pajutus į peršalimą panašius simptomus, būtina atpažinti ligos sukėlėją - virusą ar bakteriją. Tuomet bus galima paskirti tinkamą gydymą. Antibiotikai skiriami bakterijoms naikinti, o virusiniams susirgimams gydyti netinka. Virusinės ligos nuo bakterinių atpažįstamos sergantįjį apžiūrint gydytojui ir pagal ligos simptomus. Peršalimas pasižymi lengvesne ligos eiga ir dažnai praeina savaime. Bakterijų sukeltas susirgimas (plaučių, tonzilių uždegimas) pasižymi stipresniais simptomais (aukšta temperatūra, stipriu kosuliu, limfmazgių padidėjimu, pūlingu apnašu ant tonzilių) ir, tikėtina, savaime nepraeis, prireiks gydymo antibiotikais. Paprastas peršalimas, nusilpus mažylio imuninei sistemai ar netinkamai jį gydant, gali įsisiautėti ir komplikuotis bakteriniu susirgimu. Antibiotikai gali būti skiriami tada, kai sergama ir peršalimo infekcija, ir bakterine infekcija.

Imuniteto Stiprinimas ir Prevencija

Ar įmanoma apsaugoti vaikus nuo kvėpavimo takų ligų? Kaip sustiprinti jų imunitetą? Svarbus veiksnys išsivystyti kvėpavimo takų ligoms yra rūkymas - tiek aktyvus, tiek pasyvus, todėl aplinkoje, kurioje yra vaikų, reikėtų vengti šio žalingo įpročio.

Galbūt nuliūdinsiu, bet imunitetui stiprinti specialių tablečių nėra. Įvairi mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir buvimas gryname ore - raktas į sveikesnę vaikystę. Rausvažiedžių ežiuolių, česnakų, vitaminų C ir D, cinko, homeopatinių preparatų vartojimas, šiuo metu turimais duomenimis, neapsaugo nuo peršalimo ligų.

Vaikų imuniteto stiprinimas per mitybą ir aktyvumą

Ar įmanoma užbėgti už akių kvėpavimo takų ligų komplikacijoms? Visiškai užkirsti kelią peršalimo ligų komplikacijoms neįmanoma, tačiau galima sumažinti jų riziką. Tam reikėtų vengti su kūdikiu lankytis parduotuvėse, rečiau vaikščioti į svečius, nekviesti jų į namus, ypač pirmaisiais mažylio gyvenimo mėnesiais, esant padidėjusiam sergamumui virusinėmis infekcijomis.

Kiti Gydymo Metodai

Peršalimo ligų komplikacijos gydomos keleriopai. Pirma, stengiamasi palengvinti ligos simptomus - mažinama temperatūra, užtikrinamas skysčių poreikis, prižiūrima nosis. Jei yra galimybė, bandoma gydyti priežastį - esant bakteriniam vidurinės ausies uždegimui, sinusitui ar plaučių uždegimui, skiriama antibiotikų. Jei negalime paveikti priežasties, kartais galime veikti ligos vystymosi mechanizmus: esant sinusitui, skiriama hormonų į nosį, kad mažėtų uždegimas ir pan.

Jau kelerius metus peršalimo ligoms gydyti labai populiaru naudoti tokius prietaisus kaip inhaliacinis aparatas ar šildanti lempa. Ar šie prietaisai iš tiesų veikia? Kai kuriais atvejais tai gali palengvinti tam tikrus ligos simptomus, tačiau remiantis moksliniais medicinos duomenimis, šių prietaisų gydomosios galimybės yra labai ribotos.

Kokiomis liaudiškomis priemonėmis tėvai galėtų įveikti peršalimo ligų komplikacijas? Vis dar populiaru su peršalimo ligomis kovoti vadinamaisiais liaudiškais metodais, tačiau tokių priemonių veiksmingumas nėra moksliškai pagrįstas. Gydant bet kokią ligą svarbiausia yra nepakenkti, todėl prieš taikant bet kokią savigydos priemonę svarbu į tai atsižvelgti. Daugeliu atvejų visuomenėje populiarios liaudiškos priemonės nėra žalingos, tačiau nėra ir veiksmingos.

tags: #kudikiui #sloga #ir #temperatura



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems