Raudonų dėmių priežastys kūdikiams: nuo egzemos iki infekcijų

Kiekvienas tėvas bent kartą yra susidūręs su nerimu, kai ant kūdikio odos netikėtai atsiranda raudonos dėmės, spuogeliai ar pleiskanojantys plotai.

Paraudusi, išsausėjusi, niežtinti oda gali reikšti ir vieną iš dažniausiai pasitaikančių odos ligų - egzemą. Ji gali pasireikšti jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Egzema - tai liga, kurią kūdikiai ir vaikai gali išaugti: dažniausia tai nutinka iki pradedant lankyti mokyklą.

Visame pasaulyje vis daugiau vaikų kenčia nuo atopinės egzemos - dermatologų teigimu, ši problema darosi vis dažnesnė. Pramoninėse šalyse šia liga serga nuo 10 iki 30 proc. vaikų, o atvejų skaičius per 30 metų patrigubėjo! Šios konkrečios formos egzemos medicininis pavadinimas yra atopinis dermatitas (dažnai trumpinamas kaip AD).

Atopinis dermatitas. Tai pats dažniausias egzemos tipas. Jis įprastai vargina kūdikius ir vaikus. Simptomai paprastai pasireiškia sulaukus maždaug 3 mėnesių, bet gali pasireikšti iškart po gimimo arba daug vėliau. Šią labai dažnai pasitaikančią, bet neužkrečiamą odos ligą galima atpažinti iš sausų raudonų dėmių ant veido ir kūno. Gali atsirasti mažų, skysčio pripildytų pūslelių, kurios gali šlapiuoti ir pasidengti šašais. Niežti labai stipriai!

Kitos egzemos formos yra seborėjinis dermatitas, kontaktinis dermatitas, dishidrotinė (dishidrozinė) egzema, neurodermitas, diskoidinė (numuliarinė) egzema.

Egzemos simptomai ir priežastys

Egzemos simptomai, priklausomai nuo kiekvieno atvejo, skiriasi. Dažnai tėvai ant kūdikio odos pirmiausia pastebi raudonus lopus. Bėrimai.

Iki šiol medikai ir mokslininkai vis dar nenustatė, kas konkrečiai sukelia egzemą kūdikiams. Manoma, kad egzema pasireiškia maždaug 17 proc. vaikų. Genetika: egzemos vystymuisi įtakos gali turėti paveldimumas. Odą dirginančių medžiagų naudojimas. Netinkamai funkcionuojantis viršutinis odos sluoksnis (barjeras): dėl to oda greičiau netenka drėgmės, į gilesnius sluoksnius pradeda skverbtis mikrobai. Egzema vystosi, jei organizmas gamina per mažai riebalų, vadinamų keramidais. Stresas. Šiluma ir prakaitas.

Būdingas atopinės egzemos požymis - labai sausa ir porėta oda, tarsi kempinė. Tokia oda nesukuria barjero nuo aplinkos poveikio. Ji reaguoja į viską - šaltį, prastai parinktas kūno priežiūros priemones, muilą, perspirantus, saulę, dulkes, audinius, stresą, maistą...

Atopinis dermatitas siejamas su genetiniu polinkiu. Tai biologinės loterijos rezultatas ir tėvai nieko negali pakeisti. Jei sergate egzema, jūsų vaikams rizika ja susirgti yra didesnė, ypač jei antrojo iš tėvų oda taip pat yra atopiška. Vis dėlto kai kurių vaikų oda gali būti atopiška net tais atvejais, jei šeimoje ligos atvejų nepasitaikė.

Priežastys ir Alergijos. Pasaulio gydytojai ir mokslininkai vis dar negali pateikti vienareikšmio atsakymo į šį klausimą. Šiuo metu vyraujanti nuomonė yra tokia, kad egzemą sukelia ne vienas konkretus veiksnys, o kelių, tarpusavyje iš pažiūros nesusijusių veiksnių kombinacija. Svarbu suprasti, kad egzema nėra alerginė liga, tačiau alergijos egzemos būklę gali itin pabloginti. Pastebima, kad net 70 proc. sergančiųjų egzema turi bent vieną ar kelias „pasislėpusias“ alergijas, kurios itin pasunkina paciento būklę ir ligos kontrolę. Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja neskubėti egzemos paūmėjimų aklai gydyti hormoniniais ir antibiotiniais tepalais, o į būklę pažiūrėti plačiau, atlikti išsamią diagnostiką ir nustačius „pasislėpusias“ alergijas gydyti jas. Taip išvengiant ne tik dažnų egzemos paūmėjimų, bet ir neigiamo steroidinių hormonų ir antibiotikų poveikio organizmui. Dažniausiais egzemos paūmėjimo kaltininkais, ypač vaikams, tampa maisto alergenai, tokie kaip kiaušinis, pienas ir jo produktai, kviečiai, žemės ir lazdyno riešutai, soja, žuvis ir jūros gėrybės. Mokslininkų duomenimis būtent šie maisto produktai įjautrina ir ligos paūmėjimus sukelia net 90 proc. egzema sergančių ir alergiškų žmonių. Pastariesiems liga paūmėja ant viso kūno, tačiau labiausiai paūmėja egzema ant veido. Tuo tarpu likusiesiems 10 proc. nustatytos alergijos tokiems įprastiems namų aplinkos alergenams kaip katė, šuo ir namų dulkių erkės (D. farinae ir D. pteronyssinus).

Taip pat svarbu atskirti maisto alergiją nuo maisto netoleravimo. Maisto alergija yra imuninės sistemos reakcija, kai organizmas klaidingai atpažįsta tam tikrą maisto baltymą kaip kenksmingą ir pradeda gaminti antikūnus. Maisto netoleravimas dažniausiai susijęs su virškinimo sistema, kai organizmui trūksta tam tikrų fermentų.

Karvės pienas: Tai viena dažniausių kūdikių alergijų. Jei tai tikroji maisto alergija, dažnai pastebimi ir kitų organų sistemų sutrikimai. Geros naujienos yra tos, kad daugumą ankstyvųjų alergijų vaikai „išauga“. Pavyzdžiui, alergiją pienui, kiaušiniams, kviečiams ir sojai vaikai dažnai praranda iki mokyklinio amžiaus.

Kita priežastis gali būti užkrečiamasis moliuskas. Tai virusinė liga, kuria sergant odoje atsiranda papulinis bėrimas. Moliuskas išprovokuoja egzemos paūmėjimą aplink mažas dėmeles, o vaikui kasantis gali įsimesti infekcija.

Raudonos dėmės ant odos yra dažnas nusiskundimas, kuris gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Jos gali būti vos pastebimos arba ryškios, lokalizuotos vienoje vietoje ar išplitusios po visą kūną. Dėmių pobūdis labai įvairus - nuo nekenksmingų alerginių reakcijų iki rimtų infekcijų ar kraujo ligų požymių.

Dažniausios priežastys apima:

• Alerginės reakcijos: Alergija maistui, vaistams, kosmetikai ar buitinėms medžiagoms dažnai sukelia rausvas, niežtinčias dėmes ar bėrimą.
• Odos ligos: Egzema, atopinis dermatitas, psoriazė ar rožinė sukelia lėtinius odos pakitimus. Dėmės tokiais atvejais dažnai būna sausos, pleiskanojančios, kartais skausmingos.
• Infekcijos: Virusinės ligos (pvz., tymai, raudonukė, vėjaraupiai) ar bakterinės infekcijos (pvz., impetigas) sukelia išplitusius bėrimus.
• Kraujo ir kraujotakos sutrikimai: Smulkūs poodiniai kraujavimai (petekijos) ar stambesnės purpuros dėmės atsiranda dėl krešėjimo sutrikimų.
• Kitos priežastys: Mechaniniai veiksniai, vabzdžių įkandimai, autoimuninės ligos ar kepenų sutrikimai.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į specifines vaikų ligas:

• Tymai: Ūmi užkrečiama liga, sukelianti bėrimą raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja.
• Raudonukė: Bėrimas rausvomis dėmelėmis visame kūne, kurios kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja.
• Vėjaraupiai: Visą kūną išberia skaidriomis, kaip vandens lašai, pūslelėmis, kurios vėliau virsta šašais.
• Vaikų rozeolė: Bėrimas, panašus į virusinį, pasirodantis nukritus temperatūrai.
• Rankų, kojų ir burnos liga: Bėrimas, panašus į vėjaraupių, lokalizuotas ant galūnių ir aplink burną.
• Skarlatina: Sukelta streptokoko bakterijos, pasireiškia mažomis raudonomis susiliejančiomis dėmelėmis.

Taip pat gali pasireikšti alerginės reakcijos, tokios kaip dilgėlinė (staiga atsirandantis, niežtintis bėrimas) ar kontaktinis dermatitas (bėrimas atsiranda tiesiogiai liečiantis su alergenu).

Kaip gydyti ir prižiūrėti odą?

Gydymo tikslas - ne tik pagerinti odos būklę, bet ir neleisti ligai paūmėti. Todėl egzemą svarbu gydyti ne tik išoriškai - naudoti drėkinamuosius bei apsauginius kremus, tačiau ir tirti, kam kūdikis yra alergiškas.

Pagrindinis egzemos gydymo būdas - odos drėkinimas. Puikus pasirinkimas - kremai su keramidais, emolientai. Tinka bekvapiai kremai, tepalai, pavyzdžiui, vazelinas. Tinka ir kai kurie nereceptiniai produktai, kaip, pavyzdžiui, hidrokortizono tepalas, mažinantis niežulį ir uždegimą.

Maudynių metu naudokite ne karštą, bet drungną vandenį. Maudynės drungname vandenyje taip pat padeda drėkinti ir vėsina odą, gali palengvinti niežulį. Pasistenkite stebėti ir reguliuoti drėgmės lygį namuose.

Pirmiausia įsitikinkite, kad naudojate tinkamas kūno priežiūros priemones, pritaikytas atopiškai vaiko odai: pavyzdžiui, švelnų dušo aliejų, o ne muilą. Atminkite, kad tepti odą maitinamuoju kremu ar balzamu-emolientu turėtų tapti kasdieniu įpročiu - taip vaikas jausis komfortiškai. Gerus odos priežiūros įpročius vertėtų ugdyti nuo mažens, kad vėliau vaikai galėtų tapti savarankiški ir patys pasirūpinti savimi. Tepimas emolientu turi tapti tokiu įpročiu, kaip ir dantų valymas.

Sudirgusią odą su egzemos dėmėmis tepant drėkinamuoju kremu gali būti juntamas dilgčiojimo ir deginimo pojūtis. Tai normalu, todėl nereikėtų nutraukti gydymo, nustoti tepti odą nėra gera mintis. Odą turėtumėte tepti vietinio poveikio kortikosteroidu ir emolientu, kol jos būklė vėl taps normali.

Rinkitės drabužius iš švelnių medžiagų, kurios negraužia, nespaudžia ir nedirgina odos.

Venkite savarankiškai tepti hormoniniais tepalais be gydytojo paskyrimo.

Pirmiausia įsitikinkite, kad naudojate tinkamas kūno priežiūros priemones, pritaikytas atopiškai vaiko odai: pavyzdžiui, švelnų dušo aliejų, o ne muilą. Atminkite, kad tepti odą maitinamuoju kremu ar balzamu-emolientu turėtų tapti kasdieniu įpročiu - taip vaikas jausis komfortiškai.

Savo vaikui trejus metus turite aiškinti, kad išsivalytų dantis. Po to vaikas paklus, bet dar prireiks laiko, kol užduotis bus atliekama automatiškai. Tas pats galioja supratimui apie emoliento naudojimo pranašumus. Viskas, ką vaikas sugeba padaryti pats, išlieka ir vėliau, paauglystėje ar jam suaugus, jei oda tebėra atopiška. Tepimas emolientu gali būti ypatingas laikas, kurį leidžiate su savo vaiku. Būtų geriausia, jei abu būtumėte ramūs, o procedūra nebūtų per ilga. Kartais nemalonu tepti emolientą ant sudirgusios odos, bet taip būna ne visada.

Visada atminkite, kad oda gali reaguoti į skirtingus dalykus aplinkoje. Stengiamės ją maudyti ne per karštame vandenyje, odą nušluostyti ne trindami, o tapšnodami.

Jei kyla abejonių, neatidėliokite konsultacijų pas gydytoją. Nedvejodami apsilankykite pas gydytoją ar dermatologą, jei pastebėjote bėrimą, kuris atitinka visus klasikinius egzemos požymius. Nustatyti diagnozę ne visada paprasta ir tai gali užtrukti. Visų pirma, reikia pradėti gydyti vaiko egzemą, kad paūmėjimai būtų kuo retesni. Be to, pabandykite nustatyti, kokie veiksniai sukelia ligą: karštis, šaltis, maistas, veikla, drabužiai, skalbikliai, kūno priežiūros priemonės... Visa ši informacija gydytojui gali praversti.

Raudonos dėmės ant vaiko kūno gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pradedant nuo nekenksmingų alerginių reakcijų ir baigiant rimtomis infekcijomis ar kraujo ligomis. Straipsnyje aptarsime dažniausias raudonų dėmių atsiradimo priežastis, jų diagnostiką ir gydymo būdus, taip pat prevencines priemones.

Kai ant odos atsiranda raudonų dėmių, svarbu stebėti, kada ir kokiomis aplinkybėmis jos atsirado - po maisto, vaistų, kontakto su chemikalais ar vabzdžių įkandimo. Laikykitės higienos: šielniai plaukite odą, venkite agresyvių prausiklių, palaikykite drėgmę. Vengti žinomų alergenų ar sudirginančių medžiagų, jei yra alergijos įtarimas. Kreiptis į gydytoją, jei dėmės nepraeina per kelias dienas arba pasireiškia lydimi simptomai (karščiavimas, skausmas, kraujosruvos).

Atopinio dermatito eiga ir poveikis

Atopinio dermatito eiga yra cikliška, sudaryta iš paūmėjimų ir ramybės laikotarpių, kurie gali vienas kitą keisti dažniau ar rečiau.

Ne visada tai suvokiame, bet atopinė egzema yra patologija, matoma kitiems, dėl to ji gali turėti psichologinį poveikį, pastebimą ir vaikų elgesyje. Atopinė egzema gali reikšmingai paveikti šeimos gyvenimą. Egzema sergantis kūdikis neturi kitų priemonių juntamam diskomfortui išreikšti, išskyrus verkimą dieną ir naktį. Tėvams sunku išlikti ramiems, kai vaikas verkia kasnakt. Vyresni vaikai gali pasisakyti, kad jaučia diskomfortą, tačiau gali būti dirglūs, nusiminę ar hiperaktyvūs, o toks elgesys gali būti suprastas klaidingai. Akivaizdu, kad tėvai atsiduria priešakinėse linijose. Dažnai jie būna fiziškai išsekę. Dėl sutrikusio vaikų miego neišsimiega ir tėvai. Atopišką odą turinčių vaikų tėvai dažnai jaučiasi vieniši ir bejėgiai.

Gydytoja dermatologė M. Bourrel-Bouttaz analizavo vaikų, turinčių atopišką odą, nupieštus autoportretus. Ji nustatė tokiems vaikams būdingus tipinius jausmus ir emocijas. Jie gali jaustis kitokie nei visi ir jų požiūris į savo kūną gali būti skausmingas, o tai kelia gilų liūdesį, nors dažniausiai gerai slepiamą. Tėvai gali būti susirūpinę, bet turi nuraminti savo vaiką, užtikrinti jam visas galimybes atsilaikyti esant tokiai nemaloniai situacijai.

Vaikas dažnai prabunda naktį, jį lengva suerzinti. Tai klasikinis atvejis, būdingas atopine egzema sergantiems kūdikiams ir vaikams. Jie jaučia deginimą ir niežėjimą, kurie jiems trukdo išsimiegoti naktį ir per pietų miegą. Dėl to jie nemiega pakankamai, nors mažiems vaikams tai labai svarbu. Kai kuriems vaikams nuovargis gali kauptis ir būsena pasiekia tokį laipsnį, kad vaikas dienos metu lengvai praranda savitvardą, staigiai keičiasi jo nuotaikos, jis gana lengvai suerzinamas.

Vaikas negali išbūti ramiai. Tai yra dėl niežėjimo ir diskomforto, kuriuos sukelia egzemos dėmės. Kūdikiai dažnai atrodo neramūs ir labai energingi, jie daug muistosi ir raitosi. Vyresniems vaikams gali būti sunku ramiai išbūti ilgą laiką, o tai mokykloje gali būti neteisingai suprantama. Jiems gali būti sunku susikaupti, jie muistosi, kasosi, dažnai keičia padėtį ir atrodo neramūs, nors jiems paprasčiausiai niežti.

Jūsų vaikas nesijaučia komfortiškai savo kūne. Jei atopinis dermatitas yra sunkus, tęsiasi mėnesius ar metus, tai gali turėti įtakos tam, kaip vystysis vaiko asmenybė.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors dalis raudonų dėmių ant odos atsiranda dėl laikino sudirgimo ar alerginės reakcijos ir greitai praeina, yra situacijų, kai jos signalizuoja apie rimtesnę problemą. Pavojingais laikomi atvejai, kai:

• Dėmės neišnyksta ilgiau nei 7-10 dienų arba vis plinta.
• Bėrimas atsiranda kartu su karščiavimu, bendru silpnumu, gerklės skausmu ar limfmazgių padidėjimu.
• Dėmės yra neskausmingos, nesinulina ir neblunka paspaudus - tai gali būti kraujo krešėjimo sutrikimų požymis.
• Odos pakitimai atsiranda staiga, kartu su kvėpavimo pasunkėjimu, patinimu ar niežuliu - tai gali rodyti anafilaksinę reakciją.
• Atsiranda kitų lydinčių simptomų: nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, ilgalaikis kosulys.

Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją - pirmiausia į šeimos gydytoją arba dermatologą, o įtarus alerginę reakciją su kvėpavimo sutrikimu - skubiai kviesti greitąją pagalbą.

Tėvams svarbu suprasti, kad jie nėra atsakingi už tai, kad jų vaiko oda yra atopiška. Atopinė egzema - tai šiuolaikinio pasaulio poveikis konkrečiai genetinei sandarai. Prieš penkiasdešimt metų atopišką odą turėjo tik 3 proc. vaikų... Problemą gilina aplinkos būklė, ypač - tarša.

Jei egzema serga kūdikis, užmegzti su juo ryšį kartais gali būti išbandymas. Gali užtrukti, kol bus nustatyta diagnozė, nes ši odos liga dar nėra gerai žinoma. Daugelis tėvų kalba apie vienišumą.

Svarbiausia yra būti pastabiems ir mokėti nuraminti vaiką. Kuo labiau jūsų vaikas jausis suprastas, pripažintas ir palaikomas, tuo bus lengviau gyventi su jo egzema. Gydytojai gerai išmano šią odos problemą. Yra efektyvių gydymo priemonių. Jei kasdien vadovausitės įvairiais jų patarimais ir konsultacijomis, tai padės išvengti paūmėjimų ir susitvarkyti su egzema.

Mokykloje aptarkite temą su mokytojais ir kitais vaikais. Anksti pasikalbėję su vaiko mokytojais ir mokyklos sesele apie jo ligą, užmegsite atvirumu paremtus santykius. Turėtumėte paaiškinti simptomus ir įsitikinti, kad jie supranta būtinybę vaikui suteikti specialią priežiūrą, tačiau tai neprivalo tapti ypatingu atveju. Taip pat yra forumų, internetinių bendruomenių, asociacijos rengia informavimo dienas....

Nekaltinkite savęs. Tai ne jūsų kaltė. Situaciją vertinkite proporcingai. Tai ne visada lengva, bet yra būdų, kaip gydyti atopinį dermatitą ir pagerinti padėtį.

Visada galima padėti pacientui ir jo šeimai atsakyti į klausimus ir komentarus.

tags: #kudikiui #raudonos #demes

• Britax 3-in-1 sistemos
• Kaip teisingai sumontuoti automobilio kėdutę
• Aktorės Inetės Stasiulytės ir Deivido Meškausko laukimas
• Kaip padėti vaikui, kosinčiam naktimis?
• Viskas apie rankų tirpimą po gimdymo