Žaizdų priežiūra ir infekcijos rizika: ką daryti, kai žaizdelė pūliuoja?

Vasaros atostogos ne tik kupinos begalės vaikiškų džiaugsmų, bet ir didesnių ar mažesnių nelaimių: nubrozdinimų, įbrėžimų, mėlynių ir įpjovimų. Vargu ar kuriam vaikui pavyksta išvengti šalutinių pramogų lauke padarinių - odos sužalojimų. Oda yra vienas didžiausių ir svarbiausių žmogaus organų, saugantis mūsų kūną nuo ligų sukėlėjų, mechaninių, terminių ir kitų traumų. Ji minkšta ir elastinga, tačiau gana lengvai pažeidžiama.

Susižeidus vaikui, turime įvertinti, ar tai nedidelė problema, dėl kurios neturime sunerimti ir skubėti pas gydytoją, ar visiškai paprasta susitvarkyti patiems. Kai kurie odos sužalojimai tikrai neišgydysime patys. Kai sužalojimai sunkesni, delsti negalima, nes vėliau gydymas bus daug sudėtingesnis.

Žaizdų tipai ir jų priežastys

Žaizda - tai odos ir gleivinės vientisumo pažeidimas, kuris dažnai gali apimti ir gilesnius audinius. Tai viena iš dažniausių traumų, galinčių nutikti buityje, darbe, gamtoje ar bet kurioje kitoje netikėtoje situacijoje. Dažniausios žaizdų priežastys - neatsargus elgesys su aštriais, kertančiais, plėšiančiais, duriančiais ar net šaunančiais daiktais. Dažnai susižeidžiama ir griūnant.

Dažniausiai pasitaikantys paviršiniai odos pažeidimai yra įpjovimai, įbrėžimai, įdūrimai ir nubrozdinimai. Šios žaizdos nėra labai pavojingos, tačiau netinkamai jas prižiūrint ar visai nekreipiant dėmesio padidėja infekcijos rizika. Paprastai užtenka jas dezinfekuoti, bet kai kuriais atvejais prireikia ir rimtesnio gydymo.

Nubrozdinimai

Nubrozdinimai - tai viršutinio odos (epidermio) sluoksnio pažeidimas, atsirandantis dėl trinties į šiurkštų paviršių. Paviršinis odos pažeidimas atsiranda, kai oda trinama ar braukiama į kietą, šiurkštų paviršių. Dažniausiai nubrozdinamos tos kūno vietos, kuriose mažiau minkštųjų audinių - keliai, alkūnės, kulkšnys, kakta, delnai ar kitos vietos, kuriomis atsiremiame griūdami siekdami sušvelninti smūgį.

Iškart po traumos jaučiamas vidutinio stiprumo skausmas, pažeistoje vietoje pasirodo nedidelis, paviršinis kraujavimas. Netrukus aplink žaizdą atsiranda paraudimas ir nedidelis patinimas. Nubrozdinta vieta dažnai būna užteršta purvu arba kokiomis nors dalelėmis, tokiomis kaip smėlis, žemė, svetimkūniais - akmenukais, medžio atplaišomis ir pan.

Pjautinės žaizdos

Pjautines žaizdas gali sukelti adatos, virbalai, peiliai ir kiti stalo ar meistrauti skirti įrankiai, žirklės, vinys, akmenys, stiklai, metalas, netgi popierius, plastikas.

Įbrėžimai ir įdrėskimai

Įbrėžimų ir įdrėskimų, kurie taip pat pažeidžia tik odos paviršių, gali atsirasti nuo kontakto su aštriomis žolėmis, medžių šakomis, augalais su spygliais, dygliais. Pavyzdžiui, grybaujant ar uogaujant miške, stovyklaujant gamtoje, dirbant sode ar darže. Apdraskyti ir subraižyti gali ir gyvūnai, tiek naminiai augintiniai, šunys, katės, jūrų kiaulytės, triušiai, šeškai, jų visų nagai ir dantys aštrūs.

Mėlynės

Mėlynė yra mažų kapiliarų plyšimo pasekmė, dėl to atsiranda poodinės kraujosrūvos.

Kąstinės žaizdos

Padaugėja vasarą ir kąstinių žaizdų, nes augintiniai taip pat ilgiau būna lauke. Gyvūnų (ypač laukinių ir benamių) įkandimai kelia grėsmę vaikų sveikatai - galima užsikrėsti pavojinga infekcine liga pasiutlige. Tai ūmi mirtina virusinė liga, sukelianti galvos ir stuburo smegenų uždegimą. Pasiutlige galima užsikrėsti per seiles, ir ne tik gyvūnui įkandus, užkratas gali patekti ir per mažytes žaizdeles šiam lyžtelėjus. Todėl pas gydytoją reikia skubėti net ir dėl menkų įdrėskimų.

Pirmoji pagalba ir žaizdų priežiūra namuose

Prieš liesdami sužeistą vietą, pirmiausia kruopščiai nusiplaukite rankas: vienas svarbiausių dalykų - nepadidinti infekcijos rizikos.

Žaizdai valyti, dezinfekuoti nenaudokite alkoholio, jodo, vandenilio peroksido ar kitų sudėtyje jų turinčių priemonių, nes jis sudirgins audinius arba sukels nudegimą. Pilti tiesiai ant žaizdos antiseptiko taip pat nedera.

Paviršiniai odos pažeidimai (nubrozdinimai, įbrėžimai, negilūs įpjovimai)

• Nugremžtoms alkūnėms, nubrozdintiems keliams, taip pat kitiems nedideliems odos pažeidimams paprastai nereikia sudėtingo gydymo.
• Valymas: Geriausia pažeistą vietą nuplauti su muilu ir tekančiu vandeniu. Jeigu esate ne namuose, žaizdai nuplauti tiks ir pirktinis vanduo iš butelio.
• Nešvarumų šalinimas: Jeigu žaizdoje matote nešvarumų, reikia juos išvalyti braukiant nuo žaizdos centro į kraštus, apžiūrėti, ar joje nėra svetimkūnių, o radus juos pašalinti. Jeigu žaizda užteršta žemėmis, smėliu, rūdimis ar kitomis nešvarumų dalelėmis, ją būtina nuplauti švariu vandeniu, švelniai pašalinant matomus nešvarumus. Svarbu nenaudoti muilo ar kitų ploviklių, nes jie gali sudirginti pažeistą odą ir sulėtinti gijimą.
• Kraujavimo stabdymas: Jei nusibrozdinus odą kraujuoja negausiai, nėra pavojinga, o kraujas per keletą minučių sukreša. Nedidelio kraujavimo stabdyti nereikia, nes kraujas iš žaizdos išplauna ligas sukeliančius virusus ir bakterijas. Jei kraujavimas vis tiek tęsiasi, galima švelniai prispausti sužeistą vietą steriliu, minkštu tvarsčiu ir palaikyti apie 30 minučių. Svarbu per dažnai netikrinti, ar kraujas jau sustojo, nes pakartotinai nuimant tvarstį galima pažeisti besiformuojantį žaizdos šašą ir paskatinti kraujavimą.
• Dezinfekavimas: Kelionėje ypač patogus purškiamas antiseptikas, kuriuo nupurkšite odą aplink žaizdą. Jei žaizda nėra stipriai užteršta, pakanka dezinfekuoti tik aplinkinę sveiką odą.
• Uždengimas: Tada užklijuosite pleistru arba sutvarstysite. Tai apsaugos žaizdą nuo infekcijos ir nešvarumų bei leis žaizdelei kvėpuoti. Ant žaizdos klijuokite pleistrą, lipnų tvarstį ar sutvarstykite žaizdą kitomis turimomis priemonėmis. Klijuoti žaizdą reikėtų tol, kol susiformuos šašas. Jeigu baiminatės, kad tvarstis gali prie žaizdos prilipti, galite ją patepti antibiotikų tepalu. Kai ant nubrozdinimo ar pjūvio vietoje susiformuos šašas, žaizdą galite palikti atvirą.
• Stebėjimas: Svarbu nepamiršti tvarsčio dažnai keisti ir stebėti, kas vyksta pažeistoje vietoje.
• Apsauga: Nubrozdintą vietą būtina saugoti nuo nešvarumų - neliesti neplautomis rankomis, neleisti kontaktuoti su purvinais drabužiais, avalyne ar kitais daiktais.

Negilios pjautinės žaizdos

Nedideles pjautines neužterštas žaizdas, padarytas švariais, aštriais instrumentais, taip pat galima gydyti namų sąlygomis. Iš žaizdos tekantis kraujas padeda natūraliai ją išvalyti. Žaizdos kraštus reikia patepti dezinfekuojančiu tirpalu: jį tepkite ant odos aplink žaizdą, tačiau jokiu būdu nepilkite tiesiai ant žaizdos vietos. Norint sustabdyti kraujavimą, žaizdos kraštus reikėtų suglausti ir prispausti steriliu tvarsčiu, o šį laikyti 20-30 minučių. Tvarstis apsaugo žaizdą nuo infekcijos ir nešvarumų. Kol kraštai visiškai nesugyja, tvarsčio nereikėtų dažnai nuiminėti.

Nors mažos, tačiau veido ir galvos žaizdos dažnai kraujuoja stipriai, ypač iš plaukuotosios galvos dalies, nes ten kraujagyslės susitraukia prasčiau. Tokiu atveju žaizdą reikėtų stipriai prispausti steriliu ar švariu audeklu ir palaikyti apie 10-15 minučių. Jei kraujas prasiskverbia pro tvarstį, papildomai uždėkite storesnį sluoksnį ir stipriau suspauskite. Jeigu žaizda yra galūnėje, pakelkite ranką ar koją virš širdies lygio - taip kraujavimas sustos greičiau.

Mėlynės

Atsiradus mėlynei, pirmiausia ant sumuštos vietos uždėkite ledo (tai gali būti specialus ledo maišelis, kurį įsigysite vaistinėje, arba užšaldytas maisto produktas iš šaldytuvo). Apvynioję ledą rankšluosčiu ar kitu audiniu, palaikykite ne ilgiau kaip 20 minučių, tada po kelių minučių pakartokite procedūrą, darykite tai 3-4 kartus. Po 48 valandų mėlynę pradėkite šildyti. Mėlynė turėtų visiškai išnykti po poros savaičių. Per šį laiką ji pakeis daugybę atspalvių: nuo tamsiai mėlynos iki geltonai žalios.

Kada žaizda pūliuoja ir kada kreiptis į gydytoją?

Kelis kartus per dieną apžiūrėkite, ar žaizda, oda aplinkui ją neparaudusi, nepatinusi, ar oda ne karšta, ar nesimato pūlingų išskyrų, ar nejaučiate stipresnio skausmo. Šie požymiai gali rodyti prasidėjusią infekciją arba žaizdos pūliavimą.

Būtinai kreipkitės į gydytoją, jei:

• Žaizda yra gili arba labai nešvari.
• Žaizda yra gilesnė, atvipusi, odą gali prireikti siūti ar pritaikyti kitus gydymo metodus.
• Kraujavimas nesustoja per 15 minučių, net ir taikant aukščiau minėtas priemones.
• Žaizda yra muštinė, durtinė, plėštinė, traiškytinė, šautinė ar susiformavo pėdose. Šios žaizdos dažnai būna užterštos ir gali lengvai infekuotis.
• Mėlynės spalva nesikeičia po kelių dienų ar dar labiau intensyvėja.
• Yra gyvūnų (ypač laukinių ir benamių) įkandimų ar įdrėskimų.
• Pajutote stipresnį skausmą, pamatėte paraudimą, patinimą, karštumą aplink žaizdą ar pūlingų išskyrų.
• Atsiranda kitų rizikos veiksnių (pvz., karščiavimas, bloga bendra savijauta).

Siekiant sumažinti infekcijos riziką vaikui nusibrozdinus ar įsipjovus, profilaktiškai duoti antibiotikų nerekomenduojama. Infekcijos, jei nubrozdinimas paviršinis, pasireiškia retai. Siekiant išvengti infekcijos pakanka žaizdą kruopščiai nuplauti, galima dezinfekciniu purškalu žaizdoms ar patepti tepalu su antibiotikais. Antibiotinį tepalą žaizdai rekomenduojama naudoti, tuomet uždengti sterilia servetėle ar bintu. Tačiau tokį tepalą turi skirti gydytojas esant infekcijai. Žaizdų, kurios neturi infekcijos požymių su antibiotiniu tepalu tepti nereikia. Jeigu žaizdos negilios, ne didesnės nei 2-3 milimetrų, nepažeidžiamos venos ir arterijos, jos paprastai stipriai nekraujuoja. Taigi, ir siūti nereikės, sugis savaime ir randų greičiausiai neliks. Visas šias paviršines žaizdas galima gydytis savarankiškai, su sąlyga, kad jas tinkamai dezinfekuosite ir prižiūrėsite.

Stabligės profilaktika

Jeigu žaizda yra gili arba labai nešvari, reikėtų patikrinti, ar vaikas yra skiepytas nuo stabligės. Medikai rekomenduoja nuo stabligės skiepytis kas 10 metų. Tai itin svarbu įvykus bet kokiam odos sužalojimui. Jei nubrozdinimo plotas yra didelis, žaizda gili ar joje liko nešvarumų, ypač žemės, smėlio ar rūdžių, būtina įvertinti, kada paskutinį kartą buvote skiepyti. Taip pat reikėtų pasitikrinti, ar yra atlikta stabligės profilaktika - tai svarbu esant atviriems odos pažeidimams.

Žaizdų gijimo procesas ir jį veikiantys veiksniai

Gydama žaizda, nesvarbu, kokio tipo ir gilumo, pereina keturias svarbiausias stadijas: uždegimo, granuliavimo, epitelizavimo ir rando brendimo. Gyjant žaizdai dalyvauja įvairios ląstelės - trombocitai, makrofagai, leukocitai, fibroblastai.

Gijimo procesą gali stabdyti įvairūs veiksniai:

• Susilpnėjusi imuninė sistema: Lėčiau žaizdos gyja tiems asmenims, kurių imuninė sistema yra nusilpusi. Taip gali atsitikti sergant cukriniu diabetu, ypač kai jis prastai kontroliuojamas, širdies ir kraujagyslių ligomis, nutukus, nevisavertiškai maitinantis, kai organizmui trūksta tam tikrų medžiagų, audiniai gauna nepakankamai deguonies.
• Žalingi įpročiai: Rūkymas, alkoholio vartojimas, kiti žalingi įpročiai taip pat yra rizikos faktoriai.
• Vaistai: Taip pat vartojantiems tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, sisteminio poveikio gliukokortikoidų ir kitų imunosupresinių preparatų, skiriamų po transplantacijų ir kai kurių kitų operacijų.
• Aplinkos veiksniai: Oro temperatūra ir sąlygos taip pat reikšmingos gijimo procese, žaizdos lėčiau traukiasi per karščius, kai lauke labai sausa. Gijimo procesą gali stabdyti ir didelė aplinkos tarša.

Paspartinti žaizdų gijimą gali padėti vaistai ir terapijos, gerinančios kraujotaką, mažinančios sutinimą. Kai kuriais atvejais gelbsti apmirusių audinių aplinkui žaizdą pašalinimas, tačiau to prireikia dažniausiai supūliavusioms žaizdoms. Yra specialių tepalų, gelių ir kitų išorinių priemonių, pagreitinančių gijimo procesą.

Žaizdos priežiūra po sugijimo ir randų prevencija

Kol nubrozdinimai gyja, būtina juos apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Ilgiau būnant saulėje gyjančios žaizdos vietoje gali susiformuoti ryškesnė žymė ar randas. Vėliau, kai žaizda apgis, tepkite ją drėkinamuoju kremu. Taip pat teigiamą poveikį daro priemonės su vitaminu E, alaviju.

tags: #kudikiui #puliuoja #zaizdele

• Pagalba vaikams šlapinantis į lovą
• daugiau apie įklotus po gimdymo
• Kokybiškos lovytės vaikams Šiauliuose
• Sužinokite apie kūdikio traukulius miego metu
• Kodėl hCG yra svarbus nėštumo rodiklis?