Balti spuogeliai ant liežuvio ir kitos burnos problemos: priežastys, simptomai ir gydymas
Balti spuogeliai ant liežuvio gali būti nemalonus reiškinys, sukeliantis skausmą ir diskomfortą. Nors dažnai tai nekelia rimto pavojaus ir praeina savaime, svarbu suprasti galimas šio reiškinio priežastis, simptomus ir kada reikėtų kreiptis į specialistą.
Stomatitas - tai burnos minkštųjų audinių uždegimas. Šios ligos priežasčių labai daug: nuo virusų, bakterijų ar grybelių iki mechaninių, terminių ar cheminių gleivinės pažeidimų, alerginių reakcijų ar kitų ligų komplikacijų. Dauguma burnos ertmėje aptinkamų mikroorganizmų (iš viso jų yra apie 200 rūšių) nesukelia ligų, tačiau nusilpus organizmui - peršalus, pervargus, sergant kitomis ligomis ar pan. Stomatito požymiai priklauso nuo ligos priežasties, formos bei bendros organizmo būklės.
Burnoje ši liga pasireiškia įvairiais gleivinės pažeidimais: skruostų, liežuvio, dantenų ir ryklės paraudimu, paburkimu, erozijomis (gleivinės sluoksnio pažeidimais) ir nedidelėmis opelėmis (aftomis), kraujavimu, jautrumu, pūslelėmis, pūlinukais, balkšvomis opomis.
Dažniausios stomatito formos ir jų priežastys
Labai svarbu tiksliai nustatyti stomatito rūšį - tai padaryti ir tinkamą gydymą parinkti gali tik gydytojas.
Herpetinis stomatitas
Beveik 80 proc. visų vaikų stomatitų sukelia herpesvirusai (herpinis stomatitas). Dažniausiai serga vaikai nuo pusės metukų iki penkerių metų. Ši uždegimo forma gali pasireikšti persirgus gripu, plaučių ligomis, kitomis infekcinėmis ligomis. Liga užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant: per seiles, sekretą, odą. Be burnos gleivinės pakitimų, galimi akių, veido odos pažeidimai. Herpiniu stomatitu paprastai susergama staiga. Inkubacinis periodas dažniausiai trunka 1-3 dienas, o liga - apie 7-10 dienų. Skruostų, lūpų, liežuvio, minkštojo gomurio gleivinėje iškyla 1-3mm skersmens susiliejančios pūslelės, kurios po paros plyšta ir susiformuoja skausmingos opos. Dantenos būna raudonos, paburkusios, jautrios, kraujuoja vos prisilietus. Vaikams smarkiai teka seilės, dažnai pakyla temperatūra (daugiau kaip 38,5 °C), gali pasireikšti limfmazgių uždegimas. Daugiau kaip trečdaliui sirgusiųjų pirmine infekcija pasireiškia antrinė herpinė infekcija, kurios populiariausia forma - lūpų pūslelinė.
Taip, herpetinis stomatitas, sukeltas herpes simplex viruso, yra užkrečiamas ir gali būti perduodamas tiesioginiu kontaktu (bučiniais, bendru naudojimu maistu, rankšluosčiais). Stomatito simptomai dažnai išnyksta per 7-10 dienų, tačiau kai kuriais atvejais gali užtrukti ilgiau.
Aftinis stomatitas
Neretai vaikus kamuoja ir pasikartojantis aftinis stomatitas - tai nereguliariai, kas savaitę ar mėnesį atsirandančios 4-5mm skersmens seklios opelės pilkai gelsvu dugnu. Jos būna pavienės, dažniausiai 1-3, pažeidžia lūpų, skruostų, ryklės, liežuvio ar poliežuvinės srities gleivinę. Pažeidimai skausmingi, jautrūs valgant bei valant dantis. Aftinis stomatitas, dar vadinamas opiniu stomatitu, pasireiškia kaip mažos opos burnos gleivinėje. Šios opos dažniausiai išnyksta per 1-2 savaites.
Kandidozinis stomatitas (pienligė)
Kita dažnai pasitaikanti vaikų stomatito rūšis - kandidozinis stomatitas, dažniausiai sukeliamas mieliagrybių genties grybelių - balkšvagrybių. Grybelių - mikroorganizmų, kurių dauguma yra vadinamieji saprofitai (ligų nesukeliantieji) - yra kiekvieno žmogaus organizme (burnoje, odoje, virškinamajame trakte, viršutiniuose kvėpavimo takuose, lyties organuose). Jų galima įkvėpti su dulkėmis, užsikrėsti nesilaikant asmens higienos. Į kūdikio organizmą jų gali patekti per žinduką, naujagimis gali užsikrėsti gimdymo metu. Susilpnėjus organizmo imuninei sistemai, grybeliai suaktyvėja, pradeda gausiai daugintis ir tampa nuodingi. Grybelinio stomatito atsiradimui labai daug įtakos turi virškinamojo trakto, medžiagų apykaitos, endokrininės sistemos sutrikimai, ilgai trunkantis gydymas antibiotikais ar kitais hormoniniais preparatais. Grybelių sukeliamas ligas taip pat skatina geležies, A, B, C grupės vitaminų, folinės rūgšties stygius. Apie 15 proc. sveikų naujagimių jau pirmą savaitę atsiranda baltų apnašų ant paraudusios ir nepakitusios gleivinės. Skiriamos lengva, vidutinio sunkumo ir sunki šios ligos forma. Paraudusioje burnos gleivinėje atsiranda raudonų dėmių su balkšvomis taškinėmis manų kruopų pavidalo apnašomis, kurios per dvi tris dienas susilieja ir tampa į plėvelę panašiomis apnašomis (varškinės, gelsvos, truputį iškilios), kurias lengvai nuėmus matoma ryškiai paraudusi burnos gleivinė. Vėliau apnašų sluoksnis storėja, stangrėja, jį sunku valyti, o nuvalyta vieta dažnai kraujuoja. Esant sunkiai formai pažeidžiama visa burnos gleivinė: minkštasis ir kietasis gomurys, liežuvėlis, tonzilės, skruostų, lūpų gleivinė. Apnašo nuimti neįmanoma. Ligoniai skundžiasi deginimu, perštėjimu, sausumu burnoje, sutrinka skonio pojūtis, padidėja pažandžio limfmazgiai. Kandidozės simptomai gali trukti net kelias savaites, jei nėra gydomi.
Pienligė - grybelinė infekcija, kurią dažniausiai sukelia baltasis balkšvagrybis (lot. Candida albicans). Moterys dažniausiai serga makšties kandidoze, t.y. Pienlige taip pat dažnai serga naujagimiai ir kūdikiai iki vienerių metų amžiaus, nes jų imuninė sistema bei burnos ir žarnyno mikroflora dar nėra brandi. Ant jo liežuvio, vidinių skruostų, burnos gomurio, dantenų atsiranda baltų taškelių, kurie susijungia ir susidaro jų židiniai, primenantys varškę. Mamos paprastai pastebi, kad kūdikio liežuvis tapo baltas. Bet gali ir nepastebėti. Daugiau jokių požymių, kad kūdikis serga, paprastai nebūna. Kartais pasitaiko, kad jis tapo neramesnis, nenori valgyti. Bet taip nutinka retai. Dažniau, jei prasidėjo komplikacijos. Liga dažniausia kūdikiams iki 4-5 mėn. Kaip vieną jos priežasčių galima išskirti atpylinėjimą po valgio. Šis grybelis ypač mėgsta rūgštinę terpę. O kuo vaikas mažesnis, tuo daugiau pavalgęs atpylinėja, burnoje susidaro rūgštinė terpė, taigi didesnė tikimybė, kad grybelis gali atsirasti. Pienligė dažnai išsivysto tuomet, kai sumažėja kūdikio organizmo atsparumas, pavyzdžiui, po antibiotikų. Pienligė būna ir neišnešiotukams, kurie silpnesni iš prigimties.
Bakterinis stomatitas
Bakterinis stomatitas gali pasireikšti dėl bakterijų, kurios pateko į burną, dažnai dėl prastos burnos higienos. Bakterinis stomatitas yra retesnis, tačiau gali trukti ilgiau, jei nėra tinkamai gydomas antibiotikais.
Kiti burnos ir liežuvio sutrikimai
Spuogai ant liežuvio (pereinamasis liežuvio papilitas) - tai maži, uždegiminiai iškilimai ant liežuvio, galintys sukelti skausmą ar diskomfortą. Liežuvio nelygumai gali skirtis pagal savo išvaizdą, gylį ir vietą liežuvio paviršiuje. Spuogai ant liežuvio šaknies. Spuogai ant liežuvio galo - paprastai būna labiau pastebimi kalbant ar valgant. Gilūs spuogai ant liežuvio. Po liežuvio paviršiumi atsirandantys gilesni iškilimai gali sukelti ilgalaikį diskomfortą. Balti spuogai ant liežuvio neretai būna susiję su infekcijomis. Ant liežuvio raudoni spuogeliai. Ryškiai raudoni spuogeliai gali rodyti uždegimą arba nedidelę traumą. Liežuvio spuogelių simptomai paprastai pasireiškia paraudimu ir patinimu aplink uždegimines papilas.
Spuogų ant liežuvio priežastis gali sukelti keli veiksniai - nuo paprasto sudirginimo iki sudėtingesnių susirgimų. Sveikatos priežiūros specialistai paprastai diagnozuoja šiuos liežuvio iškilimus vizualiai apžiūrėdami. Kai kuriais atvejais jie gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus, kad atmestų trūkumus ar kitas ligas.
Spuogų atsiradimo priežastys ant liežuvio
- Stresas ir organizmo išsekimas: Intensyvūs emociniai išgyvenimai ar ilgalaikis stresas gali paveikti organizmą ir sukelti įvairius odos sutrikimus, įskaitant spuogus liežuvyje.
- Higienos trūkumas: Netinkama burnos higiena yra kita dažna spuogų atsiradimo priežastis. Liežuvyje ir burnoje gyvenantys mikrobai gali sukelti uždegimą, kuris dažnai pasireiškia kaip spuogas.
- Alerginės reakcijos: Alergijos, tiek maisto, tiek aplinkos, gali sukelti odos bėrimus, kurie pasirodo ir burnoje.
- Traumos ir mechaninis pažeidimas: Kartais spuogas atsiranda dėl paprasto mechaninio pažeidimo.
- Virusai ir bakterijos: Herpes simplex virusas arba bakterinės infekcijos taip pat gali sukelti spuogus ar opas ant liežuvio. Herpesvirusai dažnai sukelia opas ne tik ant lūpų, bet ir burnos viduje, įskaitant liežuvį.
Gydymas ir prevencija
Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Vos pastebėję burnos ertmėje bėrimų pirmiausia tėveliai turėtų atskirti sergantį vaiką nuo aplinkinių. Vaikas turėtų turėti atskirą rankšluostį, patalynę, indus, turėtų gulėti lovoje. Labai svarbu duoti gerti daug skysčių: daržovių, uogų, vaisių sulčių. Sergant stomatitu, svarbi racionali mityba. Maistas turėtų būti visavertis, turėti pakankamai baltymų, vitaminų, mikroelementų. Patariama vaiką maitinti minkštu, neaštriu, nekarštu maistu.
Skiriami vaistai nuo uždegimo ir malšinantys karščiavimą: paracetamolis ar ibuprofenas. Svarbu vietiškai malšinti skausmą burnoje, skirti epitelinio audinio atsinaujinimą skatinančių preparatų. Prieš valgymą vaiko burnoje esančius išbėrimus galima patepti kremais „Dentinox”, „Kamistad gel” ar „Babydent”. Gydytojai odontologai gali skirti vaistinėje gaminamų tepalų. Po kiekvieno valgymo reikia išskalauti burną, o jeigu vaikas to daryti dar nemoka, patariama tėvams išvalyti burną antiseptiniu tirpalu suvilgytu skudurėliu. Skalauti tinka augalų nuovirai ar ąžuolų žievių, ajerų šaknų, ramunėlių, jonažolių ir kt. ekstraktai. Augaluose yra mineralinių medžiagų, vitaminų, eterinių aliejų, fitoncidų, kurie saugo nuo bakterijų, sutraukia ir stiprina gleivinę, reguliuoja kraujagyslių pralaidumą, gerina žaizdų gijimą. Epitelizacijai skatinti skiriama įvairių aliejų (šaltalankių, rožių ir kt.) aplikacijos (gydymas uždedant ant kūno). Antibakterinį ir priešvirusinį medikamentinį gydymą turėtų skirti šeimos gydytojas, pediatras ar gydytojas odontologas.
Kūdikio čiulptukus, buteliukus, kramtukus, šaukštelius ir pan. būtina sterilizuoti arba pakeisti naujais.
Norint išvengti spuogų atsiradimo burnoje, svarbu palaikyti gerą burnos higieną. Streso valdymas: Jei spuogai ant liežuvio galiuko atsiranda dėl streso, verta imtis priemonių sumažinti įtampą. Tinkama mityba: Alerginės reakcijos gali būti išprovokuotos netinkamos mitybos. Jei įtariate, kad tam tikras maistas sukelia spuogus, pabandykite laikytis mitybos dienoraščio ir vengti galimų alergenų.
Norint išvengti stomatito, svarbu palaikyti gerą burnos higieną, reguliariai valyti dantis ir vengti tiesioginio kontakto su užkrėstais asmenimis.
Svarbu: Geriausia spuogų ant liežuvio nespausti ir neliesti pirštais. Dauguma liežuvio spuogelių nėra užkrečiami.
Jei spuogas neišnyksta savaime arba jį lydi kiti simptomai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Nors daugeliu atvejų spuogas ant liežuvio galiuko nėra pavojingas ir praeina savaime, kai kuriais atvejais gali prireikti profesionalios pagalbos. Jei spuogas išlieka ilgiau nei savaitę, sukelia stiprų skausmą ar yra susijęs su kitais neįprastais simptomais (pvz., karščiavimu ar gerklės skausmu), svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Stomatito gydymas vaikams priklauso nuo priežasties. Namų gydymo metodai gali padėti palengvinti skausmą ir diskomfortą, kol vaikui bus suteikta medicininė pagalba. Jei vaikas atsisako valgyti dėl skausmo, pabandykite duoti jam šaltus gėrimus arba skysčius, tokius kaip ledai ar šiltas sultinys.
Stomatitas yra burnos ertmės uždegimas, kuris gali paveikti kūdikius ir vaikus. Kandidozė (grybelinė infekcija) gali sukelti baltas dėmes ir opas kūdikio burnoje. Stomatitą dažniausiai diagnozuoja pediatras arba odontologas, kuris remiasi simptomais ir fiziniu ištyrimu. Stomatito gydymas priklauso nuo priežasties ir simptomų sunkumo. Svarbu užtikrinti, kad kūdikis gautų pakankamai skysčių, ypač jei jis atsisako valgyti dėl skausmo. Stomatitas kūdikiams yra skausminga ir diskomfortą sukelianti būklė, tačiau tinkamai gydant ir laikantis higienos taisyklių - galima palengvinti simptomus ir skatinti greitą gijimą. Jei pastebite stomatito požymius - kreipkitės į pediatrą, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir skirtas tinkamas gydymas. pgdent.lt klinikos specialistai taip pat gali atlikti apžiūrą kūdikiui ir nustatyti - ar jam yra stomatitas.
Stomatito trukmė vaikams labai priklauso nuo konkrečios formos ir priežasties. Virusinis stomatitas dažniausiai trunka 7-14 dienų, bakterinis ir grybelinis stomatitas gali trukti ilgiau, jei nėra tinkamai gydomi.
Negydomas grybelis slenka žemyn ir išsisėja žarnyne. Tuomet gali prasidėti įvairūs virškinimo sutrikimai: viduriuoja ir pan., grybelis išsisėja apie išangę, ji parausta, niežti, gali pradėti šusti, net pasiekia lytinius organus ir gali sukelti jų uždegimą. Mergaitėms - vulvaginitą, berniukams - bolanopastitą. Gydymas gali užsitęsti. Tik iš pirmo žvilgsnio ši liga nekalta.
Pas odontologą
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
