Kūdikio vaikščiojimo raida: patarimai tėvams ir saugumo aspektai mokantis eiti

Kūdikio pirmieji žingsniai yra didelis ir laukiamas įvykis kiekvienos šeimos gyvenime. Tačiau šis raidos etapas ne tik džiugina, bet ir kelia daug klausimų apie tai, kaip tinkamai palaikyti mažylį ir užtikrinti jo saugumą. Šiame straipsnyje aptarsime, ką svarbu žinoti apie vaiko vaikščiojimą, jo raidos etapus, tėvų vaidmenį ir, žinoma, saugumo užtikrinimą namuose.

Ką svarbu žinoti apie vaiko vaikščiojimą?

Dauguma mažylių pradeda vaikščioti maždaug apie pirmąjį savo gimtadienį. Tačiau svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiu tempu. Jei kaimynų vaikas jau pradėjo vaikščioti, o jūsų mažylis - dar ne, nėra ko nerimauti. Nereikia baimintis, jei mažylis vėlai pradeda vaikščioti - nuo to tikrai nepadidėja raidos sutrikimų rizika. Kas gali turėti įtakos mažylio vaikščiojimui? Visų pirma, tai - paveldimumas.

Kineziterapeutai pataria, kad vaikams reikėtų „praeiti“ visus raidos žingsnelius, t. y., svarbu, kad vaikščioti besirengiantis kūdikis prieš tai būtų išmokęs šliaužti, sėdėti, ropoti, stovėti įsikibęs ir pan. Kai kurie mažyliai beveik neropoja, o iš karto mėgina stotis laikydamiesi už baldų. Tačiau net ir tokiu atveju tikrai nevėlu kūdikį paskatinti ropoti, nes būtent šis veiksmas yra tobulas pasiruošimas vaikščiojimui. Kiti iš pradžių pradeda ropoti ir tik vėliau stotis. Būna ir taip, kad neropojantys kūdikiai žengia žingsnius anksčiau nei ropojantys - ropojantys kartais nemato jokio reikalo stotis ant dviejų kojų, kai puikiai nusigauna į norimą vietą ant keturių.

Kūdikio raidos etapai ir skatinimas

Nugaros raumenų stiprinimas nuo gimimo

Vaikščiojimui ir stovėjimui būtini stiprūs nugaros raumenys, kurie ima tvirtėti nuo pat gimimo, kuomet ant pilvo paguldytas kūdikis kelia ir stengiasi išlaikyti galvą. Šis ankstyvas pratimas yra fundamentalus visai tolimesnei motorinei raidai.

Šliaužimas ir ropojimas

Išmokus šliaužti ir ropoti, raginkite kūdikį įveikti įvairias kliūtis. Pavyzdžiui, ant grindų pridėkite pagalvėlių, pledų, minkštų žaislų. Tai skatina judėjimą ir stiprina raumenis. Norite paskatinti vaiką greičiau pakilti? Padėkite žaisliukus kiek aukščiau, nei jis gali pasiekti ropodamas.

Sėdėjimas

Išmokus sėdėti, paskatinkite kūdikį savarankiškai pereiti iš sėdėjimo ant keturių ar pilvelio. Tegul kūdikio sėdėjimas būna dinamiškas, leidžiantis jam judėti ir keisti pozas.

Stovėjimas ir pirmieji žingsniai

Išmokus atsistoti, padėkite mažyliui suvokti savo kūno tiesę, kuri padeda savarankiškai pastovėti. Kai mažylis jau pats išmoksta pastovėti savarankiškai ir eiti prisilaikydamas į priekį, galima paskatinti jį žengti pirmuosius savarankiškus žingsnius, skatinant nueiti labai nedidelius atstumus, pavyzdžiui, nuo tėčio iki mamos - atstumas gali būti labai mažas, vos keli žingsniai. Būna situacijų, kuomet vaikai labai pripranta eiti į priekį, tačiau būtinai įsikibę į tėvų ranką. Visiškai normalu, kad vaikui pradėjus vaikščioti, atsiranda ir protarpinis vaikščiojimas ant pirštų galiukų - tai yra įprasta raidos dalis.

Svarbūs aspektai vaikščiojimo mokymosi metu

Kam nereikėtų skubinti?

Nerekomenduojama naudoti nei šokliukų, nei vaikštynių. Šios priemonės ne tik neprisideda prie vaikščiojimo pradžios, bet dažnai ją ir atitolina. Kūdikiai mokosi vaikščioti patys, jiems tereikia netrukdyti ir tik retkarčiais padėti. Gultukai, kėdutės, vaikštynės riboja kūdikio judesius ir stabdo raidą.

Nors kūdikio raidą vertinantys specialistai į vertikalią padėtį kelia ir „stato“ jau naujagimius ir visai mažus kūdikius, tokiu būdu tikrinami naujagimių refleksai ir kūdikių fizinė raida, tėvams reikėtų vengti ankstyvo ir per didelio skatinimo. Ankstyvas stovėti dar nepasirengusio kūdikio statymas ir raginimas eiti (pavyzdžiui, vedžiojimas laikant už rankų ar pažastų) yra siejamas su per didele apkrova stuburui, kojoms ir pėdoms bei padidėjusia įtampa jose, galinčia sutrikdyti normalią kūdikio raidą ir turėti neigiamų pasekmių ateityje.

Griuvimai - normali proceso dalis

Visiškai normalu, kad kūdikiai mokydamiesi vaikščioti daug krenta. Kristi jie turėtų ant sėdmenų - taip mažyliams tikrai nieko nenutiks. Kiekvienas nukritimas, mėlynė ar net guzas, žinoma, skausmingas tiek mažyliui, tiek ir tėveliams, tačiau tai, palyginus, nedidelė bėda, jei yra užtikrintas saugumas.

Avalynė ar basos pėdos?

Namuose ar šiltomis dienomis ant žolės geriausia vaikščioti basomis - basa pėda efektyviau lavinama, taip pat tai turi didelę naudą sensorikai. Tačiau jei vaiko pėda nėra stabili, rekomenduojama rinktis batus, turinčius tvirtą užkulnį. Tokie batai turėtų būti plačiu priekiu, lanksčiu padu (padas turi lengvai susilenkti, bet ne per daug - batas neturi susilenkti visiškai pusiau). Užkulnis taip pat turi būti tvirtas, bet lankstus - neturi būti labai kietas.

Saugumas namuose: kai mažylio pasaulis plečiasi

Atsiminkite, kad kai vaikai pradeda vaikščioti, jų pasaulis staiga „išsiplečia“ - jie pasiekia tai, kas anksčiau buvo neįmanoma: gali užlipti ant sofų, kėdžių, laiptų ir t. t. Apsaugoti mažylį namuose galima (ir reikia) įvairiais būdais, tačiau lygiai taip pat svarbu leisti kūdikiui pažinti aplinką. Štai keletas svarbių saugumo patarimų:

1. Kūdikio saugumu reikia rūpintis nuolat. Kūdikiui panorus kraustyti spinteles ir stalčius, pasirūpinkite specialiais užraktais.
2. Sunkus baldus (pvz., spintas, komodas ir kt.) pritvirtinkite prie sienų, kad išvengtumėte nuvirtimo.
3. Patraukite laidus, nedidelius, lengvai slidinėjančius kilimėlius, susiūkite ir sulyginkite kilimo išplyšimus, sutvarkykite žaisliukus ir pan.
4. Būtinai perdėkite visas buitinės chemijos priemones, vaistus ir pan. į vaikams nepasiekiamas vietas.
5. Nė akimirkai nepalikite net ir vartytis nemokančio naujagimio ant bet kokio paaukštinimo (lovos, sofos, vystymo stalo ir pan.). Mažylio galvytė, lyginant su kūnu, yra sunki, tad vos ją kilstelėjęs vaikas gali apsiversti ir dėl didesnio galvytės svorio kristi ant jos.
6. Stebėkite, kad kūdikis į burną, ausis ar nosį neįsikištų smulkių daikčiukų. Įvairūs svetimkūniai, laimei, dažniausiai nepavojingi ir jie pasišalina patys arba juos nesunkiai pašalins gydytojas.
7. Vaikams didžiausią pavojų kelia smulkūs, plokšti elementai (vadinamosios tabletės), nes patekę į drėgną aplinką (pavyzdžiui, nurijus, įsikišus į ausį ar nosį) jie gali stipriai nudeginti. Taip pat pavojingi keli vienu metu nuryti magnetukai ar magnetukai ir metaliniai daiktai - atsidūrę skirtingose žarnyno vietose jie gali sulipti per žarnų sieneles ir slinkdami žarnynu jį žaloti.
8. Smulkūs daiktai, vaiko amžiui netinkami žaislai ar net kai kurie mažyliui pavojingi maisto produktai (pavyzdžiui, nepjaustytos vynuogės, vyšniniai pomidorai, riešutai, apvalūs saldainiai, pupos ir pan.) gali tapti vaiko užspringimo priežastimi.
9. Atkreipkite dėmesį į tokius dalykus kaip elektros kištukiniai lizdai (juos geriausia uždengti), kabantys laidai ar staltiesės nukarusiais kraštais. Įvertinkite baldų išdėstymą namuose.

Apibendrinta saugumo patarimų lentelė:

tags: #kudikiu #griuvimai #m9kantis #vaikscioti

• Vaikiška daina
• Simbolika kūdikio lovytės sapnuose
• Kavos vartojimas nėštumo metu: ką svarbu žinoti?
• Atraskite ikimokyklinio ugdymo projektų naudą vaikų gamtos pažinimui ir kūrybiškumo ugdymui.
• Kada sunerimti dėl vaiko rankos drebėjimo?