Kūdikių dantukų dygimas ir su juo susijusi sloga: išsamus gidas tėvams

Pirmųjų (pieninių) dantukų dygimas yra natūralus, bet dažnai sunkus laikotarpis tiek pačiam mažyliui, tiek tėveliams. Kai kuriems kūdikiams, regis, visai neskauda, kitiems dygstantys dantys yra nemalonus ar net skausmingas procesas. Su amžiumi mažėja simptomų, susijusių su pirmųjų dantų dygimu. Daugelis tėvų vis dar mano, kad dantų dygimas sukelia karščiavimą, vėmimą, viduriavimą ar slogą. Net kai kurie sveikatos priežiūros specialistai mano, kad kai kurie sisteminiai simptomai yra susiję su dantų dygimu. Šiame straipsnyje aptarsime dantų dygimo eigą, simptomus ir, svarbiausia, kaip susijusi sloga, bei patarsime, kaip padėti mažyliui be vaistų ar su saugiais būdais.

Kada pradeda dygti pirmieji dantukai?

Kiekvienas vaikas skirtingas, tačiau dažniausiai pirmieji kūdikio dantukai išdygsta apie 6 mėnesį. Tačiau yra atvejų, kad pieniniai dantys pradeda dygti jau 2 mėnesį, o kitiems gali nepasirodyti ir iki pirmojo gimtadienio. Jeigu pirmas dantukas vėluoja iki 18 mėn. - dar norma, bet verta pasikonsultuoti su vaikų odontologu. Iki 3 metų vaikui išdygsta visi 20 pieninių dantukų. Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai, todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams.

Štai bendrosios pieninių dantų dygimo gairės:

Dantų dygimo simptomai: kaip atpažinti?

Dantų dygimas vieniems vaikams nesukelia jokio diskomforto, o kitiems tampa ypač sunkiu gyvenimo laikotarpiu. Kūdikis verkia, seilėjasi, kiša viską į burną, karščiuoja arba dantenos patinusios? Tai klasikiniai dantukų dygimo simptomai. Dažniausi požymiai, nors ne visi vaikai juos turi, yra šie:

• Gausus seilėtekis ir bėrimai aplink burną. Tai vienas iš pagrindinių požymių, rodančių, kad tuoj į dienos šviesą išlys dantukas. Penkių mėnesių kūdikis gali seiliotis tiek, jog tekdavo perrengti kelis kartus per dieną vien dėl to, kad kiauriai peršlapdavo drabužėlius.
• Dantenos patinusios, raudonos, blizgančios, kartais su baltu „burbuliuku“ ar mėlynomis hematoomis. Vaikas jas kaso pirštuku, o po dantenomis kartais matosi baltas dantuko kraštelis.
• Vaikas viską graužia, kiša kumštuką į burną.
• Dirglumas, prastas miegas, verksmas. Nemalonius pojūčius dantų kalimosi procese patiria visi kūdikiai. Labiausiai skausmingai išlenda iltiniai dantys. Tai pasireiškia padidėjusiu neramumu, nemiga. Naktimis akių nesumerkia ne tik mažieji kankiniai, bet ir jų tėvai.
• Apetito sumažėjimas. Labai dažnai vaikai praranda apetitą.
• Žemas karščiavimas (iki 38 °C). Tai dažnas, bet ne visada pasireiškiantis simptomas. Nuolat svyruojanti temperatūra iki 37,5°C tokio amžiaus vaikams yra normali. Ji gali svyruoti ir nuo to, kad greit susyla judėdamas ir greit atšąla vietoj sėdėdamas.
• Viduriavimas ar švelnesnė kėdė. Tai atsiranda dėl didelio seilių rijimo.
• Pilvo pūtimas ir diegliukai. Kai kuriems kūdikiams dygstant dantims pučia pilvuką ir užeina diegliukai, ypač jei jų pilvukai jautrūs.
• Kiti neįprasti simptomai. Kai kuriems kūdikiams dygstant dantukams rausta sėklidės, o dantukui išlindus viskas dingsta.

Dantų dygimas ir sloga: ar yra ryšys?

Daugelis tėvų klausia: "Ar gali būti vaikui sloga dėl dantukų dygimo?" Atsakymas - taip, tai gali būti susiję. Sloga gali būti ne tik peršalimo pasekmė, bet ir vienas iš artėjančio dantų dygimo simptomų. Mano dukrai faktiškai su kiekvienu dantuku atsiranda slogytė, bet nedidelė. Mums buvo slogytė, čiaudulys ir kosulius dėl dantuko, kurie tęsėsi dvi dienas. Yra pastebėta, kad dygstant dantims gali kiek nusilpti imunitetas, o tai gali prisidėti prie lengvų peršalimo simptomų.

Dėl nakties metu nosiaryklėje besikaupiančių gleivių rytais mažylius gali kankinti drėgnas kosulys bei sloga. Tokiu atveju sloga būna ypatinga - išskyros skaidrios, vandeningos, varvančios smakru, kur susijungia su gausiomis seilėmis. Slogytė dažniausiai būna nedidelė, kartais su nežymia temperatūra, kuri pasilaiko vieną dieną, o slogytė - kokias tris. Pavyzdžiui, dukrytei dygstant dviems viršutiniams krūminiams dantims prasidėjo sloga. Slogą išgydžius, dantukai išlindo, tačiau po poros dienų pradėjus kaltis apatiniams krūminiams (irgi dviem), sloga vėl prasidėjo. Tai rodo, kad yra tam tikras ryšys tarp šių procesų.

Kada simptomai rodo ne tik dantų dygimą?

Nors žemas karščiavimas (iki 38 °C), viduriavimas ar švelnesnė kėdė (dėl seilių rijimo) ir pilvo pūtimas gali būti susiję su dantų dygimu, svarbu atskirti juos nuo rimtesnių ligų. Karščiavimą nebūtinai sukelia dygstantys dantys. Iš tikrųjų jį gali sukelti ir infekcija. Aukštas karščiavimas (>38,5 °C), vėmimas ar stiprus viduriavimas - greičiausiai ne dėl dantų, o virusas. Jei kūdikis karščiuoja aukščiau 38,5 °C, labai viduriuoja, vemia ar atrodo labai silpnas - nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją ar greitąją pagalbą, nes tai gali būti ne dantų dygimas, o infekcija.

Kaip palengvinti dantų dygimo diskomfortą?

Paprastai pieninių dantų dygimas neturėtų sukelti didelio skausmo Jūsų vaikui. Tačiau, remiantis statistiniais duomenimis, dantenų skausmą patiria net 75% vaikų. Labiausiai skausmingai išlenda iltiniai ir krūminiai dantys. Šiuo ypatingu laikotarpiu galite padėti savo vaikui, skirdami jam daug dėmesio ir rodydami meilę. Be to, yra keletas būdų, kaip sumažinti skausmus ir diskomfortą:

• Dantenų masažas. Paprasčiausia pagalbos priemonė yra dantenų masažas. Tiesiog mama plautu pirštu švelniai spaudžia vaiko dantenas 1-2 minutes, bent jau neilgam laikui apramindama skausmą ir mažindama kančią.
• Šalti kramtukai ir maistas. Įdėkite kramtukus į šaldytuvą (ne į šaldiklį!). Atvėsinti kramtymo žaislai bei vėsus maistas, toks kaip morkytė ar obuoliuko skiltelė (vyresniems vaikams), mažina uždegiminių dantenų patinimą ir kartu ramina skausmą. Taip pat padeda šalti šaukšteliai.
• Nuskausminamieji geliai. Daugelis tėvų prašo gydytojų veiksmingesnių šiuolaikiškų dantenų nuskausminimo priemonių. Homeopatiniai geliai (pvz., Dentinox, Pansoral, Baby Orajel) - be cukraus ir lidokaino - gali padėti. „Anaftin®" Baby gelis dygstant dantukams sukuria drėgną aplinką, kad skaudantis audinys greičiau sugytų. Jo sudėtyje esančios natūralios medžiagos slopina pažeistų dantenų skausmą, mažina paraudimą. Susidariusi apsauginė plėvelė malšina uždegimą. Švelnių silikoninių aplikatoriaus šerelių pagalba gelį patogu ir higieniška užtepti ant burnytės pažeistų vietų.
• Vaistai nuo skausmo ir karščiavimo. Paracetamolis arba ibuprofenas kūdikiams - tik pagal amžių ir svorį, pasitarus su gydytoju. Vaistus nuo skausmo ir karščiavimo duokite tik pagal gydytojo ar vaistininko rekomendaciją, tiksliai laikydamiesi dozės pagal svorį ir amžių.
• Pakelta galvutė miegant. Naktį pakelta galvutė padeda sumažinti spaudimą dantenoms.

Jei vaikelis dėl skausmingų dantenų atsisako valgyti, bandykite jį maitinti šaltu šaukštu, girdykite atvėsintomis sultimis ir tyrėmis. Padidėjusio seilių išsiskyrimo išvengti nepavyks, todėl telieka pasirūpinti seilinukais, nosinaitėmis bei servetėlėmis. Išberta odelė aplink burną raminama kūdikį maudant ramunėlių, medetkų nuovire, po maudynių bėrimo vietos tepamos įprastu kūdikių kremu.

Slogos palengvinimas dygstant dantukams

Slogos gydymas kūdikiams skiriasi nuo slogos gydymo būdų, taikomų vyresnio amžiaus vaikams. Kūdikių slogos priežastys gali būti labai įvairios. Nosies gleivinės uždegimas kūdikius vargina dažniau nei suaugusiuosius, nes kūdikiai negali kvėpuoti per burną. Štai kodėl svarbu padėti kūdikiui tokioje situacijoje. Jei vaikui sloga atsirado neseniai ir nepasireiškė kitų nerimą keliančių simptomų, verta griebtis šių tradicinių priemonių nuo slogos:

• Nosies valymas. Pirmiausia reikia labai atsargiai ištraukti išskyras, užkemšančias kvėpavimo takus, naudojant specialų nosies aspiratorių. Kūdikis pats negali išsišnypšti nosytės, todėl likutinėms išskyroms atskiesti naudojamas labai švelnus druskos tirpalas arba jūros vanduo (pvz., Quixx baby purškalas). Svarbu: gydytojai rekomenduoja aspiratoriumi nepiktnaudžiauti, naudoti apdairiai.
• Kambario drėkinimas ir oro vėdinimas. Išvalyti kūdikio nosytę padeda kambario drėkinimas ir tinkama poza lovoje, leidžianti lengviau ištekėti išskyroms. Grynas oras gerai veikia nosies gleivinę, todėl nepamirškite vėdinti kambarių, nes vėdinant bus lengviau iš aplinkos pašalinti virusus ir mikroorganizmus.
• Tinkamas skysčių kiekis. Norėdami atskiesti kvėpavimo takus užkemšančias išskyras ir palengvinti jų ištekėjimą, nepamirškite vaikui duoti daug skysčių (geriausia šiltų).
• Inhaliacijos. Leidžiama naudoti inhaliacijas, tačiau tik švelnių preparatų, be kvapiųjų aliejų, nes jie gali dirginti gleivinę. Rekomenduojamos druskos tirpalo inhaliacijos, kurios švelniai suskystina išskyras ir padeda išvalyti nosį. Vaiko inhaliacijoms galima pridėti vaistažolių, pavyzdžiui, ramunėlių, čiobrelių, nes jos pasižymi dezinfekuojamuoju ir sutraukiamuoju poveikiu.
• Miego padėtis. Mažus vaikus sloga vargina dažniausiai naktį, nes jie neužmiega, negalėdami laisvai kvėpuoti. Pravers po lovytės kojomis pakištos knygos, kad vaiko galva būtų aukščiau už liemenį ir išskyros galėtų laisvai tekėti. Tai geresnė alternatyva, nei padėti pagalvę, kuri gali neigiamai veikti gležną kūdikio stuburą. Dieną patariama kūdikį paguldyti ant pilvo.
• Mityba. Sergant sloga vaiko mitybą reikia papildyti vitaminų ir mikroelementų turinčiais produktais. Ypatingą dėmesį skirkite vitaminui C, jis, sutraukdamas kraujagysles, numalšina slogos simptomus ir papildomai sustiprina imuninę sistemą.
• Mairūnų tepalas. Tai viena iš natūralių priemonių nuo slogos, kurią galima naudoti vienų metų amžiaus vaikui. Tepalas palengvina kvėpavimą ir apramina sudirgintą epidermį aplink nosį.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dantų dygimas - natūralus procesas, tačiau svarbu žinoti, kada simptomai gali rodyti rimtesnes problemas ir kada būtina kreiptis į specialistą. Neabejotinai kreipkitės į gydytoją šiais atvejais:

• Aukšta temperatūra. Jei kūdikis karščiuoja aukščiau 38,5 °C, labai viduriuoja, vemia ar atrodo labai silpnas - nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją ar greitąją pagalbą, nes tai gali būti ne dantų dygimas, o infekcija.
• Pūliuojančios ar stipriai kraujuojančios dantenos.
• Danties vėlavimas. Jei pirmas dantukas vėluoja išdygti ilgiau nei iki 18 mėn.
• Pirmasis vizitas pas odontologą. Pirmas vizitas rekomenduojamas išdygus pirmam dantukui arba iki 1 metų. Rūpestingi ir savo darbą puikiai išmanantys specialistai apžiūrės ir įvertins Jūsų mažylio burnos būklę, pateiks patarimų, kaip ją prižiūrėti. Tai padės išvengti ėduonies ir anksti pastebėti galimas problemas.

tags: #kudikiu #dantu #dygimas #ir #sloga

• Daugiau apie obuolius
• Svarbūs žingsniai prieš IVF
• Ar verta priaugti svorio prieš IVF?
• Kaip išsirinkti tinkamiausią krikšto vardą
• kokybiški Lindex drabužiai vaikams