Nėra nieko panašaus į švelnią, minkštą kūdikio odą. Tačiau taip pat nėra nieko panašaus į irzlų kūdikį, kurį vargina vystyklų bėrimas, pleiskanų luobas ar kita odos problema. Kiekvienai mamai, ypač tai, kuri mama tampa pirmą kartą, vaikelio būklės pokyčiai kelia milžinišką stresą. Daugelis kūdikių per pirmuosius gyvenimo mėnesius yra linkę patirti įvairius odos sudirgimus. Dauguma kūdikių bėrimų nėra pavojingi ir dažniausiai praeina savaime. Vis dėlto, svarbu žinoti, kada bėrimas gali reikšti rimtesnę problemą.

Sauskelnių bėrimas (dar žinomas kaip sauskelnių dermatitas) yra uždegiminė odos reakcija, sukelianti nemalonų odos deginimo pojūtį, paraudimą, spuogelius ir kitus simptomus tose vietose, kurios liečiasi su sauskelnėmis. Tai dažniausia kūdikių dermatito forma, pažeidimai atsiranda odos raukšlių vietose, kur oras blogai cirkuliuoja, temperatūra aukštesnė ir kaupiasi drėgmė. Parausta tos odos vietos, kurios kontaktuoja su sauskelnėmis, šlapimu, išmatomis, - užpakaliukas, tarpvietė, lytiniai organai, apatinė pilvuko dalis, viršutiniai šlaunų paviršiai. Iššutimų vietose oda parausta, paburksta, gali atsirasti pūslelių, pleiskanojančių vietų, panašių į nubrozdinimus. Kuo kūdikis apvalesnis, tuo jo odos raukšlės gilesnės ir labiau linkusios šusti. Kūdikių oda plona, jos barjerinė funkcija silpna, todėl ją greitai paveikia išmatų ir šlapimo fermentai, šarminis muilas, trynimas.
Sauskelnių bėrimas gali atsirasti ir dėl bakterinių arba grybelinių infekcijų. Alerginis sauskelnių bėrimas dažniausiai pasireiškia kūdikiams, turintiems jautrią odą arba sergantiems odos ligomis (pavyzdžiui, dermatitu ar psoriaze). Pasitaiko retai, kad vaikutį beria dėl sauskelnėse esančių dažų ir kvapiųjų medžiagų. Dažų dažniausiai būna sauskelnių kraščiukuose apie juosmenį ir šlaunis, taip pat ant lipukų.
Jei jūsų kūdikiui pasireiškė sauskelnių bėrimas, kiek tik įmanoma leiskite savo kūdikiui būti be sauskelnių, kad sudirginta oda galėtų „kvėpuoti“ ir greičiau gyti. Net ir šaltuoju metų laiku stenkitės kasdien kūdikį palaikyti nuogu užpakaliuku. Raskite namuose šilčiausią vietelę (vonią, virtuvę) ir ten vaikučiui leisti pabūti nuogam kelias minutes. Ideali oro vonios trukmė - 10-20 min. Galima oro vonias daryti keliais etapais: leisti kūdikiui pabūti nuogam iki pusės, paskui nuo pusės.
Jokia priemonė negelbės, jei ignoruosite higieną. Kiekvieną dieną (bei kaskart keičiant sauskelnes) nuprauskite kūdikio odą vandeniu ir hipoalerginiu prausikliu, kruopščiai nusausinkite. Kūdikio odą kaskart po šlapinimosi ar tuštinimosi nuprauskite šiltu vandeniu su natūraliu, hipoalerginiu prausikliu, bei švelniai ją nusausinkite. Bėrimų vietas galite patepti natūraliais, kūdikiams skirtais kremais ar tepalais, kuriose būtų cinko oksido. Dažniausiai iššutimų pažeista oda būna ne tik drėgna, bet ir sudirgusi, pleiskanojanti. Kad gydymas būtų kompeksiškesnis, rinkitės priemonę, kuri, be cinko oksido, turi ir kitų sudėtinių dalių, minkštinančių, maitinančių, raminančių odelę. Priemonės su dvejopu veikimu daug geriau gydo. Vienos sudedamosios dalys veikia antiseptiškai (cinkas), kitos drėkina (pantenolis, vitaminas E, alyvuogių aliejus).
Venkite higienos priemonių, kurių sudėtyje būtų alkoholio, kvapiklių, toksinių medžiagų. Nenaudokite talko (vaikiškos pudros), kadangi ši priemonė gali paskatinti sauskelnių bėrimo riziką.
Labai svarbu ir teisingai parinktos sauskelnės. Sauskelnės vertėtų keisti kas 3-4 valandas ar tuomet, kada jos susitepa ar prisikaupia drėgmės. Šiuo atveju itin rekomenduotina rinktis sauskelnes su drėgmės indikatoriumi, kuris padėtų laiku pamatyti, kada sauskelnes turėtumėte keisti. Prieš keisdami sauskelnes ir po to nusiplaukite rankas. Įsitikinkite, ar jūsų vaiko sauskelnės yra kokybiškos ir tinkamo dydžio, neveržiančios kūno. Rinkitės vienkartines sauskelnes, kurios efektyviai absorbuotų drėgmę, būtų pralaidžios orui ir pagamintos iš natūralių medžiagų. Jei sauskelnių bėrimas pasireiškė dėl netinkamai parinktų sauskelnių, pakeiskite jas tinkamo dydžio, kokybiškomis ir kuo natūralesnės medžiagos sauskelnėmis.

Yra kūdikių, kurie linkę arba nelinkę šusti. Tai priklauso nuo imuninės sistemos, paveldėtų odos ypatybių. Tinkamai prižiūrint kūdikio odą, sauskelnių bėrimas paprastai praeina per 2-3 dienas, tačiau sunkesniais atvejais gydymas gali trukti ir ilgiau. Jeigu per kelias dienas uždegimo nepavyksta suvaldyti cinko turinčia priemone ir oro voniomis, siūloma pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti infekcija, sukelta stafilokoko, streptokoko ar Candida grybelio.
Prakaitinė atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Šio pobūdžio bėrimas atsiranda dėl neišsivysčiusių kūdikio prakaito liaukų. Tėvai žino, kad vaikučio termoreguliacija dar tik formuojasi, todėl persistengia jį šiltai rengdami ar apklodami. Prakaitinis bėrimas pasireiškia mažais rausvais ar raudonais ploteliais ir dažniausiai atsiranda kakle, pažastyse, užpakaliuko srityje ar odos raukšlėse. Bėrimas gali būti įvairus - nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti.
Prakaitinė - tai signalas tėvams, kad kūdikį rengiant daromos klaidos. Reikia vaikutį rengti pagal temperatūrą, kad nebūtų per karšta, netrintų, nespaustų. Gydymui pakanka vėsios, sausos aplinkos ir laisvų drabužių. Paprastasis prakaitinės bėrimas - mažytės skysčio pripildytos papulės - praeina savaime, jo niekaip gydyti nereikia, tik nuplauti ir patepti drėkinamuoju kremu. Svarbiausia, kad vaikutis būtų švarus, ne per daug prirengtas, neperkaistų ir nenusikasytų. Per kelias dienas spuogeliai išnyksta. Būna ir agresyvesnė prakaitinės forma, kai prisideda odos grybelio Malassezia poveikis. Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją.

Sauskelnių bėrimas gali atsirasti ir dėl grybelinių infekcijų. Grybelinės infekcijos dažnai pasireiškia po antibiotikų vartojimo. Burnoje jos atrodo kaip pieno apnašos, o vystyklų srityje - kaip ryškiai raudonas bėrimas su mažais spuogeliais. Candida grybelis yra virškinamojo trakto gyventojas, tad jeigu matome jo sukeltus bėrimus vystyklų zonoje, reikėtų apžiūrėti ir kūdikio burnytę - ar kūdikiui nėra pienligės - balto apnašo burnoje.
Panašiai, kaip ir kitose drėgnose, šiltose odos raukšlėse, grybelinės infekcijos gali pažeisti ir kitas sritis.
Tarpupirščių grybelis, dažniausiai vadinamas pėdų grybeliu (tinea pedis), yra dažna ir lengvai užkrečiama grybelinė infekcija, atsirandanti tarp kojų pirštų. Ją sukelia dermatofitai - grybeliai, kurie klesti šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, tokioje kaip suprakaitavusios kojinės, ankšti batai, sporto salės, baseinai ar bendri dušai. Nors dažnai grybelio simptomai yra nesureikšminami, tačiau negydomas tarpupirščių grybelis gali išplisti į nagus ar kitas pėdos vietas ir sukelti rimtesnes bei sunkiau gydomas infekcijas.

Daugelio vaikų vienu iš pagrindinių infekcinių ligų požymių yra vienoks ar kitoks odos bėrimas. Tai vėjaraupiai, tymai, skarlatina, raudonukė ir t.t.

| Bėrimo tipas | Dažni simptomai / Požymiai | Kada atsiranda / Priežastys | Gydymas / Reakcija |
|---|---|---|---|
| Sauskelnių bėrimas | Uždegiminė odos reakcija, nemalonus odos deginimo pojūtis, paraudimas, spuogeliai. | Liečiasi su sauskelnėmis, bakterinės/grybelinės infekcijos. | Oro vonios, kremai su cinko oksidu, tinkamos sauskelnės. |
| Prakaitinė | Rausvos dėmelės, smulkūs rausvi ar balkšvi spuogeliai, vandeningos pūslelės. Niežulys. | Netinkama odos priežiūra ar perkaitimas, neišsivysčiusios prakaito liaukos. | Nuprausti, drėkinamasis kremas, vėsi aplinka, laisvi drabužiai. |
| Milija (Baltieji naujagimių spuogai) | Nedideli, 1-2 mm skersmens, balti arba gelsvi spuogeliai, primenantys inkštirus. | Būdinga naujagimiams (gali gimti su jais). | Nėra reikalingas, išnyksta savaime po 2 sav. |
| Naujagimių aknė | Nedideli, balti arba rausvi mazgeliai, spuogeliai. Oda aplink gali būti paraudusi. | Kilmė nėra iki galo aiški, motinos hormonų poveikis. | Dažniausiai praeina savaime. Gydytojas gali skirti kremų. |
| Vėjaraupiai | Dėmelė, pūslelė su skaidriu skysčiu, šašelis vienu metu. Stiprus niežulys. | Infekcinė liga. | Antihistamininiai, temperatūrą mažinantys vaistai, dezinfekuojantys skysčiai. |
| Tymai | Temperatūra, sloga, kosulys. Raudonos dėmės nelygiais kraštais, plečiasi ir susilieja. | Virusinė liga. | Kreiptis į gydytoją. |
| Meningokokinė infekcija | Karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, kosulys. Specifinis bėrimas (smulkus, mažais ploteliais, neišnyksta spaudžiant stikline). | Bakterinė infekcija. | Būtina skubi gydytojo pagalba. |
| Tarpupirščių grybelis (Tinea pedis) | Grybelinė infekcija tarp kojų pirštų. Simptomai dažnai nesureikšminami. | Dermatofitai, šilta ir drėgna aplinka. | Negydomas gali išplisti. |
Ką daryti, jeigu vaiką išbėrė? Esant karštiems orams, vaikams (dažniausiai kūdikiams) pažastyse ir ant kaklo dažnai atsiranda mažų rausvų spuogelių, aplink kuriuos oda parausta. Dažniausiai jie koncentruojasi apie kaklą, bet vėliau gali išplisti krūtinėje, nugaroje, už ausų ir ant veido. Pamatuokite temperatūrą. Prisiminkite ar jūsų vaikas, prieš atsirandant bėrimui, negėrė kokių nors vaistų arba nevalgė kokio nors naujo maisto (braškių, apelsinų ir pan.). Atidžiai apžiūrėkite visą vaiko kūno odą. Išplitęs bėrimas dažniau yra bendros infekcijos išraiška.
Apžiūrėkite, ar odoje nėra vienoje vietoje susitelkusių spuogelių su nuokasų pėdsakais, rodančiais niežėjimą, ypač tose odos vietose, kurios dažniausiai liečiamos rankomis (ant rankų, plaštakų išorinės pusės, tarpupirščiuose, ant riešų, varputės, pilvo). Esant tokiam bėrimui, galima įtarti niežus. Smulkūs kraujo išsiliejimai odoje (purpura), atsirandantys sergant kai kuriomis kraujagyslių ar kraujo ligomis, gali būti panašūs į bėrimus. Norint atskirti purpurą nuo bėrimų, galima atlikti mėginį, spaudžiant odą paprasta stikline. Jeigu kyla abejonės, ar vaiko odoje bėrimas, ar smulkios kraujosrūvos, atlikite anksčiau minėtą mėginį su stikline spaudžiant vaiko odą. Jeigu dėmės odoje neišnyksta ir matomos pro stiklą, odoje yra kraujosrūvos.
Kiekvienu atveju, kai vaiką išbėrė, reikia kreiptis į gydytoją. Jei temperatūra vis nekrenta, prasideda traukuliai, būtina skubi gydytojo pagalba. Jeigu įtari meningokokinę infekciją, kviesti reikia ne pediatrą, o greitąją pagalbą. Daugeliu atvejų patys bėrimai odoje nėra pavojingi, nors jie ir sukelia vaiko susierzinimą dėl niežėjimo ar kitų nemalonių pojūčių. Kita vertus, atsiradus bėrimams odoje, niekada negalima būti tikram, kad jie nėra kokios nors rimtos ligos išraiška. Ypač tai pasakytina apie smulkius kraujo išsiliejimus odoje, kurie gali būti tokių rimtų susirgimų, kaip leukozė, hepatitas arba meningitas, požymiu.
Kol gydytojas neapžiūrėjo mažojo paciento, niekuo netepk išbertų vietų. Vaikas turi būti aprengtas lengvai, kad oda būtų vėsesnė. Tai padeda sumažinti niežulį ir kitus nemalonius pojūčius. Vaiko rankos turi būti švarios, o nagai trumpi, kad kasantis nebūtų pažeista oda ir įnešta infekcija. Visus daiktus, kurie liečiasi su kūdikio oda, skalbkite švelniais, bekvapiais skalbikliais - nuo patalynės iki rankšluosčių ir net savo drabužių. Kūdikių oda labai jautri saulės spinduliams. Pirmuosius šešis mėnesius kūdikį reikėtų saugoti nuo tiesioginės saulės. Maudykite kūdikį trumpai - 3-5 minutes šiltame vandenyje.
tags: #kudikiu #berimas #tarpupirsciuose