Pirmieji gyvenimo mėnesiai kūdikiui gali atnešti įvairių simptomų, kurie kelia nerimą tėvams. Nors daugelis šių simptomų, tokių kaip bėrimas, refliuksas, atpylinėjimas, pilvo diegliai ir vidurių užkietėjimas, dažnai praeina savaime, kartais jie gali būti alergijos karvės pienui požymis.
Šiame straipsnyje aptarsime alergijos kūdikiui mišiniui simptomus, diagnostikos metodus ir valdymo strategijas. Nuo pilvo dieglių iki vėmimo ir viduriavimo - pieno netoleravimo ir alergijos pienui simptomai gali būti labai panašūs. Be to, šių sutrikimų pavadinimai dažnai vartojami kaip sinonimai ir ne visada teisingai.
Pirmasis gyvenimo mėnesiais kūdikiams dažnai pasireiškia lengvi simptomai, pavyzdžiui, bėrimas, refliuksas, atpylinėjimas, pilvo diegliai ir vidurių užkietėjimas, arba jie būna šiek tiek neramūs. Labai dažnai šie simptomai po kelių savaičių ar mėnesių nurimsta ir dėl jų nerimauti neverta. Kartais tokie simptomai gali išlikti ir (arba) tęstis, todėl tėvams ir globėjams gali kelti nerimą ar susirūpinimą.
Nedideliam skaičiui kūdikių šie simptomai gali būti ženklas, kad kūdikis alergiškas karvės pienui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie simptomai gali būti būdingi ir kitoms ligoms, todėl būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Prieš pradedant jaudintis dėl alergijos pienui ar jo netoleravimo, vertėtų prisiminti, kad kūdikiai ir maži vaikai dažnai pasigauna įprastas infekcijas bendraudami su kitais vaikais, kuriems pasireiškia panašūs nemalonūs simptomai.
Alergija kartais pasireiškia ne vien bėrimu, bet ir dideliu neramumu, klykimu, diegliais, atpylimais, viduriavimu, kartais su kraujo gyslelėmis. Vis tik dažniausiai žarnyno sutrikimai būna kartu su pabėrimais. Dažniausias alergijos kaltininkas - karvės pieno baltymas.
Kūdikiai gali būti alergiški pienui arba jo netoleruoti. Alergija pienui pasireiškia imunine organizmo reakcija į piene esantį vieną ar daugiau baltymų, o netoleravimo atveju imuninė sistema nedalyvauja. Netoleravimą sąlygoja organizmo negebėjimas susidoroti su tam tikromis piene esančiomis medžiagomis, tokiomis kaip laktozė. Viena iš priežasčių, kodėl kūdikiui gali netikti pieno mišinys - laktozės netoleravimas.
Apskritai, alergija maistui - tai nepageidaujama padidėjusio jautrumo reakcija į maistą. Ji nustatoma apie 3-4 proc. suaugusiųjų ir apie 6 proc. vaikų. Alergija maistui dažniausiai prasideda vaikystėje, tačiau gali atsirasti ir bet kokiame amžiuje. Nors mes valgome labai įvairų maistą, bet tik nedaugelis maisto medžiagų sukelia alergines reakcijas. Alergiją teoriškai gali sukelti bet koks maisto produktas, kurio sudėtyje yra baltymų. Tačiau dažniausiai alergiją sukelia šie maisto produktai: pienas, kiaušiniai, riešutai, kviečiai, soja, žuvis, vėžiagyviai.

Karvės pieno baltymai - dažniausi maisto alergenai vaikystėje, nes tai pirmieji svetimi baltymai, kuriuos gauna naujagimiai ir kūdikiai. Karvės piene yra daugybė baltymų, bet labiausiai iš jų alergizuoja kazeinas ir išrūgų baltymai (α-laktoglobulinas ir β-laktoglobulinas). Alergija išsivysto kūdikio imuninei sistemai reaguojant į baltymą. Manoma, kad karvės pieno baltymams alergiški yra apie 2-3 proc. kūdikių.
Alergijos pienui simptomai gali būti įvairūs ir apimti:
Paprastai karvės pieno baltymui alergiški kūdikiai, alerginėmis reakcijomis reaguoja ir į ožkos arba avies pieną dėl juose yra panašių baltymų. Jeigu jūsų kūdikis alergiškas pienui, jis reaguos į mišinį karvės pieno pagrindu ir kartais, bet labai retai, į žindančios mamos pieną su jos suvalgytu maistu patekusius karvės pieno baltymus.

Laktozės netoleravimas sąlygoja organizmo negebėjimą susidoroti su tam tikromis piene esančiomis medžiagomis, tokiomis kaip laktozė. Šios ligos metu žarnynas visiškai negamina arba gamina nepakankamai laktazės fermento, kuris skaido laktozę. Laktozės netoleravimas gali pasireikšti dvejopai: dalinis trūkumas (kūdikio žarnynas negamina pakankamai fermento, skaidančio laktozę) arba visiškas trūkumas (kūdikio organizmas apskritai negamina laktazės fermentų).
Antrinį laktozės netoleravimą paprastai sukelia virškinimo trakto pažeidimai, pavyzdžiui, po sunkios skrandžio infekcijos. Tačiau ši sutrikimo forma paprastai yra laikina, ji tęsiasi tol, kol virškinimo traktas išgyja. Labai sunkiais atvejais, gali reikėti kelioms savaitėms išimti laktozę iš dietos, tačiau taip padaryti reikėtų tik rekomendavus sveikatos priežiūros specialistui.
Kūdikiui, kuris netoleruoja laktozės, paprastai pasireiškia ne tokios stiprios reakcijos lyginant su tais, kuriems nustatyta alergija karvės pieno baltymui. Laktozės netoleravimo simptomai gali būti viduriavimas, vėmimas ir pilvo diegliai, tačiau paprastai nebūna dilgėlinės arba apsunkinto kvėpavimo. Laktozės netoleravimo diagnozės nepatvirtins ir kraujo arba odos lopo mėginys.
Alergijos ir netoleravimo simptomų palyginimas:
| Simptomas / Požymis | Alergija karvės pienui (KPBA) | Laktozės netoleravimas |
|---|---|---|
| Imuninės sistemos dalyvavimas | Taip | Ne |
| Priežastis | Imuninė reakcija į piene esančius baltymus | Laktazės fermento trūkumas, skaido laktozę |
| Virškinimo sistemos simptomai | Pilvo diegliai, vėmimas, viduriavimas, atpylimai, klykimai, kartais viduriavimas su kraujo gyslelėmis | Pilvo diegliai, vėmimas, viduriavimas |
| Odos reakcijos | Bėrimas, dilgėlinė, egzema, paraudęs veidas | Paprastai nebūna dilgėlinės ar bėrimo |
| Kvėpavimo problemos | Apsunkintas kvėpavimas, patinusi gerklė (anafilaksija) | Paprastai nebūna apsunkinto kvėpavimo |
| Simptomų intensyvumas | Gali būti stiprios reakcijos | Paprastai ne tokios stiprios reakcijos |
| Diagnostika | Sudėtinga, testų derinys, eliminacinė dieta | Kraujo ar odos lopo mėginys nepatvirtins diagnozės |
Svarbu žinoti, kad ne visi bėrimai kūdikiams yra susiję su maisto alergijomis ar netoleravimu. Yra ir kitų, dažnai nepavojingų, bėrimų tipų.
Mielos mamos, nepergyvenkite dėl tų bėrimų pirmą-antrą mėnesį, tai yra natūralus fiziologinis procesas. Net mano močiutė sakydavo "valosi kunelis", taip turi būti. Bėrimas smulkus, pirmiausia išberia veiduką, vėliau nusileidžia bėrimas žemyn ant krūtinės ir pan.

Sauskelnių bėrimas yra uždegiminė odos reakcija, sukelianti nemalonų odos deginimo pojūtį, paraudimą, spuogelius ir kitus simptomus tose vietose, kurios liečiasi su sauskelnėmis. Sauskelnių bėrimas gali atsirasti ir dėl bakterinių arba grybelinių infekcijų. Alerginis sauskelnių bėrimas dažniausiai pasireiškia kūdikiams, turintiems jautrią odą arba sergantiems odos ligomis (pavyzdžiui, dermatitu ar psoriaze). Žindomiems kūdikiams sauskelnių bėrimo rizika yra mažesnė, tačiau visiems vaikams, dėvintiems sauskelnes, gali išsivystyti sauskelnių bėrimas.
Jei jūsų kūdikiui pasireiškė sauskelnių bėrimas, kiek tik įmanoma leiskite savo kūdikiui būti be sauskelnių, kad sudirginta oda galėtų „kvėpuoti“ ir greičiau gyti. Kūdikio odą kaskart po šlapinimosi ar tuštinimosi nuprauskite šiltu vandeniu su natūraliu, hipoalerginiu prausikliu, bei švelniai ją nusausinkite. Bėrimų vietas galite patepti natūraliais, kūdikiams skirtais kremais ar tepalais, kuriuose būtų cinko oksido. Tinkamai prižiūrint kūdikio odą, sauskelnių bėrimas paprastai praeina per 2-3 dienas, tačiau sunkesniais atvejais gydymas gali trukti ir ilgiau.
Prevencijai ir priežiūrai:

Deja, nėra vieno diagnostinio testo nustatyti alergiją karvės pienui ir dažnai reikia testų derinio arba kelių maisto produktų eliminavimo iš kūdikio mitybos, pakartotinai juos įtraukiant ir stebint nepageidaujamas reakcijas. Kūdikiui, kuris netoleruoja laktozės, paprastai pasireiškia ne tokios stiprios reakcijos lyginant su tais, kuriems nustatyta alergija karvės pieno baltymui. Laktozės netoleravimo diagnozės nepatvirtins ir kraujo arba odos lopo mėginys.
Pateikdami jūsų kūdikio sveikata besirūpinančiam gydytojui kuo daugiau informacijos apie savo kūdikio simptomus, galite paspartinti diagnozės nustatymą. Užsirašydami simptomus, taip pat ir laiką, kada jie atsirado ir kiek tęsiasi, galite padėti gydytojui patvirtinti arba atmesti alergijos karvės pienui diagnozę. Bet kokių odos reakcijų, tokių kaip bėrimas, nufotografavimas, taip pat gali būti labai naudingas.
Bėrimai dažniausiai išryškėja per 2 savaites, būna, kad per pirmus mėnesius. Kad netinka [mišinys] galite pamatyti ir per kelias dienas (vems, atpylinės, viduriuos ar pnš). O, kad tinka įsitikinti reiktų 3 savaičių vartojimo.
Alergijos karvės pienui valdymas - tai bet kokio karvės pieno išėmimas iš kūdikio mitybos, todėl būtina atidžiai skaityti maisto etiketes ir sudėtį, nes pieno baltymai gali slypėti pačiose netikėčiausiose vietose. Kūdikiai, kuriems nustatyta maisto alergija, gydyti pradedami pašalinant alergiją sukėlusį baltymą iš jų dietos.
Jeigu jūsų kūdikis maitinamas mišiniu ir jam nustatyta alergija karvės pienui, jūsų gydytojas gali paskirti labai hidrolizuotą mišinį. Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu ir yra beriamas, pieno mišinį būtina pakeisti į specialų, labai hidrolizuotų išrūgų baltymų ar labai hidrolizuotų kazeino baltymų mišinį. Minėti mišiniai vartojami dietinei alergijos korekcijai, gydytojas gali skirti ir kitokį, papildomą alergijos gydymą.
Iš dalies hidrolizuoti pieno mišiniai, arba HA, rekomenduojami alergijos profilaktikai. Kūdikiams, sergantiems alergija karvės pienui, skiriami labai hidrolizuotų baltymų mišiniai, kurie kur kas mažiau sukelia alergiją nei iš dalies hidrolizuoti mišiniai. Jeigu kūdikiams yra nustatyta labai sunki maisto alergijos forma (sunkus atopinis dermatitas, virškinimo sistemos pažeidimai ir kt.) ir nepadeda labai hidrolizuoto baltymo mišiniai, tada gali būti skiriami amino rūgščių mišiniai.
Sojos mišiniai nerekomenduojami iki 6 mėnesių, kadangi juose yra fitoestrogenų (augalinių junginių, turinčių estrogenų savybių), o kūdikiai, kurie reaguoja į karvės pieno mišinius, dažnai taip pat reaguoja ir į sojos mišinius. Ožkos pieno mišiniai taip pat nerekomenduojami alergijos karvės pieno gydymui, nes ožkos pieno baltymai turi tokias pačias stiprias alergizuojančias savybes, kaip ir esantys karvės piene.

Retais atvejais jūsų kūdikis gali reaguoti į pieno baltymus, patenkančius iš jūsų maisto į pieną, kuriuo maitinate kūdikį. Vis dar maitinate krūtimi ir sužinote, kad jūsų kūdikis alergiškas tam tikram maistui? Svarbu akcentuoti, kad net jei ir kūdikis dar neragavo kieto maisto, jis vis tiek gali būti alergiškas. Dažniausiai atsakymas yra „taip“. Vis dar saugu žindyti kūdikį, jei jam pasireiškė alergija maistui.
Jei maisto alergija nustatyta motinos pienu maitinamam kūdikiui, mama turėtų atsisakyti alergiją sukeliančių maisto produktų. Jūsų suvalgyto maisto baltymai atsiras piene praėjus maždaug 3-6 valandoms. Maisto dienoraštyje (arba tiesiog užrašuose) surašykite suvalgytą maistą ir stebėkite situaciją - tai, kaip kūdikis reaguoja, kai juos maitinate krūtimi. Jei matote kad kažkas kūdikį alergizuoja, kai valgote tam tikrą maistą, laikas išbraukti jį iš meniu. Atminkite, kad jūsų kūdikis gali būti alergiškas daugiau nei vienam maisto produktui.
Jei manote, kad radote maistą (ar maisto produktus), kuriam kūdikis yra alergiškas, turėsite atidžiai nuolat skaityti visų maisto produktų etiketes, kad įsitikintumėte, jog nevalgote maisto su šiais ingredientais. Be to, atidžiai peržvelkite ir savo vaistų bei papildų ingredientus. Nenustokite žindyti, net kai kūdikiui pasireiškia alergija maistui. Mamos pienas - pagrindinis ir, galima sakyti, vienintelis kūdikio iki pusės metų maistas. Joks kitas maistas tokio amžiaus kūdikiui negali prilygti nei maistinėmis, nei imunologinėmis savybėmis. Žindymas suteikia daug naudos jums ir jūsų kūdikiui, pirmiausia - mezgate tą nepaprastai ypatingą ryšį su savo vaiku. Apskritai kūdikis alergiškas motinos pienui būti negali - jis paprasčiausiai neišgyventų. Taigi vis tiek galite saugiai žindyti, kol išsiaiškinsite, kokiems maisto produktams mažylis yra alergiškas, ir tuomet nustosite juos valgyti. Pakeiskite savo mitybą ir mėgaukitės nepertraukiama žindymo patirtimi.
Tik apie 2 - 7,5 proc. kūdikių iki vienerių metų yra alergiški karvės pienui. Nustatyta, kad augdamas vaikutis pradeda geriau toleruoti karvės pieno baltymus. Apie 30 proc. alergiškų vienerių metų vaikų, 50 proc. dvejų metų, 70-85 proc. Iki trejų metų daugumai vaikų alergijos pienui simptomai išnyksta, tačiau daliai ji gali tęstis iki kol jiems sukaks 6 - 8 metai.
Mamytės dažnai dalinasi savo patirtimi, susidūrusios su kūdikio bėrimais ir mišinukų keitimu.
Štai keletas patarimų ir pastebėjimų iš tėvų:
Jei kyla įtarimų dėl alergijos ar netoleravimo, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Žinoma, galite pakeisti [mišinuką] ir stebėti, kaip toleruoja, tačiau dažnai nekaitaliokite.
Kaip suprasti, ar kūdikis alergiškas pieno mišinukui? Ar prieš tai daromi kokie nors tyrimai, ar tiesiog reikia bandyti siūlyti mažiukui ir tik po to pasimatys bėrimas? Gydytojas padės atsakyti į šiuos klausimus ir parinks tinkamiausią strategiją.
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į nebrandžią kūdikių virškinimo sistemą. Nepakankamai išsivysčiusi ir subrendusi virškinimo sistema gali sukelti angliavandenių malabsorbciją - reiškinį, kai organizme padidėja dujų kiekis. Savo ruožtu kūdikiams tai sukelia skausmą ir diskomfortą. Kūdikių organizmui itin sunku suvirškinti bulvių ar kukurūzų krakmolą, maltodekstriną ir kt.
