Kūdikių aplinka ir vaiko raida: visapusiškas vadovas tėvams

Vaiko raida - tai nuoseklus mažo žmogaus fizinis, emocinis, socialinis ir pažintinis augimas bei tobulėjimas nuo gimimo iki paauglystės. Žmogaus raida vyksta tam tikrais etapais, kurie apima motorinius gebėjimus, kalbą, mąstymą, emocijų reguliavimą ir socialinius įgūdžius. Kiekvienas vaikas yra unikalus: vieni tam tikrus raidos etapus pasiekia anksčiau, kiti - vėliau. Vaiko raidą lengva matyti per kasdienes veiklas, stebint, kaip jis juda, kalba, žaidžia, bendrauja su kitais. Ankstyvaisiais gyvenimo metais kūdikiai užmezga tvirtus emocinius ryšius su savo globėjais. Atsakingas ir meilus rūpinimasis kuria pasitikėjimo ir saugumo pagrindą.

Nors jūsų kūdikis dar yra per mažas mokyklai, jis jau yra uolus mokinys. Pirmieji dveji gyvenimo metai - tai įspūdingų pokyčių metas. Per pirmuosius dvejus gyvenimo metus vaikas iš bejėgio kūdikio, negalinčio savarankiškai patenkinti gyvybiškai svarbių poreikių (tačiau gebančio apie tai puikiai pranešti aplinkai verksmu), tampa lakstančiu, žaidžiančiu ir kalbančiu vaiku, gebančiu įsivaizduoti, prisiminti, planuoti veiksmus bei keisti savo aplinką.

Svarbiausi raidos aspektai ir jų lavinimas

Fizinė raida ir judesys

Vaikui judėjimas yra pasaulio ir savęs pažinimo būdas. Kai vaikas geriau suvokia savo kūną bei jo galimybes, jis labiau pasitiki savimi bei drąsiau jaučiasi. Pirmieji vaiko gyvenimo metai ypatingai svarbūs fizinei raidai. Mažieji atlieka pirmuosius judesius, mokosi pirmuosius veiksmus. Šie pasiekimai, visų pirma, yra greito fizinio vystymosi ir intensyvaus aplinkos objektų tyrinėjimo rezultatas. Norint, kad vaikas būtų stiprus fiziškai, tokios veiklos kaip laikas ant pilvuko ankstyvoje kūdikystėje, šiek tiek vėliau šliaužiojimas, galiausiai žaidimai lauke yra ypač naudingos ir nesunkiai suorganizuojamos.

Kūdikių judesių raidos etapai:

• 1 mėnuo: Pagrindinė veikla - miegojimas ir valgymas. Tiesioginių, paties vaiko kontroliuojamų judesių dar nėra, tačiau stebimos įvairios reakcijos į aplinkos dirgiklius (šviesa, garsas, prisilietimas).
• 2-3 mėnesiai: Kūdikis vis daugiau būdrauja, stebimos žvalesnės reakcijos į aplinką.
• 4-6 mėnesiai: Mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, ruošiamas sėdėjimui. Šio etapo pabaigoje 6 mėnesių kūdikis pajus pirmuosius savarankiško sėdėjimo momentus.
• 7-9 mėnesiai: Aktyvumas ženkliai kinta. Kūdikiai tampa aktyvūs, judrūs, judesiai ir padėtys labai įvairios. Jie susidomėję žaidžia su žaisliukais, bando aktyviai jų siekti iš įvairių padėčių.

Kalbos raida

Kalba Nors kūdikis motinos balsą puikiai girdi dar būdamas įsčiose, vaikui kalbos suvokimas nėra įgimtas ir kalba savaime neišsivysto. Vaikui įgimtas ir natūralus dalykas yra aplinkos mėgdžiojimas, tad kalbos vaikai mokosi žaisdami ir kartodami žodžius, kuriuos sako mama ir tėtis. Kūdikiai pradeda skleisti įvairius garsus ir eksperimentuoti su vokalizacijomis. Jie pradeda suprasti ir reaguoti į paprastas globėjų komandas ir pažįstamus žodžius. Kalbos vystymuisi taip pat labai svarbus bendravimas nuo pat mažumės, knygų skaitymas ir pan.

Kalbos raidos etapai:

• Pirmasis pusmetis: Kūdikiai pradeda vapėti ir čiauškėti. Jie atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako. Išgirdę artimųjų balsus, jie pradeda guviau čiauškėti, judina rankas ir kojas.
• 12-15 mėnesių: Vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, pavyzdžiui, galite jų klausinėti „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. Vaiko žodynas greitai plėsis, tačiau tarimas kis lėčiau. Šio amžiaus vaikai jau dabar gali geriau suprasti, kas jiems sakoma, ir išreikšti, ko jie nori.
• 2 metai: Vaikas dažnai jau geba tarti trumpas frazes, įvardinti daiktus, mėgdžioti aplinką.
• 3 metai: Vaikas patiria spartų kalbos šuolį. Mažasis tyrinėtojas pradeda pasakoti paprastus pasakojimus.
• 4 metai: Kalba tampa dar aiškesnė, atsiranda humoro jausmas.
• 5 metai: Kalba tampa rišlesnė, pasakojimai - ilgesni ir aiškesni.

Pojūčiai ir pažinimas

Pojūtis - pirmoji pažinimo pakopa, suteikianti galimybę plėsti pasaulio pažinimą, formuoti vaizdinius ir sąvokas. Žmonės turi išvystę penkis pagrindinius pojūčius: regėjimą, klausą, uoslę, skonį, lytėjimą. Šie pojūčiai yra mums duoti, bet jų nelavinant ir nenaudojant jie silpsta. Kūdikiai naudoja savo pojūčius tyrinėdami juos supantį pasaulį. Norėdami paskatinti vaiko pažinimo funkcijų vystymąsi, suteikite vaikui veiklos, kuri kelia iššūkių jo problemų sprendimo įgūdžiams, pavyzdžiui, įvairių dėlionių rinkimas ar konstravimas.

Kūdikio raida pirmuosius tris gyvenimo mėnesius vyksta itin intensyviai. Tokio amžiaus kūdikis jau supranta garso šaltinį ir suka galvą jo link. Normalu, kai tokio amžiaus vaikas reaguoja į aplinkos stimulus. Tokio amžiaus kūdikio raida yra normali, kai jis žaidžia su žaislais ir bando bendrauti su kitais.

Socialinė ir emocinė raida

Socialinė-emocinė raida - tai vaiko gebėjimas susipažinti ir bendrauti su kitais žmonėmis, reaguoti į emocijas (į šypseną atsakyti šypsena) ir kitų socialinių įgūdžių vystymasis. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas pažindinasi, komunikuoja su aplinka. Bendradarbiavimas su bendraamžiais tampa vis svarbesnis. Saugus prisirišimas prie globėjų suteikia saugumo jausmą, todėl mažyliai gali drąsiai tyrinėti aplinką. Per pirmuosius metus vaikas turi įgyti pamatinius saugumo ir pasitikėjimo jausmus. Tai užtikrina saugaus prieraišumo radimąsi - emocinį ryšį tarp vaiko ir pagrindinio juo besirūpinančio asmens, grindžiamą vaiko tikėjimu, kad jam išreiškus poreikius taip, kaip tuo metu sugeba, jie bus suprasti ir atliepti, o kreipusis pagalbos į suaugusįjį - jis bus šalia ir ją suteiks.

Prieraišumo formavimosi svarba:

• Užtikrina pamatinių fiziologinių ir emocinių poreikių patenkinimą: išgyventi, būti saugiam, būti ryšyje su kitu.
• Užtikrina tinkamą smegenų vystymąsi.
• Sukurta „saugios salos“ jausmą, t. y. leidžia drąsiau tyrinėti pasaulį, mokytis, patirti, žinant, kad nesėkmės ar grėsmės atveju visada yra kur sugrįžti.
• Užtikrina emocinę raidą: „išorinė“ emocijų reguliacija pamažu tampa „vidine“, t. y. išmokęs nurimti su kito pagalba vėliau išmoksta padėti sau pats stiprių emocijų metu.
• Kuria pamatus socialinei raidai: saugus prieraišumas - tai pagrindas tolimesniems žmogaus santykiams.

Prieraišus elgesys skirtingame amžiuje:

• 8-10 mėnesiai: Nepažįstamųjų baimė. Normalu, jei šio amžiaus kūdikis verks, trauksis, slėpsis.
• 7 mėnesiai-3,5 metų: Atsiskyrimo nerimas. Stipriausiai išreikštas 1,5 metų amžiuje. Normalu, kad vaikas gali verksmu ar savo elgesiu „protestuoti“ prieš mamos išėjimą iš namų.
• 1-3 metai: Stiprių emocijų protrūkiai. Retesni vaikui sulaukus 4-5 metų. Tai nervų sistemos atsakas į per daug sudėtingą situaciją, kai kūnas atsikrato įtampos per veiksmą. Protrūkiai dažnesni vaikui esant šalia savo prieraišumo objekto.

Savarankiškumo ugdymas

Net kūdikystėje vaikai pradeda rodyti savo nepriklausomybę, tyrinėdami aplinką ir išreikšdami pageidavimus. Atėjus laikui skatinkite mažylį valgyti pagal amžių tinkamais įrankiais, tai suteikia nepriklausomumo pojūtį. Antrųjų-trečiųjų gyvenimo metų uždavinys yra įgyti savarankiškumą. 2-metis teikia pirmenybę naujų gebėjimų išbandymui, stipriai reiškia norus būti savarankišku: „Aš pats!“, „Ne!“, „Mano!“.

Jei leidžiama savarankiškai atlikti veiksmus, pripažįstama, kad tai svarbu, bei suteikiama atjauta nepavykus iš karto atlikti veiklos taip, kaip tai pavyksta suaugusiesiems - greitai ir sklandžiai - formuojasi savarankiškumo jausmas. Jei neleidžiama, t. y. vaikui bandant atlikti naują veiklą savarankiškai nekantraujama, užbėgama „už akių“, veikla perimama, vaikas skubinamas ar baramas dėl to, ką ir kaip atlieka - diegiamas gėdos jausmas, abejojimas savimi ir savo galimybėmis. Šiame amžiuje svarbu išmokyti vaiką pačiam pasirinkti, suteikti galimybę savarankiškai spręsti tam tikrus kasdienius klausimus.

Iniciatyvos skatinimas

Ketvirtųjų-šeštųjų metų uždavinys yra įgyti iniciatyvą ir susikurti teigiamą „Aš“ vaizdą. Savarankiškas, savimi pasitikintis vaikas imasi iniciatyvos. Jis nori atlikti daugelį veiksmų, kuriuos moka ir kuriuos atlieka suaugę, planuoja savo veiksmus bei siekia išsikeltų tikslų. Peržengus tinkamo elgesio ribas (nebūtinai aiškiai iškomunikuotas) ir baudžiant už vaiko iniciatyvą - vaikas jaučia kaltę, skiepijamos neigiamos nuostatos į save. Taigi, sprendžiama krizė apima du sprendinius: iniciatyva arba kaltė.

Aplinkos kūrimas vaiko raidai skatinti

Kiekvienas gimęs vaikas auga būdamas pasaulio dalimi, apsuptas žmonių, jų tarpusavio santykių, gamtos ir miesto aplinkos, kultūrinių ir socialinių reiškinių. Augdamas ir vystydamasis vaikas išmoksta pažinti jį supantį pasaulį bei supranta, ką reiškia būti jo dalimi. Mažylis prisitaiko prie jį supančios aplinkos, įgyja naujų įgūdžių, pažįsta ir susipažįsta su naujais dalykais, reiškiniais.

Patarimai tėvams:

1. Leiskite jam susipažinti su įvairia aplinka, veikla ir žmonėmis. Kiekvienas susidūrimas su pasauliu, ar tai būtų įprasta veikla (pavyzdžiui, jūsų kasdienė namų ruoša), ar kažkas naujo ir nepažįstamo (pavyzdžiui, išvyka į nelankytą vietą), lavina mažylio pojūčius ir žadina jo smalsumą.
2. Pasirūpinkite, kad namuose mažajam tyrinėtojui būtų saugu. Geri mokiniai yra labai smalsūs. O geriausias būdas skatinti mažylio smalsumą - pasirūpinti, kad jis galėtų saugiai tyrinėti savo aplinką. Kuo mažiau aplink jį bus pavojingų daiktų, tuo geriau.
3. Kuo geriau išnaudokite mažylio žaidimų laiką. Pasirūpinkite, kad jis turėtų įvairių formų, spalvų, faktūrų ir įvairius garsus skleidžiančių žaislų. Kartais leiskite jam pažaisti vienam, o kartais žaiskite su juo - abu žaidimo tipai skirtingai lavina jo protą. Atsispirkite pagundai padėti mažyliui, jei jam nesiseka atlikti kokio nors veiksmo, - tegu jis eksperimentuoja ir išmoksta tą padaryti pats (bet padėkite, jeigu jam niekaip nepavyksta ir jis suirzta, nusimena). Užbaikite žaidimus anksčiau, negu mažylio susidomėjimas atslūgs ir jis pradės zirsti.
4. Namuose turėtų būti daug vaikiškų knygelių. Dažnai pavartykite jas kartu su mažyliu, parodykite jam pirštu paveikslėlius ir papasakokite apie juos.

Žaidimo svarba vaiko raidai:

Šiame etape keičiasi vaiko žaidimas. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, jis pradeda statyti iš kaladėlių, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - jūsų mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną. Šio amžiaus vaikai džiaugiasi žaisdami su kitais vaikais, tačiau jie dar nemoka žaisti bendrų žaidimų ar dalintis žaislais. Vaikams patinka žaisti slėpynes, gaudynes, „kepti bandutes“, „joti į turgų“. Taip pat, jiems patinka mėgdžioti suaugusiuosius ir užsiimti buities darbais. Svarbu, kad jūs irgi dalyvautumėte vaiko žaidimuose, tokiu būdu jis galės mokytis iš jūsų laimėjimo ir pralaimėjimo, sąžiningumo, taisyklių laikymosi, konkuravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių.

Sensorinė integracija:

Termino „sensorinė dieta“ kūrėjai P. Wilbarger ir J. Wilbarger teigia, jog kiekvienam žmogui yra būtinas tam tikras dirgiklių kiekis, reikalingas, kad žmogus galėtų jaustis pakankamai budrus, sugebąs prisitaikyti, sumanus. Tai panašu į žmogaus poreikį vitaminams ir mikroelementams. „Sensorinė dieta“ - tai žmogui kiekvieną dieną būtina sensomotorinių dirgiklių suma. Ji sudaroma, jei vaikas dėl sensorinės integracijos sutrikimų elgiasi keistai, praranda savikontrolę.

Sensorinės integracijos sutrikimų lygiai:

• Vaikai, kurie neturi jokių raidos sutrikimų, tik sensorinės integracijos sutrikimus.
• Vaikai, kurie turi raidos sutrikimų, tokių kaip cerebrinis paralyžius, autizmas, Aspergerio sindromas kartu su sensorinės integracijos sutrikimais.

Sensorinės integracijos sutrikimų rūšys:

• Taktiliniai
• Klausos
• Regėjimo
• Propriorecepsijos
• Vestibuliniai
• Skonio

Ką daryti, jei kyla abejonių dėl vaiko raidos?

Paremti vaiką sudėtingame raidos procese - nuostabus noras! Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį galite padaryti, sukurti saugią ir mylinčią aplinką, kurioje jis jaustųsi saugus ir galėtų atsiskleisti. Aktyviai klausykite ir priimkite vaiko jausmus, padėkite jam suprasti, kad visos emocijos yra tinkamos. Be to, suteikite vaikui galimybę bendrauti su kitais vaikais. Tai padės įgyti svarbių socialinių ir emocinių įgūdžių.

Jei kyla abejonių, visuomet verta pasitarti su specialistu: šeimos gydytoju, logopedu, psichologu ar raidos terapeutu. Pastebėjus, kad labai mažai bendrauja (verbaliai ir neverbaliai), nereaguoja į savo vardą, nepaiso prašymų, menkai domisi aplinka, neieško draugijos ir pan. - patartina kreiptis į specialistus išsamesniems tyrimams. Jei tėvai pastebi reikšmingus atsilikimus ar neįprastą spartą, verta pasikonsultuoti su specialistais. Nepamirškime, kad svarbiausia - kurti visapusišką vaiko raidą skatinančią aplinką: daug žaisti, kalbėtis ir tyrinėti pasaulį kartu.

tags: #kudikiu #aplinka #vystymuisi

• Sausio mėnesį gimusioms moterims skirtos dovanos
• Patarimai tėvams: gamta ir literatūra
• Natūralūs gimdymo skatinimo metodai
• faktai apie naujagimių svorio rekordus
• Žaislas "Džiunglės 7in1" vaiko raidai