Pirmą kartą tapus tėvais, pasiruošti emociniam krūviui paprasčiausiai neįmanoma. Sunku nuspėti ir tai, kaip elgsimės ir reaguosime kūdikiui pravirkus. „Kūdikio verksmo svarba neabejotina. Jei gebėtume į jį nereaguoti, tai grėstų žmonijos išnykimu“, - teigia specialistai. Akivaizdu, kad evoliucija nesuteikė kūdikiams gebėjimų savarankiškai išgyventi po gimimo, tačiau aprūpino juos puikiai veikiančiu įrankiu, kuris užtikrintai ir greitai suorganizuoja pagalbą.
Kūdikių verksmas yra vienas tų garsų, į kurį smegenys reaguoja greičiausiai, net jei verkia ne mūsų vaikas! Nepriklausomai nuo to, kokioje šalyje gyvena, mamos reaguodavo į kūdikio verksmą jį paimdamos, sūpuodamos ir kalbindamos. Akivaizdu, kad pasirinkimo nereaguoti į vaikų verksmą neturime. Esame užprogramuoti gana natūraliai reakcijai - atliepti vaiko poreikius. Tačiau kodėl vaiko verksmas sukelia tėvams tiek streso ir nevaldomų reakcijų?
Kūdikio verksmas yra kone vienintelė galimybė pranešti tėvams apie savo norus ir poreikius, kurie dažnai yra gyvybiškai svarbūs. Visi žino, kad kūdikiai verkia, norėdami pranešti apie savo pagrindinius poreikius: alkį, miegą, šaltį ar artumo poreikį. Tačiau terapinė verksmo reikšmė dar menkai žinoma. Pasak raidos psichologų, kūdikiai kartais verkia, kad atsikratytų streso ar išsigydytų traumas, net ir po to, kai visi jų tiesioginiai poreikiai yra patenkinti.
Greta tiesioginio poveikio smegenims, remiantis tyrimų rezultatais, galima teigti, kad verksmas keičia ir motinų hormoninę pusiausvyrą. Teigiama, kad kūdikiui pravirkus, motinos organizme išsiskiria didesnis oksitocino, kartais vadinamo „meilės hormonu“, kiekis. Veikla buvo pastebima smegenų dalyse, atsakingose už emocijų apdorojimą, kalbą bei atpildą. Tyrėjus nustebino ir universaliai greita reakcija į kūdikio verksmą.
Mūsų kultūroje gana neįprasta ne tik patiems rodyti emocijas, bet ir natūraliai priimti kitų emocijų išraiškas. Ypač vaikų. Atsidūrus šalia verkiančio vaiko dažnai atsiranda nenumaldomas vidinis spaudimas kuo greičiau nutildyti verksmo programą, visai nesusimąstant, kokia jo prigimtis ar priežastis. Vaikų ašaros nejučiomis iškelia giliai paslėptas pačių mūsų vaikystės patirtis, reakcijas, kurių sulaukdavome savo liūdesio, pykčio ar nusivylimo akimirkomis.

„Laimei, kūdikiai yra aprūpinti nuostabiu savigydos įrankiu ir gali įveikti streso padarinius natūraliu, gydančio verksmo būdu“, - sako specialistai. Nors daugybė psichoterapeutų jau kurį laiką siūlo savo pacientams išsiverkimo terapiją, po kurios žmonės jaučiasi ne tik sveikesni emociškai, bet ir fiziškai, panašus požiūris į kūdikių verksmą yra dar labai neįprastas.
Pirmus keturis gyvenimo mėnesius kūdikiai išreiškia savo poreikius verksmu. Iš kūdikio balso tonų ir garso stiprumo motina gali suprasti, ko jam trūksta. Tai lemia stiprus biologinis ryšys. Patyrę tėvai ir pediatrai labai nesunkiai atskiria, ar naujagimis rėkia iš piktumo, ar dėl to, kad jam skauda, neramu, nori mamos. Priėjus arčiau iš mimikos galima suprasti riksmo prasmę, nes verksmas turi intonacijas. Gerai įsiklausius galima išgirsti, kad skiriasi verksmas, kai kūdikis alkanas, kai nori mamos ar jam šalta.
Kūdikis verkia dirgliai, sukiojasi, gali raitytis, mosikuoti kojomis ir rankomis, jei patiria diskomfortą. Tai rodo, kad metas patikrinti sauskelnes, pažiūrėti, galbūt mažajam per karšta arba per šalta. Naujagimiai kartais verkia, kai nori pakeisti aplinką, kai patiria diskomfortą, kai jiems nuobodu.
Kai kūdikis verkia paguldytas ant nugaros, ypač keičiant sauskelnes ar rengiant, tai gali signalizuoti apie įvairias diskomforto priežastis, susijusias su šia padėtimi.
Daug streso sukelia tai, kad dažniausiai tėvai nežino, kodėl kūdikis verkia ir kaip jam padėti. Dujų susikaupimas žarnyne taip pat gali būti kūdikio verksmo priežastis. Tai prasideda, pavyzdžiui, dėl to, kad kūdikio skranduke vis dar yra oro ir jis po paskutinio maitinimo pakankamai neatsirūgo. Vienas iš pirmųjų tėvų kantrybės išbandymų - kūdikių diegliai arba vadinamosios kolikos, kurios pasireiškia net iki 30 proc. naujagimių pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais ir dėl to yra vadinamos „100 dienų klyksmo“. Maždaug 6-8 savaičių amžiaus kūdikiai pasiekia verkimo piką. Po 4 gyvenimo mėn. kūdikis verkia rečiau ir trumpiau.
Kūdikių pilvo diegliai neturi standartinio apibrėžimo. Dažniausiai sutinkamas apibrėžimas - verkimas be aiškios priežasties, trunkantis ilgiau nei 3 val. per dieną ir pasireiškiantis daugiau nei 3 dienas per savaitę sveikam kūdikiui iki 3 mėn. amžiaus - tai „Trijų taisyklė“ arba Wesselio kriterijai. Romos III kriterijais remiantis nustatoma, kad diegliai - tai funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, pasireiškiantis kūdikiams nuo gimimo iki 4 mėn. amžiaus.
| Kriterijai | Aprašymas |
|---|---|
| Wesselio kriterijai | ≥ 3 valandos per dieną, ≥ 3 dienos per savaitę, trunka ≥ 3 savaites |
| Romos III kriterijai | Funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, pasireiškiantis kūdikiams nuo gimimo iki 4 mėn. amžiaus |
Pasak vaistininkės L. Mockutės, mažyliams diegliai gali atsirasti dėl prastai išsivysčiusios skrandžio motorikos, nebrandžios žarnyno mikrofloros, netinkamai parinkto mišinuko arba netaisyklingo mamos krūties apžiojimo. „Kai praryjamo oro kiekis yra labai didelis, jis nespėja pasišalinti iš virškinamojo trakto ir žarnyno, todėl vaikučiams atsiranda diegliai.“
Galimi kūdikių pilvo pūtimo simptomai: nerimastingumas, irzlumas, verkimas, kojų pritraukimas prie krūtinės, padidėjusi pilvo apimtis, kumščių formavimas, apetito sumažėjimas. Verkdamas vaikas stengiasi bendrauti. Jei skauda pilvą, kamuoja diegliai, pučia vidurius, sklinda šaižūs, veriantys garsai. Stengdamasis atkreipti į save dėmesį kūdikis ima kūkčioti ar knirksėti.
Jeigu jūsų kūdikis verkia dėl dujų ar dieglių, galite išbandyti kelis būdus, padėsiančius jam nurimti:

Jei kūdikis labai nemėgsta gulėti ant nugaros, ypač paguldžius pervystyti ar perrengti, ir ima verkti, tai gali būti refliukso požymis. Refliuksas yra būklė, kai skrandžio turinys pakyla į stemplę, sukeldamas diskomfortą ar net skausmą. Štai kodėl "paguldytas ant nugaros" kūdikis gali verkti, nes tokioje padėtyje skrandžio rūgštis lengviau kyla aukštyn.
Kaip minėta anksčiau, jei kūdikis riečia nugarą maitinamas, tai gali būti refliukso požymis. Tokiu atveju rekomenduojama lovytės galvūgalį pakelti aukščiau. "Lovos galvūgalį esame pakėlę nuo pat pirmosios savaitės (rekomendavo gydytoja)." - tai tinkama praktika sprendžiant refliukso problemą.
„Pirmasis riksmas - tai savarankiško gyvenimo pradžia ir geros sveikatos požymis. Jei mes jo neišgirstame, sunerimstame, kad kažkas negerai“, - sakė Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas medicinos mokslų daktaras A. Liubšys. Jei naujagimis verkia ilgai, tarsi būtų ištiktas priepuolio, didžiausia klaida skirti raminamųjų ar skausmą malšinančių vaistų. Tėvams nereikėtų įsijausti į gydytojo vaidmenį ir duoti kūdikiui vaistų, nebent tai būtų traukuliai, kuriuos reikia malšinti. Patys traukuliai taip pat nėra liga - tik ženklas. Verksmas gali būti ir įspėjimas apie kokį nors negalavimą.
Jeigu mažiukas kūdikis labai smarkiai ir ilgai rėkia, būtina kreiptis į gydytoją, kad šis patikrintų sveikatą. Viena geriausių rekomendacijų, padedančių atskirti sveikatai nepavojingą verkimą nuo pavojingo, vadinama Tim’s cries. Kiekviena šio žodžių junginio raidė reiškia pavojingą būklę:
| Raidė | Priežastis (angl.) | Paaiškinimas (liet.) |
|---|---|---|
| T | Trauma | Sužalojimai, įkandimai, navikai |
| I | Infection | Infekcija (vidurinės ausies uždegimas, šlapimo takų infekcija ir kt.) |
| M | Maternal (stress) | Mamos, tėčio stresas, pyktis, depresija |
| S | Strangulation | Žarnyno nepraeinamumas (išangės atrofija, intuscepcija) |
| C | Cardiorespiratory | Kvėpavimo ar širdies sistemos ligos |
| R | Reflux | Refliuksas, alerginė reakcija į medikamentus |
| I | Intolerance | Laktozės, karvės pieno netoleravimas |
| E | Eye | Svetimkūnis akyje, įdrėskimai, kraujosruvos |
| S | Social (neglect) | Nepakankama socialinė priežiūra, aplinkinių dėmesio stoka |

Jei naujagimis verkia dusdamas ir ilgai nenurimsta maitinamas, sūpuojamas, nešiojamas ant rankų, reikia ieškoti ligos priežasties. Jį labiau sugraudina ne verksmas, o naujagimio vangumas, glebumas, silpnumas, stenėjimas, kai būna sunku jį pažadinti. Tai rodo, kad kūdikis nebeturi jėgų.
Moksliniai tyrimai rodo, kad naujagimis kur kas stipriau jaučia skausmą. Įdūrus adata į pirštą suaugusiajam skausmą jis jaučia tik dūrio vietoje ir po kelių minučių gali nieko nebejausti. Naujagimio skausmas nuo piršto plinta į visą galūnę. Jis nurimsta tik po pusės valandos. Naujagimis jautrus skausmui, ir jį būtina malšinti.
Pirmiausia skirčiau akimirką, kad nurimčiau pati: atpalaiduočiau pečius, prisiminčiau kvėpavimą. Svarbu žinoti, kad vaikai niekada neturi būti paliekami verkti vieni. Vaikai jaučia daug didelių jausmų, tačiau turi labai mažai priemonių juos išreikšti. Svarbu jautriai būti šalia, priimti ir padėti įvardinti jų patiriamas emocijas bei kantriai pagelbėti pasirinkti tinkamiausią jų išraišką.
Panašu, kad jauni nepatyrę tėvai dar neišmoko suprasti savo kūdikio poreikių. Jie nesupranta, kodėl kūdikis rėkia, nors glaudžia prie krūties, supa, nešioja, patys nervinasi, o jų nerimas persiduoda kūdikiui ir šis rėkia dar labiau. Kuo daugiau mes žinome apie vaikų poreikį paleisti susikaupusias emocijas, tuo lengviau keisti savo įsitikinimus ir atsikratyti noro bet kokiomis priemonėmis „sutaisyti“ verkiančius vaikus. Kai kūdikis pradeda verkti, pirmiausia jį imame ant rankų arba būname šalia ir stengiamės jį nuraminti. Instinktyviai tai darome teisingai.
Paimkite jį ant rankų, pamyluokite. Kartais kūdikiui nusiraminti pakanka tik pamatyti šalia mamą, išgirsti jos balsą. Juk jį supantis pasaulis toks didelis, nesuprantamas ir painus, o kai mama šalia, baimė dingsta. Kalbėkite su kūdikiu, sudominkite jį žaisliuku ar kelione į kitą kambarį. Svarbu, kad mažylis jaustųsi jūsų saugomas ir globojamas.