Kūdikių odos problemos: bėrimai, iššutimai ir ką daryti

Kiekvienas kūdikis yra unikalus, ir jo mitybos įpročiai taip pat individualūs. Kai kurie vaikai valgo kas 4-5 valandas, kiti - dažniau, bet mažesniais kiekiais. Vaiko apetitas gali dingti dėl netinkamos aplinkos, keliančios emocinę įtampą. Valgymas turi būti malonus vaikui, o jeigu valgio metu vaikas verkia, susimąstykite. Galbūt labai lėtai arba per greitai teka pienas. Skausmą ir įtampą sukelia uždegimo pažeisti mamos speneliai. Kai kuriuos vaikus kankina pilvo diegliai. Skauda valgant, jeigu vaikas serga burnos uždegimu, kurį dažniausiai sukelia infekcija. Herpeso sukeltą burnytės bėrimą išgydo laikas. Nors yra gijimą pagreitinančių tablečių ir tepalų, kurie sumažina galimybę ligai atsinaujinti.

Vienas iš pirmųjų tėvų kantrybės išbandymų - kūdikių diegliai arba vadinamosios kolikos, kurios pasireiškia net iki 30 proc. naujagimių pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais ir dėl to yra vadinamos „100 dienų klyksmo“. Nors, pasak specialistų, tai nėra labai rimtas ir pavojingas negalavimas, šie fizinio diskomforto simptomai kelia sunkumų tiek mažyliams, tiek ir jų tėvams. Pasak vaistininkės L. Mockutės, mažyliams diegliai gali atsirasti dėl prastai išsivysčiusios skrandžio motorikos, nebrandžios žarnyno mikrofloros, netinkamai parinkto mišinuko arba netaisyklingu mamos krūties apžiojimu. „Stresuoti ar labai nerimauti dėl dieglių tikrai nereikėtų. Tėvams pravartu stebėti vaiko žindymą ir valgymą, kadangi jis dar nemoka tinkamai maitintis ir neskubėdamas ryti. Galbūt buteliukas yra netinkamas, čiulptuko skylutė yra per didelė ir vaikas valgydamas pritraukia daug oro. Kai praryjamo oro kiekis yra labai didelis, jis nespėja pasišalinti iš virškinamojo trakto ir žarnyno, todėl vaikučiams atsiranda diegliai.“ L. Mockutė aiškina, kad dieglius galima atpažinti iš kieto ir įsitempusio vaiko pilvuko, o vos prasidėjus negalavimams mažylis riečiasi, traukia kojytes prie krūtinės, būna irzlus ir nuolat verkia. „Specialaus tyrimo nustatyti diegliams nėra, iš bendros simptomatikos yra nusprendžiama ir taikomas gydymas, o jeigu jis nepasiteisina, būtina ieškoti kitų priežasčių. Diegliai dažniausiai nėra rimtas sutrikimas ir padarinių neturi, tačiau kelia diskomfortą ir vaikui, ir tėvams. Vaikas nuolat verkia, prastai miega ir jį labai sunku nuraminti, jo pilvas kietas ir išsipūtęs, prie jo neįmanoma prisiliesti, tad visa tai tampa sunkiu išbandymu tėvams.“

Pasak vaistininkės, pagerinti padėtį namuose ir palengvinti kūdikio diskomfortą galima taikant tradicinius raminimo metodus - masažą ar „baltąjį triukšmą“, taip pat glaudžiant kūdikį prie savęs ir kuriant saugią erdvę. „Visų pirma, galima bandyti atlikti pilvo masažus, kojų spaudimą prie pilvuko ar specialias mankštas, kad oras greičiau pasišalintų. Tačiau svarbu, kad pediatras ar šeimos gydytojas tėvams paaiškintų, kaip tai daryti. Dabar labai populiarus „baltasis triukšmas“ - dulkių siurblio, plaukų džiovintuvo, įrašyto jūros ošimo ir pan. garsai, pažįstamos ir jaukios atmosferos kūrimas garsais arba vaiko vežiojimas automobilyje, tačiau tokie metodai diegliukų nesumažina, o tik padeda nuraminti vaiką“, - sako vaistininkė L. Jeigu vien tik raminimo priemonės neveikia, pasitarus su vaistininku ar gydytoju, galima dieglius gydyti. „Preparatai sumažina pilvo pūtimą, skausmą ar spazmus, kūdikis tampa ramesnis. Šios priemonės gali būti ir lašelių pavidalu, todėl labai patogu dozuoti vaikams bei kūdikiams. Galima rinktis ir kompleksinius preparatus, kurių sudėtyje yra simetikono bei gerųjų bakterijų, prisidedančių prie žarnyno mikrofloros formavimosi, jos taip pat puikiai tinka ir profilaktikai“, - sako L. Anot specialistės, vienas esminių dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, kai diegliukai pasireiškia kiek vyresniam vaikui, yra mityba. „Maitinančioms mamoms reikėtų koreguoti mitybą ir valgyti mažiau riebaus maisto, nes skaidant jį prisikaupia anglies dioksido ir susidaro daugiau dujų virškinamajame trakte. Taip pat reikėtų valgančio kūdikio neblaškyti, nekalbinti, nebandyti atkreipti jo dėmesio, kad jis susikoncentruotų tik į valgymą“, - rekomenduoja L. Farmacininkė taip pat primena, kad svarbu nuoseklumas iš preparatų įvairovės renkantis kūdikiui tinkamiausią, kadangi ne visiems vaikams padeda tie patys produktai: „Atėję į vaistinę tėvai dažnai nori išbandyti visus preparatus iš karto, tačiau jų sudėtis yra labai panaši, tad nereikėtų pulti visko duoti vaikui.“

Raugėjimas ir atpylimas - normalūs reiškiniai mažyliams. Žįsdamas mažylis prisivalgo ir oro, o atsirūgdamas ir atpildamas jį pašalina iš skrandžio. Vieni kūdikiai atsirūgsta lengvai, kiti - sunkiau. Vienintelis būdas išvengti atpylimo, stengtis kad kūdikis prarytų kuo mažiau oro. Žindomą ar iš buteliuko valgantį kūdikį reikia maitinti su pertraukomis. Kūdikis pailsės ir, jeigu reikės, atsirūgs. Žindyti kūdikį reikia taisyklingai: kartu su speneliu jis turi apžioti ir plotelį aplink jį. Jei kūdikį maitinate iš buteliuko, jį laikykite taip, kad žindukas būtų sklidinas pieno, o čiulptuko skylutė turi būti optimalaus dydžio. Susirūpinkite, jeigu vaikas vemia praėjus kuriam laikui po maitinimo išgėręs daug pieno arba suvalgęs tirštos nepakankamai išmaišytos pieno miltelių masės. Todėl būtinai kreipkitės į gydytoją.

Jei jūsų kūdikis užmiega tik žįsdamas, maitinamas iš buteliuko ar čiulpdamas žinduką, o tai jūsų nevargina - didelės bėdos nėra. Kodėl kūdikis nebegali užmigti be pagalbos? Taip yra todėl, kad kūdikis ima sieti krūtį, buteliuką ar žinduką su miegu. Jei vaikas ilgą laiką užmigdavo žįsdamas, jo sąmonėje atsiranda asociacija „maistas-miegas“ arba „čiulptukas-miegas“. Kai šių „pagalbinių“ priemonių nėra šalia, užmigti jam nebepavyksta. Pradžioje darykite viską taip, kaip įprasta: pažindykite, pamaitinkite iš buteliuko ar duokite žinduką. Tačiau, užuot tokiu būdu užmigdžiusi kūdikį, leiskite jam žįsti ar čiulpti kelias minutes - tol, kol čiulpimo judesiai sulėtėja, jis atsipalaiduoja ir apsnūsta, tačiau dar neužmiega. Greičiausiai kūdikis pradės intensyviai žiotis ir ieškoti spenelio (buteliuko, čiulptuko), ypač pirmaisiais kartais. Švelniai pridėkite pirštą prie jo smakro iš apačios ir prilaikykite, kad ieškojimo judesiai kiek aprimtų. Tuo pat metu sūpuokite ir niūniuokite ar nešiokite mažylį, kol jis visiškai užmigs nieko neturėdamas burnoje. Kiekvienas kūdikis - kitoks, tačiau žindyti, maitinti iš buteliuko ar leisti čiulpti žinduką paprastai prireikia nuo 10 sekundžių iki minutės. Suskaičiuokite lėtai iki dešimties (kad nepaskubėtumėte, galite skaičiuoti įterpdama žodį „tūkstantis“: „tūkstantis vienas... tūkstantis du... ... tūkstantis dešimt“. Niekada netraukite spenelio iš kūdikio burnos jėga, nes galite jį pažeisti. Paprastai prireikia 2-5 pakartojimų, kol kūdikis užmiega neturėdamas nieko burnoje. Kartokite tokį užmigdymo būdą nuolat, kiekvieną vakarą. Tokio užmigimo būdo geriau pradėti mokytis vakarais, o įtvirtinus įprotį - ir dienos miego metu.

Kiekvienai mamai, ypač tai, kuri mama tampa pirmą kartą, vaikelio būklės pokyčiai kelia milžinišką stresą. Ką daryti, jeigu vaiką išbėrė? Kas tai gali būti? Kaip elgtis? Kūdikėlių bėrimas. Antrą ar trečią mažylio gyvenimo dieną ant odelės atsiranda raudonų dėmių arba pūslelių - tai vadinama toksine eritema. Nors pavadinimas gali nuskambėti baisiai, jokio specialaus gydymo nereikia. Bėrimas praeina po kelių dienų. Nesijaudink, maitinančiai mamytei tai nekenkia. Kita naujagimių bėrimo rūšis - milija. Ji pasireiškia gelsvais arba balsvais mazgeliais ant veido (dažniausiai - ant šnervių, kaktos ir skruostų). Bėrimas taip pat nekenksmingas ir nereikalauja gydymo, praeina sulaukus maždaug mėnesio.

Į bėrimą rimtai žiūrėti reikia tada, kai su juo atsiranda ir kitų vaiko būklės pokyčių: pakyla temperatūra, atsiranda silpnumo jausmas, vaikas tampa irzlus, pablogėja jo apetitas. Visa tai paprastai rodo infekcinę ligą. Tokiais atvejais būtina izoliuoti ligoniuką. Žinodama pagrindines bėrimų rūšis galėsi ne tik pagelbėti vaikui, bet ir apsaugoti nuo ligos aplinkinius.

Vaikų ligos, kurioms būdingas bėrimas

Tymai

Iš pradžių atrodo kaip ir įprasta virusinė kvėpavimo takų liga: ramybės neduoda temperatūra, sloga ir kosulys. Neilgai trukus (po 2 ar 4 dienų) atsiranda bėrimas. Jam labai būdingas laipsniškas plitimas: berti pradeda nuo veido, galvos, paskui išplinta ant kaklo, krūtinės, liemens, rankų, o per 3 dienas išberia visą kūną.

Raudonukė

Paprastai liga persergama lengvai, šiek tiek pakyla temperatūra. Išberia smulkiais rausvomis dėmelėmis, jos matomiausios ant rankų, kojų, kaklo ir sėdmenų, išlieka apie 3 dienas. Ligos metu smarkiai padidėja limfmazgiai, tėvai gali tai pastebėti už ausų, pažastyse, ant kaklo.

Skarlatina

Viskas prasideda nuo anginos, o antrą dieną atsiranda bėrimas (ypač per rankų ir kojų lenkimus, kirkšnies ir pažastų srityse). Išberiama smulkiais rausvais taškeliais, tačiau atrodo, kad parausta visa oda. Viskas praeina po 2-3 dienų, o išbertos vietose ima labai šerpetoti ir luptis.

Vėjaraupiai

Skiriamasis tokio bėrimo bruožas - elementų įvairovė. Būtinai atsiranda skaidraus skysčio pripildytų pūslyčių. Bėrimas plinta palaipsniui, todėl visos pūslytės yra skirtingos vystymosi stadijos. Ant odos galima pamatyti ir dėmelių, ir pūslyčių, ir šašiukų. Paprastai odą labai niežti. Dar vienas vėjaraupiams būdingas bruožas yra tai, kad bėrimas atsiranda tarytum bangomis. Neretai tai sutampa su kylančia temperatūra.

Meningokokinė infekcija

Tai pati pavojingiausia infekcija, kokia tik pasireiškia bėrimu. Iš pradžių ramybės gali neduoti tik sloga, gerklės perštėjimas, tačiau vėliau smarkiai pakyla temperatūra bei kartu atsiranda bėrimas. Ligonį kankina šaltkrėtis, šleikštulys, vėmimas, raumenų skausmai ir silpnumas. Pirmoje stadijoje bėrimas primena dėmeles, matomas tymų ar skarlatinos atveju, tačiau po kurio laiko tampa labai specifinis - atsiranda žvaigždės formos kraujosruvų.

Niežai

Niežulys tokio bėrimo atveju yra labai stiprus, tiesiog nepakenčiamas, jis sustiprėja atsigulus į lovą ir sušilus. Bėrimo elementai atrodo kaip smulkūs poromis einantys rožiniai taškučiai (vienas lieka įlindus erkutei, o antras - jai išlindus). Labiausiai nukenčia tarpupirščiai, riešai, sėdmenys ir pilvas.

Jeigu bendra vaiko būklė neblogėja ir termometro stulpelis nekyla aukštyn, dėl bėrimo greičiausiai kalta alergija arba prakaitinė. Pirmuoju atveju bėrimas paprastai būna simetriškas, kaip rausvos dėmelės arba pūslytės. Jeigu alerginė reakcija atsiranda jau ne pirmą kartą, mamytė intuityviai jaučia, kas galėjo sukelti bėrimą. Antruoju atveju bėrimas paplitęs labiau, išsiliejęs, matomas tose vietose, kur labiau prakaituojama - ant krūtinės, pažastyse. Priežastis - perkaitimas dėl netinkamos aprangos. Atsikratyti prakaitinės nesunku - maudynės ir oro vonios daro tikrus stebuklus.

Kaip elgtis?

Jeigu pastebėjai, kad vaikas išbertas, būtinai pasikonsultuok su gydytoju. Iškviesk jį į namus, nes net tuo atveju, kai mažylis jaučiasi neblogai ir neturi temperatūros, jis gali užkrėsti kitus. Kol gydytojas neapžiūrėjo mažojo paciento, niekuo netepk išbertų vietų. Tokios išorinės priemonės bus neveiksmingos, o gydytojui diagnozuoti ligą bus sunkiau - jis turi matyti viską taip, kaip yra. Jeigu įtari meningokokinę infekciją, kviesti reikia ne pediatrą, o greitąją pagalbą. Delsimas šiuo atveju gali baigtis labai liūdnai.

Iššutimai yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria tėvai jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Jie sukelia diskomfortą vaikui, sutrikdo miegą, vaikas gali tapti irzlus. Dažniausiai iššutimai atsiranda tose odos vietose, kur yra didžiausia trintis ir/ar ilgai kontaktuojant su drėgme: ant kaklo, užpakaliuko, apatinėje pilvo dalyje, ant kirkšnių ar pažastų srityje. Taip nutinka todėl, kad naujagimio oda savo struktūra skiriasi nuo suaugusio žmogaus: ji labai plona, gležna, jautresnė išorės poveikiui ir yra lengvai pažeidžiama, kadangi dar nėra išsivysčiusios apsauginės funkcijos. Tačiau tinkama priežiūra ir pagalbinių priemonių naudojimas gali padėti susitvarkyti su šia problema.

Kodėl atsiranda iššutimai?

Pirmoji ir pagrindinė priežastis - ilgas kūdikio odos kontaktas su drėgme. Taip gali būti dėl per retai keičiamų sauskelnių ar vystyklų. Ilgalaikis kontaktas su šlapime ir išmatose esančiais fermentais dirgina gležną kūdikio odą. Tad reguliariai tikrinkite sauskelnes ir kruopščiai nuvalykite odą kiekvieno keitimo metu. Jei kūdikis viduriuoja, sauskelnes keiskite kuo dažniau. Iššutimai taip pat gali atsirasti, jei kūdikis nėra tinkamai nusausinamas po maudynių. Atminkite, kad norint, kad jūsų kūdikio oda būtų sveika, ji turi kvėpuoti ir būti sausa. Po maudymosi leiskite odai pačiai išdžiūti arba nuvalykite drėgmę švelniu rankšluostėliu, prieš uždedant sauskelnes ir drabužius. Kita dažna iššutimų priežastis - mechaninis odos įtempimas arba, paprasčiau tariant, dažna trintis. Be to, padidėjęs prakaitavimas yra vienas iš pagrindinių iššutimą sukeliančių veiksnių, nes perkaitus oda tampa jautresnė dirginimui. Taip nutinka, jei kūdikis suvystomas per stipriai arba jam uždedami pernelyg aptempti drabužėliai. Pavyzdžiui, iššutimai ant kūdikio kaklo gali atsirasti dėvint aptemptus sintetinius drabužius. Tad verčiau rinkitės laisvus drabužius iš minkštų natūralių audinių. O sauskelnes reikia uždėti taip, kad nebūtų skysčių nuotėkio, bet ne pernelyg tvirtai, kad oras galėtų cirkuliuoti. Kartais iššutimai praeina pašalinus dirgiklį, tačiau kartais tenka naudoti pagalbines priemones nuo iššutimų, pavyzdžiui, pataisų sporos ar įvairūs kremai nuo iššutimų.

Kaip išvengti iššutimų?

Taigi, kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis, kad išvengti kūdikio iššutimų? Apžiūrėkite kūdikio odą kiekvieną kartą, kai jį perrengiate ar keičiate sauskelnes, atkreipkite dėmesį ar nėra paraudimų. Dažnai keiskite sauskelnes. Jas rekomenduojama keisti iš karto po tuštinimosi. Nuėmę sauskelnes kruopščiai nuplaukite kūdikio odą ir leiskite jai visiškai išdžiūti ir visuomet įsitikinkite, kad jūsų kūdikio oda yra sausa. Kūdikio higiena yra be galo svarbi, kadangi išmatose ir šlapime yra medžiagų, kurios dirgina odą. Jei jos ilgą laiką liečiasi su oda, gali atsirasti odos paraudimas - iššutimai. Po vystyklais ir sauskelnėmis naudokite specialius kūdikių kremus ir tepalus, kad išvengtumėte iššutimo - tokios priemonės padeda nuraminti odą, sukuria apsauginį barjerą ir apsaugo kūdikio odą nuo grėsmingų išorinių veiksnių bei pašalina diskomfortą. Prausiant ir maudant kūdikį būtina naudoti specialią kosmetiką vaikams, kuri yra hipoalerginė ir saugios sudėties. Po vandens procedūrų vaiko oda turi būti kruopščiai išdžiovinta. Jei vystyklų bėrimas jau atsirado, jo netrinkite: perteklinė drėgmė tokiose vietose turi būti pašalinta švelniais judesiais, nuvalant medvilniniu vystyklu ar minkštu rankšluosčiu.

Taip pat venkite vaiko perkaitimo. Patalpa turi būti gerai vėdinama ir palaikoma tinkama oro temperatūra. Labai svarbu aprengti vaiką pagal orą, aprengti šilčiau, jei oras vėsus bei nurengti šiltus drabužius šiltoje patalpoje. Taip pat, labai naudingos yra oro vonios kūdikiui, kuomet oda yra atvira ir kvėpuoja. Todėl, kai vaikas nemiega, pravartu jį palikti su medžiaginėmis kelnaitėmis arba be jų ir leisti odelei pakvėpuoti.

Taip pat drabužėlių skalbimui neturi būti naudojamos priemonės, galinčios sukelti alergiją. Skalbimui reikėtų rinktis specialias priemones be šiurkščių komponentų. Be to, reikėtų vengti sintetinių audinių. Tačiau kartais iššutimai kūdikiams atsiranda net tinkamai juos prižiūrint. Tokiu atveju svarbiausia nedelsiant reaguoti, ir suprasti, kas konkrečiai sukėlė iššutimą. Nuo lengvo odos paraudimo padės įvairios priemonės nuo iššutimų - pudra, kremas, tepalas ar speciali pasta. Jas reikia tepti ant švarios odos, nuprausus kūdikį po tekančiu šiltu vandeniu ir švelniai nusausinus odą. Jei iššutimai nepraeina per kelias dienas arba situacija pablogėja, tuomet kreipkitės į gydytoją. Gydytojas nustatys iššutimo priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.

Kaip gydyti iššutimus kūdikiams?

Iššutimų gydymo metodai ir jų pašalinimo laikas tiesiogiai priklauso nuo problemos sudėtingumo. Pradinėse stadijose naudojamos vietinės priemonės, pavyzdžiui, kremai, tepalai ar pabarstai nuo iššutimo. Tokiu atveju nemalonūs simptomai išnyksta per 2-3 dienas. Tačiau jei atsiranda komplikacijos, simptomai sustiprėja, atsiranda odos mikroįtrūkimai ir pan., gydytojas gali skirti stipresnį poveikį turinčių priemonių. Todėl labai svarbu pradėti gydyti iššutimus vos tik atsiradus pirmiesiems požymiams. Be specialių priemonių naudojimo be galo svarbi ir tinkama kūdikio priežiūra, kurią jau aptarėme.

Kaip ilgai gali trukti iššutimas?

Dažniausiai, tinkamai prižiūrint, naudojant specialius kremus ar tepalus, iššutimas kūdikiams išnyksta per kelias dienas. Tačiau jei odos sudirgimas nepraeina ir simptomai sustiprėja, turi įtakos vaiko miegui, apetitui ir bendrai savijautai, turėtumėte skubiai kreiptis į gydytoją. Rimtesnių odos pažeidimų gydyti savarankiškai nereikėtų. Specialistas greitai ir tiksliai nustatys priežastį ir paskirs tinkamas gydymo priemones bei suteiks rekomendacijas tolimesnei kūdikio priežiūrai.

Priemonės nuo iššutimų

Priemonės vaikams nuo iššutimų gali būti įvairios. Pavyzdžiui, kremai, tepalai, pastos, pudros ar pabarstai, tokie kaip pataisų sporos. Kaip gi veikia šios priemonės? Jos sukuria permatomą apsauginį, pralaidų orui sluoksnį ant odos ir taip ją apsaugo nuo grėsmingo poveikio bei skatina odos atsinaujinimą. Be to, priemonės nuo iššutimo taip pat ir efektyviai drėkina ir maitina gležną kūdikio odelę. Šias priemones rekomenduojama naudoti pagal poreikį. Tačiau jos gali būti naudojamos ne tik iššutimams atsiradus, bet ir iššutimų profilaktikai.

Kokias sauskelnes kūdikiui pasirinkti?

Rasti tobulai jūsų kūdikiui tinkančias sauskelnes nėra lengva užduotis. Pasitaiko ir taip, kad populiariausio prekės ženklo produktas, kurį naudoja daugelis - jūsų kūdikiui netinka: trina ar atsiranda bėrimai. Taigi, į ką atsižvelgiant reikia pasirinkti sauskelnes? Visų pirma, sauskelnes turėtumėte rinktis pagal dydį. Jei sauskelnės per mažos arba per didelės, gali pratekėti skysčiai. Taip pat atsižvelkite į kūdikio sudėjimą: jei jūsų vaikas, sveriantis 5 kg, yra gana lieknas ir didesnio ūgio, tarp 3-6 kg ir 4-9 kg dydžių, greičiausiai tiks pirmasis variantas. Jei sauskelnes perkate pirmą kartą arba nusprendėte pakeisti į kito gamintojo, nepirkite didelio kiekio iš karto. Geriau paimkite nedidelę pakuotę, kad įvertintumėte kokybę ir suprastumėte, ar sauskelnės tinka jūsų mažyliui. Didelį kiekį galite įsigyti tik įsitikinę, kad jūsų kūdikis nėra alergiškas ir sauskelnės jam patogios. Tinkamai parinktos sauskelnės turi būti švelnios jūsų kūdikio odai ir nesukelti jokios žalos. Galite išbandyti pastaruoju metu daugelio tėvų pamėgtas Moony sauskelnes.

Bronchiolitas yra ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, pažeidžianti mažiausius plaučių kvėpavimo takus - bronchioles. Dėl uždegimo ir gleivių kaupimosi bronchiolės susiaurėja, todėl apsunksta kvėpavimas. Ši liga dažniausiai pasitaiko kūdikiams ir vaikams iki 2 metų, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, o didžiausia rizika kyla 3-6 mėnesių amžiaus kūdikiams. Dažniausia bronchiolito priežastis yra respiracinis sincitinis virusas (RSV), tačiau kiti virusai taip pat gali sukelti šią ligą. Daugumai vaikų bronchiolitas praeina per 1-2 savaites, tačiau sunkesniais atvejais gali prireikti hospitalizacijos. Negydant ar esant komplikacijoms, bronchiolitas gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą. Bronchiolitas dažniausiai sukeliamas virusinės infekcijos, kurios plinta per orą ar tiesioginį kontaktą.

Bronchiolito simptomai

Bronchiolito simptomai paprastai prasideda kaip lengvas peršalimas, tačiau per kelias dienas gali paūmėti. Sunkiais atvejais gali atsirasti cianozė (mėlynuojanti oda, ypač apie lūpas ar nagus), dehidratacija ar kvėpavimo sustojimas (apnėja), reikalaujantis skubios medicininės pagalbos.

Gydymas: kaip valdyti bronchiolitą?

Bronchiolito gydymas dažniausiai yra simptominis, nes virusinė infekcija praeina savaime. Sunkesniais atvejais gali prireikti hospitalizacijos. Lengvi atvejai leidžia gydytis namuose, tačiau sunkesni gali reikalauti hospitalizacijos, trukdančios kasdienei rutinai. Po ligos kūdikiai gali kosėti ar švokšti kelias savaites, tačiau dauguma pasveiksta be ilgalaikių pasekmių. Norint palengvinti atsigavimą, svarbu užtikrinti poilsį, tinkamą mitybą ir stebėti simptomus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei įtariate, kad jūsų kūdikis serga bronchiolitu, pastebite švokštimą, dusulį ar blogą maitinimąsi, būtina nedelsiant konsultuotis su pediatru ar gydytoju, kad būtų įvertinta būklė ir prireikus pradėtas gydymas. Venkite savarankiško vaistų, įskaitant kosulį slopinančius ar bronchus plečiančius preparatus, vartojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip higiena, rūkymo vengimas ar vakcinacija, aptarkite šias priemones su gydytoju, kad jos būtų tinkamos jūsų vaikui. Taip pat galite apsvarstyti reguliarų patalpų vėdinimą ar kūdikio nosies valymą druskos tirpalu, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.

tags: #kudikis #valgydamas #susyla #ir #isberia

• Išsamus slaugos ir globos gidas
• Ką daryti, jei jūsų keturių mėnesių kūdikio pėdutės nuolat drėgnos?
• Apie J. Valančiūno asmeninį gyvenimą
• skaitykite plačiau apie Eligijaus Masiulio karjeros posūkius
• patogūs ir stilingi drabužiai nėščiosioms