Kiekvienas mažylis gimsta turėdamas stiprų čiulpimo refleksą ir instinktą maitintis, o dalis šio reflekso yra liežuvio iškišimas. Liežuvio kaišiojimas, lūpų laižymas, sukryžiuotų rankų tiesimas prie burnos yra ankstyvi alkio signalai. Visgi, kūdikiai ir maži vaikai liežuvį gali kaišioti arba laikyti iškištą dėl daugybės įvairių priežasčių - nuo paprasto žaidimo iki rimtų sveikatos būklių.

Pirmoji kylanti asociacija, kai vaikas rodo liežuvį - jis erzinasi. Visų pirma, kai vaikas erzina, jis paprastai ne tik parodo liežuvį, bet ir pakartoja kokį nors savo erzinamojo objekto gestą, žodį, mimiką, o liežuvio rodymas įspūdį tik sustiprina. Vis dėlto, reikia pabrėžti, kad tokie reagavimo variantai priimtini tada, kai vaiko veiksmai nesuvoktini kaip erzinamieji.
Gali būti, kad kai vaikas dalyvauja nemaloniame jam pokalbyje ir kai jo argumentai išsenka, jis, neturėdamas kitos išeities, parodo liežuvį vietoje eilinės replikos: aš turiu kažką pasakyti apsigindamas, palaikyti savo poziciją, pasakyti man nėra ką, bet galiu parodyti savo gestu, kad nepasiduodu ir toliau ginu savo pozicijas. Tai leidžia žvelgti į liežuvio rodymą šiame kontekste kaip į atsakomąją repliką dialoge.
Mažyliai mokosi kopijuodami - mėgdžiodami suaugusiuosius. Pastebėta, kad vos kelių savaičių mažyliai pradeda mėgdžioti suaugusiųjų mimikas, grimasas, taip pat ir liežuvio pasirodymą tarp lūpų suaugusiajam išraiškingai mažylį kalbinant. Liežuvio kaišiojimas atsiranda ir tuomet, kai mažylis pajunta liežuvio egzistavimą savo burnoje.
Tačiau kartais tėvams kyla pagrįstas nerimas dėl vaiko tonuso. Štai keletas svarbių aspektų, susijusių su raumenų būkle ir fizine raida:

Skaudu, kai ne dėl dėmesio stokos, o dėl paprasčiausio nežinojimo kartais būna užleidžiamos ligos, o jų pasekmės gali likti visam gyvenimui. Jeigu įtariate, kad mažylio liežuvis yra išsikišęs pro lūpas dėl to, kad jis netelpa burnoje, ar atrodo, kad liežuviui yra per maža burna - pasikonsultuokite su gydytoju.
| Simptomas | Galima priežastis |
|---|---|
| Nuolatinis liežuvio laikymas tarp dantų | Žemas tonusas arba adenoidų problemos |
| Kvėpavimas pro burną | Sloga, adenoidai, nosies takų obstrukcija |
| Vėluojanti fizinė raida | Nervų sistemos pakenkimai arba genetinės ligos |
Pastebėjus, jog vaikas, atsikėlęs rytais ir vėliau, antroje dienos pusėje, ypač daugiau pabėgiojęs, šlubuoja, arba jei vaikas vaikšto nerangiai, šlepsinčia eisena, reikėtų sunerimti. Taip pat blogėjanti pusiausvyra ir dažnėjantys kritimai turėtų sukelti nerimą dėl pusiausvyros centro, esančio smegenų dalyje, pakenkimo. Visada geriau nedelsiant išsiaiškinti pokyčių kilmę, o ne laukti tikintis, kad gal tai praeis savaime.