Maitinimas mišinuku yra dažnas pasirinkimas tėvams, kurie dėl įvairių priežasčių negali ar nenori maitinti kūdikio krūtimi. Tačiau tinkamo mišinuko pasirinkimas kartais gali tapti nemenku iššūkiu. Kaip suprasti, ar kūdikiui mišinukas tinka? Statistikos duomenimis, maždaug apie 15 proc. kūdikių netoleruoja ar yra jautrūs vienam ar keliems pieno mišinio ingredientams. Jei pastebite pieno mišinio netoleravimo požymius, geriausia pasitarti su šeimos gydytoju, pediatru ar dietologu.
Pagrindiniai požymiai, jog netinka mišinukas, yra padidėjęs pilvo pūtimas, dažnesnis atpylinėjimas, užkietėję arba labai laisvi viduriai. Dažnas atpylinėjimas irgi gali būti vienas iš alergijos pieno mišiniui požymių. Jeigu pieno mišinys sukelia alergiją, jos simptomai įprastai yra stipresni nei netoleravimo atveju. Alergija gali pasireikšti ūmiai, t. y. anafilaksinis šokas: jam būdingas pasunkėjęs kvėpavimas, paraudęs veidas, patinusi gerklė, niežėjimas ar kvėpavimo takų susiaurėjimas.
Nėra specifinių, tik alergijai karvės pienui būdingų simptomų. Visų pirma pastebėti, kad kūdikis netoleruoja laktozės, galima žvilgtelėjus į jo išmatas: pastarosios būna vandeningos, kartu atsiranda ir kitų virškinimo problemų. Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos. Taip pat dažnas simptomas (ypač žindomų kūdikių) yra tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis.
Nuo pilvo dieglių iki vėmimo ir viduriavimo - pieno netoleravimo ir alergijos pienui simptomai labai panašūs. Be to, šių sutrikimų pavadinimai dažnai vartojami kaip sinonimai ir ne visada teisingai. Kūdikiai gali būti alergiški pienui arba jo netoleruoti. Alergija pienui reiškia imuninę reakciją į piene esantį vieną ar daugiau baltymų, o netoleravime imuninė sistema nedalyvauja. Jeigu jūsų kūdikis alergiškas pienui, jis reaguos į mišinį karvės pieno pagrindu ir kartais, bet labai retai, į jūsų pieną, jeigu neseniai vartojote pieno produktus. Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra pilvo diegliai, vėmimas, viduriavimas, bėrimas, dilgėlinė, egzema ir apsunkintas kvėpavimas. Paprastai kūdikiai, kurie yra alergiški karvės pienui, būna alergiški ir ožkos arba avies pienui, kadangi juose yra panašių baltymų.
Jei kūdikis sunkiai tustinasi, labai steni kol padaro, tuštinasi kartą į dieną ir išmatos yra kietokos, taip pat pastoviai atpylinėja, nors ir atruginamas po valgio, gali būti, kad jam netinka mišinukas.

Viena iš priežasčių, kodėl kūdikiui gali netikti pieno mišinys - laktozės netoleravimas. Tiesa, šio reiškinio nereikėtų painioti su alergija pienui. Laktozės netoleravimas gali pasireikšti viena iš dviejų formų. Pirma - kai kūdikio žarnynas negamina pakankamai fermento, skaidančio laktozę (dalinis trūkumas). Ši netoleravimo forma - dažna ir tarp suaugusiųjų. Antrasis tipas - kai kūdikio organizmas apskritai negamina laktozės fermentų.
Kita patologija, gana dažnai pasitaikanti kūdikiams ir mažiems vaikams, yra karvių pieno baltymo netoleravimas. Alergija išsivysto kūdikio imuninei sistemai reaguojant į baltymą. Nepakankamai išsivysčiusi ir subrendusi virškinimo sistema gali sukelti angliavandenių malabsorbciją - reiškinį, kai organizme padidėja dujų kiekis. Savo ruožtu kūdikiams tai sukelia skausmą ir diskomfortą. Kūdikių organizmui itin sunku suvirškinti bulvių ar kukurūzų krakmolą, maltodekstriną ir kt.
Svarbu žinoti, kad vaikai iki 2-3 metų laktozės netoleruoja gana retai. Dažniau šis sutrikimas pasireiškia paaugliams ir suaugusiesiems (tai vadinama įgytu laktozės netoleravimu). Aiškiausiai laktozės netoleravimą išduoda sauskelnių turinys: laktozės netoleruojančio kūdikio išmatos būna skystos, vandeningos, putotos.

Jei pastebite pieno mišinio netoleravimo požymius, geriausia pasitarti su šeimos gydytoju, pediatru ar dietologu. Gydytojas gali padėti nustatyti priežastį ir rekomenduoti tinkamą mišinuką. Svarbu žinoti, kad dažnas mišinukų kaitaliojimas nėra gerai. Jeigu kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų (HA, Comfort ir kitų).
Prieš išbandant skirtingus gydymo būdus svarbu pasikonsultuoti su gydytojais, kurie padėtų nustatyti teisingą diagnozę. Retai kuriam laktozės netoleruojančiam kūdikiui turėtų būti skiriama speciali dieta be laktozės. Tačiau atsainiai žvelgiant į problemą kūdikiai gali netekti svorio, galima ir dehidratacija.
Jeigu kūdikis maitinamas pieno mišiniu gali tekti rinktis specialių mišinuką su sumažintu laktozės kiekiu arba be laktozės. Primaitinamiems kūdikiams ir vyresniems laktozės netoleruojantiems vaikams, pabandykite jam duoti daugiau kalcio turinčių augalinės kilmės maisto produktų, galinčių kompensuoti mitybos spragas.
Jeigu laikantis pieno vengimo dietos pagerėjimas pastebimas minimaliai arba visai nepastebėtas, o vėl pradėjus vartoti reikšmingų skirtumų nepastebima (arba provokacijos mėginys yra neigiamas), tikėtina, pienas nėra atsakingas už simptomus, dieta nebuvo pakankamai apribota arba pacientas gali turėti daugiau maisto alergijų ir papildomi maisto produktai gali būti laikomi įtartinais.
Kadangi dauguma vaikų iki mokyklinio amžiaus išauga karvės pieno alergiją, rekomenduojama periodiškai atlikti pakartotinį vertinimą kas 6-12 mėnesių, atliekant laboratorinius tyrimus.
Nustatyti alergiją karvės pienui ir dažnai reikia testų derinio arba kelių maisto produktų eliminavimo iš kūdikio mitybos, pakartotinai juos įtraukiant ir stebint nepageidaujamas reakcijas. Pateikdami jūsų kūdikio sveikata besirūpinančiam gydytojui kuo daugiau informacijos apie savo kūdikio simptomus, galite paspartinti diagnozės nustatymą. Užsirašydami simptomus, taip pat ir laiką, kada jie atsirado ir kiek tęsiasi, galite padėti gydytojui patvirtinti arba atmesti alergijos karvės pienui diagnozę. Bet kokių odos reakcijų, tokių kaip bėrimas, nufotografavimas, taip pat gali būti labai naudingas.
Mišinio gamybai patariama naudoti virintą vandenį, nes mišinėliai nėra sterilūs. Svarbiausia: turite pilti tą vandens kiekį, kuris parašytas ant pakelių - dažniausiai tai būna apie 30 ml - ir į vandenį įdėti šaukštelį mišinio.

Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.
Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausiai stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Dėl papildomo vitamino D skyrimo reikėtų pasitarti su gydytoju.
Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Atsigerti duokite po valgio. Iki 6 mėn. patariama duoti virinto atvėsinto vandens, vyresniems kūdikiams vandens virinti nereikia.
Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę).
Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami. Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių.
Kūdikiui netinka saldinti gėrimai. Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno, kuris priskiriamas kancerogenams bei yra pavojingas sveikatai ir gyvybei. Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį.
Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją.

tags: #kaip #atpazinti #kad #netinkamas #misinukas