Nepaprastas atsigavimas: medikų „stebuklu“ vadinama vaiko istorija ir specializuotos pagalbos svarba
Kai Michelle Hui (31) nėštumui buvo šešios savaitės, ji sužinojo liūdną žinią - įvyko persileidimas, ir jai nelemta šįkart tapti mama. Kaip interviu žiniasklaidai sakė moteris, tai jai buvo didelis sukrėtimas. Šeima turėjo 4 ir 2 metų mažylius ir su nekantrumu laukė dar vieno vaiko. Sužinojus šią naujieną, poniai Hui buvo pasiūlyta speciali tabletė, kurios poveikis - sukelti kraujavimą ir išvalyti gimdą. Įdomiausia, kad iki tol nėščiajai buvo atliktos net 5 ultragarso procedūros, kurios nepaliko jokios vilties - persileidimas, ir jokių gerų prognozių.
Banke dirbanti Michelle gerai prisimena tą dieną, kai iš darbo ėjo link traukinio važiuoti namo, ir jai prasidėjo gausus kraujavimas. Žinia apie persileidimą buvo nemaloni, bet moteriai neliko nieko kito, kaip susitaikyti su tuo. Ji iš karto nuvyko į ligoninę, kur keli skirtingi gydytojai atliko echoskopijas ir konstatavo, kad vaisius gimdoje nebesivysto. Michelle buvo paskirtos minėtosios tabletės.
Praėjus dešimčiai dienų po įvykusio persileidimo ir paskirtųjų tablečių, moteris dar kartą apsilankė ligoninėje. Čia jos laukė neįtikėtina naujiena - ultragarso metu gydytojas aptiko, jog gimdoje plaka vaikučio širdis! Tai pamatęs gydytojas nepatikėjo tuo, ką matąs, todėl pasikvietė skyriaus vedėją, ir šie abu konstatavo - Michelle Hui yra nėščia! „Tai buvo geriausia naujiena, kokią tik esu išgirdusi”, - sakė priblokšta moteris.
Pasirodo, kad moteris buvo pastojusi su dvynukais. Persileidimo metu neišgyveno vienas iš vaisių, tuo tarpu kitas liko gyvas. Prieš keturis mėnesius gimusi mažylė Megan - sveikas ir gražus kūdikis. Gydytojai sunkiai gali paaiškinti, kodėl taip atsitiko, jie pripažįsta, kad neteko su tokiu atveju susidurti.
Motinystės džiaugsmas ir gydytojų vaidmuo gimdymo metu
Motinystės džiaugsmas toks didelis, kad visi gimdymo skausmai dingsta akimirksniu, kai gydytojas padeda kūdikį ant rankų. Su kiekvienu nėštumu mamos įgyja kitos patirties, tampa ramesnės, drąsesnės, bet motyvacija visada išlieka ta pati - turėti sveiką vaiką. „Yra mamyčių, kurios ateina pas mus gimdyti ne tik antrą-trečią, bet ir ketvirtą ar net penktą kartą. Tiesa, turinčios gimdymo praktikos moterys mažiau dėmesio kreipia į smulkmenas, su jomis ir gydytojams lengviau“, - sako gydytoja D. Šią savaitę trečio vaikelio Moters ir vaiko klinikoje susilaukusi šiaulietė Laura U. tik patvirtina, kad kiekvienas gimdymas skirtingas, nes kaskart laukimo metu aplanko skirtingi pojūčiai. Nuo pirmojo gimdymo praėjo dvylika metų. Daugiau gausinti šeimos neplanuojame.
Kiekviena pastojusi moteris jau gali vadintis mama. Tačiau gydytojai šio žodžio vartoti neskuba, nes medikų nuomone, moterį mama vadinti galima tik tada, kai ji rankose jau laiko kūdikį. Pasak gydytojos D. Ligeikienės, žinia, kad moteris laukiasi, visuomet palydima emocijų antplūdžio. Tada svarbiausia - priimti tinkamą sprendimą. „Labiausiai įstringa ne tai, kada moteris išnešiojo kūdikį ir jį pagimdė, nors nenorėjo, bet tai, kai nėštumas jau yra nutrauktas ir praėjus keleriems metams to moteris labai gailisi. Ir tai ne pavieniai atvejai. Moterį pradeda graužti sąžinė, ji gailisi dėl savo sprendimo.“
Kai atsirado peridūrinis nuskausminimas, daug mamų gimdė naudojant nuskausminamuosius. Tačiau dabar visame pasaulyje stengiamasi atsisakyti šio nuskausminimo dėl to, kad jis ne visada yra saugiausias gimdyvei. „Ne taip dažnai reikalingas tas nuskausminimas gimdymo metu, nes daugelis moterų yra pajėgios pačios pagimdyti: tik 25 procentams gimdymas tampa iššūkiu, kai mamoms reikalinga pagalba. Dabar yra daugiau įvairių medikamentų, galimybė artimiesiems dalyvauti gimdyme. Ypač vyro palaikymas padeda moteriai“, - sako D. Kaip motinystė, taip ir tėvystė yra labai svarbi būsimam vaikeliui, todėl vis dažniau gimdyme dalyvauja vyrai. Moteriai žymiai lengviau tvirtai įsikibus savo vyrui spausti ranką, žinant, kad tuoj pasaulį išvys judviejų kūdikis. Kartais dalyvauja gimdyvių motinos ar seserys.
How to Survive Labor & Child Birth [10 Tips for Dads]
„Niekada gimdymo metu negalvojame, kad būsimas vaikelis - tai stebuklas. Gydytojas privalo galvoti apie žemiškus dalykus: koks mamos spaudimas, kaip ji jaučiasi, kokie vaiko širdies tonai, ar kūdikis leidžiasi gerai, ar pasisuko. Nors smagu po kelių valandų matyti jau besišypsančią šeimą ir sveiką žindomą vaiką. Suprasdamas, kad gimdymo procesas gali slėpti bėdą, gydytojas vis stebi, kad normalus gimdymas netaptų patologiniu. Vystantis akušerijai kaip mokslui, sveikų, laiku gimusių mažylių daugėja. „Daugėja sveikatos problemų turinčių būsimų mamyčių, jų nėštumas irgi reikalauja daug gydytojų pastangų ir žinių. Ne visos nėščiosios atsisako žalingų įpročių, todėl pirmiausia šeima turi atsakingai ruoštis gimdymui, nes visi gydytojai dirba motinystės labui. Visi gimę vaikučiai buvo paglostyti daugelio medikų rankų, kuriems verta padėkoti“, - sako D.
Pediatrų vaidmuo pirminėje sveikatos priežiūros grandyje: specialistų ir politikų požiūris
Diskusijos apie pirminės vaikų sveikatos priežiūros ateitį Lietuvoje kelia didelį susirūpinimą. Lietuvos pediatrų draugijos valdybos narys dr. Vaidotas Urbonas tai vadino didžiuliu žingsniu atgal, pabrėždamas, kad toks sveikatos politikų sprendimas neabejotinai pakenks ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros kokybei. „Kad tai suprastum, nereikia būti dideliu daktaru. Net automobilius stengiamės remontuoti autorizuotuose servisuose, o ne garažėliuose, kur taiso ir mersedesą, ir žiguliuką. Išstumdami pediatrą iš pirminės sveikatos priežiūros grandies, vargšui šeimos daktarui užkrauname tiek, kad jis nebesugebės aprėpti“, - įsitikinęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas V. Urbonas.
Vaikų gastroenterologas pabrėžė, kad informacijos apie sveikatos priežiūros naujoves srautas - milžiniškas, ir tik visiškai nesitobulinantis gydytojas gali sakyti, kad jam užtenka to, ką sužino studijų metu. „Mes kas penkerius metus atnaujiname savo žinias. Tai kaip šeimos gydytojui tai padaryti, kai reikės išmanyti ir kardiologiją, vaikų maitinimo rekomendacijas, suaugusiųjų neurologiją, nebekalbant apie retas ligas, kurios iš viso yra kosmosas. Šeimos gydytojams priskirti dar ir pediatriją - tai didžiulis žingsnis į praėjusį amžių, o ne pirmyn. Tik visiškai neišmanant medicinos ir net ekonominės logikos gali priimti tokius sprendimus“, - piktinosi doc. V. Urbonas.
Šeimos gydytojams, kurie Lietuvoje ir taip labai apkrauti, daktaro įsitikinimu, visai nebūtina giliai išmanyti, kaip vaikas vystosi, kada ką pradėti valgyti, kada pradėti sėdėti, vaikščioti, kada gali išryškėti pirmieji autizmo požymiai ir taip toliau. Jiems ne tokie aktualūs skiepai, infekcinės ligos ar pilvo problemos, kurias sprendžia vaikų gydytojai. „Konsultuojant suaugusius daug svarbesnės onkologinės ligos, Alzheimeris, infarktai, insultai, kraujospūdis, kiti susirgimai, kurie vaikams nebūdingi“, - vardijo medicinos mokslų daktaras, argumentuodamas, kodėl sprendimas atsisakyti pediatrų pirminėje sveikatos priežiūros grandyje pablogins ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros kokybę, nes šeimos gydytojai bus priversti aprėpti neaprėpiamai daug.
Ekonominiai aspektai ir Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija
Apie būtinybę išsaugoti pediatrus šeimos gydytojo komandoje pediatrai kalbėjosi ir su dabartine Sveikatos apsaugos ministerija, ir su ankstesniais sveikatos politikais, Seimo nariais. „Šimtus kartų kalbėta, kur tik norite, net Prezidentūroje, bet kaip į sieną, nors nėra nė vieno argumento „už“. Pediatrų atsisakymas dėl ekonominių priežasčių nepasiteisinęs. Pateikėme Italijos duomenis, kurie parodė, kad vaikų sveikatos priežiūros perdavimas šeimos gydytojo institucijai kainavo daugiau“, - sakė doc. V. Urbonas.
Daktarui akivaizdu, kad jau dabar diskriminuojami pediatrai, už prisirašiusį vaiką šeimos daktarui mokant papildomai, o pediatrui - ne. „Papildomas apmokėjimas šeimos gydytojui argumentuojamas tuo, kad vaikams tenka siūti, perrišti žaizdas ir taip toliau. Bet parodykite man tą, kuris tai daro pas šeimos gydytoją, o ne vaikų chirurgą“, - komentavo Eltos pašnekovas, pridurdamas, kad tokiu atveju valstybė už tą patį darbą sumoka du kartus - ir šeimos daktarui, ir vaikų chirurgui.
Doc. R. Urbonas įsitikinęs, kad pediatras yra būtinas specialistas šeimos gydytojo komandoje. O sprendimas apsunkinti pacientų galimybes kreiptis net į privačiai praktikuojančius pediatrus jam kelia minčių apie korupciją. „Jeigu tu Lietuvoje nori įsisteigti pirminės vaikų priežiūros kabinetą ir kaip Amerikoje ar Vokietijoje priiminėti vaikus, Ligonių kasos nesudarys su tavimi sutarties. Nes pirminėje grandyje yra bendrosios praktikos - šeimos gydytojas ir taškas“, - stebėjosi doc. V. Urbonas.
Kitas vaikų gastroenterologui nesuprantamas sprendimas - skatinti šeimos gydytojus už kiekvieną prisirašiusį vaiką finansiškai, o jeigu vaikas prirašomas prie pediatro - ne. „Išstumiama viena gydytojų kategorija, o kita tampa privilegijuota. Galvoju, kad tai nėra visiškai skaidru, jau nekalbant apie neprofesionalumą, turint omenyje tendenciją, kad medicina linksta į specializaciją, o ne atvirkščiai. Žinoma, poliklinikoje mes negalime turėti labai daug siauros specializacijos gydytojų, bet tada pacientus bent jau suskirstome pagal amžiaus grupes, nes tai, kas būdinga vaikui, tikrai nebėra svarbu suaugusiems, vyresnio amžiaus žmonėms. Visi turi savo ypatumus ir savo ligas“, - pabrėžė doc. V. Urbonas.
Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymas ir tėvų pasirinkimo teisė
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ELTA klausė, ar pirminėje sveikatos priežiūros grandyje šiuo metu dirbančius pediatrus pakeis šeimos gydytojai, ar bus rengiami pediatrai pirminei sveikatos priežiūros grandžiai sveikatos mokslų universitetuose? SAM atsakyme pabrėžiama, kad tėveliai turi teisę pasirinkti, pas kokį gydytoją jie nori priregistruoti savo vaiką - pas šeimos gydytoją, ar gydytojų komandoje dirbantį vaikų ligų gydytoją. „Šis medikas dirba komandoje kartu su vidaus ligų gydytoju, akušeriu ginekologu bei chirurgu. Tad vaikų ligų gydytojai ir šeimos gydytojai šiuo metu dirba skirtingose komandose“, - rašoma SAM atsakyme.
Pasak ministerijos, pagal anksčiau galiojusią tvarką buvo labai aiškiai atskirta, kokios funkcijos pirminėje grandyje priklauso gydytojams pediatrams, o kurios - šeimos gydytojams. „Šiuo metu dar studijuojantys šeimos gydytojai yra ruošiami gydyti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius ir laipsniškai šios funkcijos turi pereiti jiems. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad pirminėje grandyje dirbantys gydytojai pediatrai neteks darbo. Šie medikai toliau dirbs komandoje su kitais gydytojais, kaip ir dirbo iki šiol“, - pabrėžia SAM.
Tėveliai taip pat raminami, teigiant, kad šeimos gydytojai yra pasirengę gydyti ir mažuosius pacientus, ir suaugusiuosius. „Šiuo metu šalies universitetuose gydytojai pediatrai rengiami dirbti ne pirminėje grandyje, o teikti antrinio ir tretinio lygio paslaugas“, - priduria SAM. Į Eltos klausimą, ar laipsniškai, neberuošiant pediatrų pirminei grandžiai, ateityje ir vaikų, ir suaugusiųjų pirmine sveikatos priežiūra rūpinsis tik šeimos gydytojai, SAM atsakė, kad taip.
Pasak doc. V. Urbono, pediatrai nereikalauja, kad vien tik jiems būtų suteikta teisė rūpintis vaikų sveikata. Lietuvos pediatrų draugijos valdybos narys pasisako už pacientų teisę rinktis pas pediatrą ar šeimos gydytoją vesti vaikus. „Jeigu mažame miestelyje nėra galimybių išlaikyti pediatro, viskas suprantama, bet kai dideliame mieste šalia šeimos gydytojo kabineto - pediatro durys žmogus negali pas pediatrą vesti vaiko, o būtinai pas šeimos gydytoją, tai - visiška nesąmonė“, - pakartojo pediatro instituciją pirminėje sveikatos priežiūros grandyje ginantis medicinos mokslų daktaras.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
