Kūdikio oda yra nepaprastai jautri ir reikalauja ypatingos priežiūros. Viena pagrindinių odos funkcijų yra apsauginė, tačiau gimus kūdikiui, oda dar bręsta, yra plonesnė, tad ir jos apsauginė funkcija silpnesnė. Kūdikių oda yra ne tik pažeidžiamesnė ir pralaidesnė aplinkoje esančioms medžiagoms, bet ir linkusi netekti daugiau vandens, tad labiau sausėja. Dažnai tėvai susiduria su tokiais reiškiniais kaip gausus seilėjimasis ir įvairūs odos bėrimai, ypač ant veido. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime šių reiškinių priežastis, gydymo būdus ir prevencines priemones, kad padėtume jums rūpintis savo mažylio oda.

Seilėjimasis daugeliu atvejų yra geras ženklas, nes, mokslininkų nuomone, rodo, kad kūdikio virškinimo sistema vystosi ir bręsta. Kiekvienas kūdikis yra skirtingas: vieni mažyliai seilėjasi labai nedaug, kitiems seilės tiesiog varva. Intensyviau seilėtis kūdikis pradeda sulaukęs 2-3 mėn., o seilėjimosi fazė trunka maždaug tol, kol vaikui sukanka 12-15 mėn.
Seilės - labai svarbios ir reikalingos. Jos sudarytos iš fermentų, naudingų kūdikiui virškinant pusiau kietą ar kietą maistą, ir palengvina maisto rijimą.
Bene tinkamiausias daiktas siekiant apsaugoti kūdikio veidą ir drabužius nuo gausaus seilėtekio - seilinukai. Svarbu, kad seilinukas būtų kelių sluoksnių ir gerai sugertų drėgmę, antraip kūdikio drabužėliai vis tiek liks drėgni. Seilinuko niekada nepalikite kūdikiui užmigus ar snūduriuojant.


Vaikų oda yra plonesnė ir jautresnė nei suaugusiųjų, todėl ji labiau pažeidžiama ir labiau linkusi netekti drėgmės. Odą gali sausinti per dažnas maudymas, prausimas su muilu. Jei oda sausoka, prausimas su muilu dar labiau džiovina, nes muilas šalina natūralius odos riebalus. Oras irgi turi įtakos vaiko odos būklei. Šaltas ar karštas, bet menkai drėgnas oras, tikėtina, labiau džiovins odą.
Sausa odos priežastis yra sutrikusi barjerinė odos funkcija. Odoje esanti drėgmė gali išeiti. Dėl to padidėja mikrobų ir bakterijų pralaidumas. Sausa oda būna su pleiskanojančiais, besilupančiais plotais. Dažnai sausa oda būna rausva, ją nieži. Oda gali išsausėti bet kurioje kūno vietoje. Vaikams odelė dažniausiai pasausėja ant veido, ant rankų (ypač ant alkūnių) ir ant kojų (ypač ant kelių). Labai išsausėjusi oda gali netgi suskeldėti, o tai - skausminga. Kartais įtrūkimai kraujuoja, į juos patenka infekcija. Sausa vaikų oda gali būti blyški ir įsitempusi. Dažnai odos tempimas atsiranda po maudynių, o kremo užtepimas suvokiamas kaip palengvėjimas. Sausą ir įtrūkusią vaikų odą dažniausiai lydi niežėjimas.

Bėrimas ant kūdikio veido yra dažnas reiškinys, keliantis nerimą tėvams. Pirmiausia svarbu suprasti, kad "bėrimas" yra bendras terminas, apimantis įvairias odos būkles. Bėrimai gali skirtis išvaizda, lokalizacija ir priežastimis. Kūdikių oda yra plonesnė ir jautresnė nei suaugusiųjų, todėl ji labiau pažeidžiama.
| Bėrimo Tipas | Išvaizda ir Būdingos Vietos |
|---|---|
| Naujagimių aknė (Neonatalinė aknė) | Maži, raudoni arba balti spuogeliai, dažniausiai ant skruostų, kaktos ir smakro. |
| Milija | Maži, balti arba gelsvi gumbeliai, dažniausiai ant nosies, smakro ir skruostų. |
| Eritema toxicum neonatorum | Raudonos dėmės su gelsvais arba baltais pūleliais centre, atsirandančios per pirmąsias kelias gyvenimo dienas. |
| Atopinis dermatitas (Egzema) | Sausa, niežtinti oda, dažniausiai atsirandanti ant skruostų, alkūnių ir kelių. Paraudę lopai. |
| Seborėjinis dermatitas (Lopšelio kepurė) | Pleiskanojanti, riebi oda ant galvos, veido ir kartais kitų kūno vietų. |
| Alerginis kontaktinis dermatitas | Bėrimas, atsirandantis po sąlyčio su alergenu, pvz., muilu, losjonu ar audiniu. |
| Infekciniai bėrimai | Bėrimai, sukelti bakterijų, virusų ar grybelių. Pūlinėliai (pvz., stafilokokinė infekcija). |
| Seilių dermatitas | Dirginimas ir bėrimas aplink burną ir smakrą, ypač kūdikiams, kurie daug seilėjasi. |
| Karštis (Miliarija) | Maži, raudoni gumbeliai, dažniausiai ant kaklo, krūtinės ir veido, sukelti prakaitavimo. |
Paraudusi, išsausėjusi, niežtinti oda gali reikšti ir vieną iš dažniausiai pasitaikančių odos ligų - egzemą (atopinis dermatitas). Ji gali pasireikšti jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Manoma, kad egzema pasireiškia maždaug 17 proc. kūdikių ir vaikų. Dažniausiai egzema atsiranda alkūnės linkyje, pakinkliuose ar ant veido.
Iki šiol medikai ir mokslininkai vis dar nenustatė, kas konkrečiai sukelia egzemą kūdikiams. Gydytojų teigimu, dažniausiai šią ligą išprovokuoja kelių priežastinių veiksnių sąveika. Egzemos vystymuisi įtakos gali turėti paveldimumas. Jei bent vienas iš vaiko tėvų serga ar sirgo atopiniu dermatitu, šienlige ar kita alergine liga, tikimybė, jog jų vaikui pasireikš egzema išauga net 25-30 proc. Jei šia liga šiuo metu serga arba anksčiau sirgo vienas iš tėvų, rizika, kad vaikas susirgs atopiniu dermatitu, yra 30 %, o jei abu tėvai - rizika siekia 70 %.
Egzema vystosi, jei organizmas gamina per mažai riebalų, vadinamų keramidais, arba netinkamai funkcionuoja viršutinis odos sluoksnis (barjeras). Dėl to oda greičiau netenka drėgmės, į gilesnius sluoksnius pradeda skverbtis mikrobai. Kiti veiksniai, galintys paveikti odos būklę, yra stresas, šiluma ir prakaitas, odą dirginančių medžiagų naudojimas.

Aplinkos vaidmuo ir per didelė higiena taip pat svarbūs. Per dažnas odos plovimas vandeniu, blogai vėdinamas (dulkių erkutės) ir per gerai apšiltintas būstas, cigarečių dūmų ir miesto taršos poveikis gali prisidėti prie egzemos paūmėjimų. Dažniausiomis egzemos paūmėjimo priežastimis, ypač vaikams, tampa maisto alergenai: kiaušinis, pienas ir jo produktai, kviečiai, žemės ir lazdyno riešutai, soja, žuvis ir jūros gėrybės. Būtent šie maisto produktai ligos paūmėjimus sukelia net 90 proc. egzema sergančiųjų. Tuo tarpu likusiesiems 10 proc. paūmėjimus sukelti gali tokie įprastiniai įkvėpiami alergenai kaip katė, šuo ir namų dulkių erkės.
Egzemos simptomai, priklausomai nuo kiekvieno atvejo, skiriasi. Dažnai tėvai ant kūdikio odos pirmiausia pastebi raudonus lopus ir bėrimus. Kasymasis, kurį lemia niežėjimas, yra vienas iš pagrindinių atopinio dermatito simptomų. Dažniausiai ši odos liga pasireiškia kūdikiams, sulaukusiems maždaug 3 mėnesių.
Ant odos atsiranda dėmių, kurios iš pradžių rausvos, o vėliau tampa vis raudonesnės ir labiau iškilusios. Uždegimo apimtą odą stipriai niežti. Jei vaikas kasosi, uždegimas stiprėja, todėl odą dar labiau niežti ir padidėja infekcijos rizika. Labai nukasytos dėmės ima šlapiuoti. Galite pastebėti, kad atsirado mažų pūslelių, pripildytų skysčio, ir formuojasi šašiukai. Visas plotas netgi gali patinti (atsirasti edema). Šiuo metu kyla didžiausia rizika išsivystyti bakterinei infekcijai (sukeltai auksinio stafilokoko).
Priemonės nuo uždegimo (vietiniai kortikosteroidai) odą išgydo ir dėmės išblunka, tačiau oda vis tiek yra sausa. Ją vis dar niežti, nors dėmių nėra. Oda tebėra apimta mikrouždegimo. Ją reikia KASDIEN drėkinti emolientais. Po kelių savaičių kyla naujas paūmėjimas, kurį nebūtinai pavyksta susieti su jį paskatinusiu dirgikliu.
Pradėti rūpintis vaikų oda reikėtų nuo pirmos gimimo dienos. Pagrindiniai vaikų odos priežiūros žingsniai yra reguliarus odos prausimas bei drėkinimas.

Maudykite vaiką trumpai, vanduo turi būti šiltas, bet ne karštas. Vandens temperatūra turėtų būti panaši į kūno temperatūrą, t. y. 36-37 °C. Kasdien vaiko nemaudykite, ypač žiemą ar sauso oro laikotarpiu. Specialistė rekomenduoja vaikus prausti pagal poreikį nuo vieno karto per dieną iki 2-3 kartų per savaitę. Jei jūsų atžalos oda linkusi į sausumą arba yra egzema, maudykite ne ilgiau nei penkias minutes. Po maudymo patepkite odą drėkinamuoju kremu, aliejuku. Sergantiems atopine egzema rekomenduojama praustis kartą per dieną vėsiu vandeniu, ne ilgiau nei 10-15 minučių. Geriau rinktis dušą, o ne vonią.
Maudydami vaikus, nenaudokite muilo, prausiklių su kvapais, vonios burbulų. Prauskite vien vandeniu ar skystu prausikliu be muilo. Galite įpilti į vonią specialių vonios aliejų, jų būna pirkti vaistinėse. Naudokite atsargiai - nuo jų vonia būna slidesnė. Nenaudokite vonios aliejų su antiseptinėmis priemonėmis, nebent jūsų vaikui diagnozuota infekcija. Didžiosios dalies įprastų muilų pH yra šarminis, tad tokie prausikliai labiau sausina odą, todėl medikė pataria rinktis tokį muilą, kurio pH būtų artimas odos pH - tarp 5 ir 6,5. Venkite tokių priemonių, kurių sudėtyje yra putojimą skatinančių medžiagų, nes jos gali sausinti ar net sudirginti jautrią kūdikių odelę.
Pagrindinis egzemos gydymo būdas - odos drėkinimas. Kūdikių odą drėkinti reikėtų po kiekvienų maudynių, o sausą odą bent du kartus per dieną būtina drėkinti kremu ar losjonu. Patartina tai daryti iš karto nusiprausus, kol oda dar šilta ir drėgna. Odos drėkinimui skirtos priemonės turėtų būti bekvapės, be dirbtinių dažiklių ir skirtos kūdikių odai. Puikus pasirinkimas - kremai su keramidais, emolientai. Tinka bekvapiai kremai, tepalai, pavyzdžiui, vazelinas. Jei mažylis jaučia dilgčiojimą, nuvalykite kremą. Naujausi duomenys rodo, kad šeimoms, kuriose yra žmonių, sergančių alerginėmis ligomis (astma, atopiniu dermatitu), rekomenduojama nuo pat pirmų dienų drėkinti kūdikių odą. Taip galima sumažinti riziką, jog vaikelis susirgs atopiniu dermatitu.
Žiemos metu prieš einant į lauką vaikų odą reikėtų patepti riebesniu apsauginiu kremu, savo sudėtyje turinčiu daugiau lipidų. Ypač atidžiai tokiu kremu medikė pataria padengti atviras kūno vietas - veiduką bei rankytes. Vakarinis raktažolių aliejus turi raminantį poveikį sausai vaikų odai su niežuliu. Kremai su vakarinių raktažolių aliejumi palaiko natūralią odos barjerinę funkciją.
Gydymo tikslas - ne tik pagerinti odos būklę, bet ir neleisti ligai paūmėti. Todėl egzemą svarbu gydyti ne tik išoriškai - naudoti drėkinamuosius bei apsauginius kremus, tačiau ir tirti, kam kūdikis yra alergiškas. Nereceptiniais produktais, kaip, pavyzdžiui, hidrokortizono tepalas, mažinantis niežulį ir uždegimą, galima laikinai suvaldyti simptomus, tačiau jie negydo uždegimo.
Viena didžiausių tėvų klaidų yra atopinio dermatito gydymas kosmetinėmis priemonėmis, tad gydytoja skatina nebijoti ir pasikonsultavus su šeimos gydytoju ar dermatolovenerologu uždegimus gydyti vaistais. Sunkiais atvejais gali būti skiriami vietiniai kortikosteroidai arba imunomoduliatoriai (tik pagal gydytojo nurodymus).
Odos būklę teigiamai veikia ir kokosų aliejus, alavijo ekstraktas, ciberžolė, taip pat omega-3 riebalų rūgštys. Siekiant suvaldyti atopinį dermatitą, labai svarbu nustatyti, kas gali turėti įtakos jo paūmėjimui. Dažnai tai būna nuolatinis stresas ir įtampa. Atsipalaiduoti galima pačiais įvairiausiais būdais. Tam puikiai tinka masažas, sportas, joga, meditacija, spalvų, garsų ir šviesos terapija.
Į medikus reikia kreiptis, jeigu:
Bendrosios praktikos gydytojas duos siuntimą pas dermatologą. Be to, jei bėrimą lydi kiti simptomai, tokie kaip karščiavimas, kosulys, pilvo skausmas ar padidėję limfmazgiai, gali būti, kad tai infekcinė liga (pvz., tymai, vėjaraupiai, raudonukė, skarlatina), todėl būtina kreiptis į gydytoją.