Kūdikio primaitinimas - tai svarbus ir atsakingas etapas, reikalaujantis kantrybės ir žinių. Pirmieji maisto kąsniai ir nauji skoniai - tai ne tik maistinių medžiagų šaltinis, bet ir nauja patirtis mažyliui. Svarbu žinoti, kada pradėti primaitinimą, kokius produktus rinktis ir kaip juos tinkamai paruošti.
Kūdikio amžius ir jo individuali raida lemia, kada tinkamiausias metas pradėti primaitinimą. Paprastai kūdikiams sulaukus 4-6 mėnesių, kai jiems pradeda trūkti mamos pieno ar mišinuko, rekomenduojama pradėti duoti kietą maistą. Tačiau svarbu atsižvelgti ir į vaiko paruoštumą: jis turėtų užtikrintai laikyti galvą, sėdėti prilaikomas, rodyti susidomėjimą maistu, mokėti nuryti ir išstumti maistą iš burnos.
Jei kūdikis auga sveikas, rekomenduojama pradėti primaitinti nuo 6 mėnesių (6-ojo mėnesio pabaigoje). Pusės metų kūdikis jau yra pajėgus nuryti tirštesnės konsistencijos maistą. Nuo pusės metų formuojasi kramtymo įgūdis, nes atsiskiria apatinis žandikaulis, pradeda formuotis liežuvio šoniniai judesiai.
Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniais, papildomo maisto galima pradėti duoti ir nuo keturių mėnesių. Tačiau svarbu nepamiršti, kad primaitinimas jaunesniems nei 4 mėnesių kūdikiams yra rizikingas dėl nesusiformavusių rijimo ir virškinimo refleksų.
Pasirinkimas tarp daržovių ir kruopų kaip pirmojo maisto priklauso nuo individualių vaiko poreikių ir gydytojo rekomendacijų. Jei kūdikis priauga mažai svorio, vertėtų pradėti nuo grūdų košių. Daržovės yra puikus pirmasis pasirinkimas kūdikiams, kurių svoris auga normaliai. Mėsos galima pradėti duoti, jei vaikui vystosi mažakraujystė.
Iš daržovių kūdikis gauna svarbias maistines skaidulas, mineralinius junginius, organines rūgštis ir flavonoidus. Maistinės skaidulos skatina virškinamojo trakto veiklą ir padeda formuotis žarnyno mikroflorai.
Tarp rečiausiai alergijas sukeliančių daržovių - bulvės. Jos yra puikus, gerai įsisavinamas energijos šaltinis, jose gausu šarminančių organizmą mineralinių medžiagų: kalio, fosforo, kalcio, geležies ir kitų. Taip pat bulvės turtingos vitaminu C, kurio kūdikiams iki vienerių metų reikia apie 25 mg kasdien.

Bulvėse gausu krakmolo (angliavandenių), kuris suteikia daug energijos ir ilgam laikui suteikia sotumo jausmą. Taip pat jos turi maistinių skaidulų, būtinų gerai virškinimo trakto veiklai.
Ruošiant bulves kūdikiui svarbu išsaugoti kuo daugiau naudingųjų medžiagų. Neskubėkite bulvių lupti - po lupena ir iš karto po ja yra susikaupę daugiausia vitaminų ir mineralinių medžiagų. Geriausia šepetėliu nušveisti švarias bulves ir jas virti su lupena.
Virkite daržoves nedideliame kiekyje vandens arba garuose, uždengtame puode. Tai padeda išsaugoti daugiau maistinių medžiagų. Nereikėtų pervirti daržovių, nes ilgiau verdant mažėja naudingų medžiagų kiekis. Geriausia visuomet ruošti šviežią maistą, nes vitaminai nyksta ne tik verdant, bet ir vėsinant ar pakartotinai šildant maistą.
Bulvių košę kūdikiui rekomenduojama virti atskirame, mažame puode. Vandens pilkite šiek tiek daugiau, negu apsemia daržoves, nes verdant vanduo garuoja. Jei košelė per tiršta, ją galima praskiesti virintu vandeniu, motinos pienu ar mišinuku.
Daržovių tyrelių konsistencija turėtų būti kaip grietinės, be gumulėlių. Jei kūdikis springsta, košelė gali būti per tiršta, tuomet ją reikėtų praskiesti.

Įvedant naują maistą svarbu laikytis nuoseklumo. Pradedama nuo vienos daržovės, kas savaitę pridedant po naują. Pavyzdžiui: savaitę ragaujama virtos bulvės, antrąją - pridedama ir morkytė, trečią - košę papildo kopūstas. Tokiu būdu, atsiradus bėrimams ar kitiems alergijos požymiams, bus galima nesunkiai atsekti, kas ją sukėlė.
Naujas maistas - tai naujas potyris, prie kurio kūdikis turi priprasti, todėl tam tikrą daržovę gali tekti siūlyti ne du, o gal net šešis kartus.
Tarp daržovių, kurios rečiausiai sukelia alergijas, yra bulvės, moliūgai, brokoliai, agurkai, aguročiai, cukinijos, žiediniai kopūstai. Jos puikiai tinkamos pirmiesiems primaitinimams.
Tradiciniai pasirinkimai Lietuvoje - bulvės, morkos, moliūgai. Taip pat tinka sviestinis moliūgas ir šparaginės pupelės.
Daržoves pirmajai tyrei galima virti vandenyje arba garuose. Verdant garuose geriausiai išsaugomi naudingi elementai, o daržovės labiau išlaiko savo natūralų skonį.
Rekomenduojama skirtingos rūšies daržoves virti skirtinguose induose, nes kiekvienos daržovės terminio apdorojimo laikas skiriasi. Ilgiausiai verda morkos, burokėliai, pupelės, žalieji žirneliai, ropės. Vidutiniškai - bulvės, kopūstai, kalafiorai, brokoliai. Greičiausiai verda moliūgai, cukinijos, pomidorai.
Dažnai daržovių tyrės ruošiamos smulkinant daržoves smulkintuvu (blenderiu). Tačiau rekomenduojama termiškai apdorotas daržoves trinti per sietelį. Tyrės konsistencija, smulkinant smulkintuvu, tampa gliti, todėl nelavėja kūdikio burnos motorika. Trinti per sietelį skatinama kramtymo įgūdžius ir lavina burnos motoriką, o tai yra artikuliacinio aparato sutrikimo prevencija.

Diskutuojama, kada geriau duoti mamos pieną/pieno mišinį: prieš ar po tyrės. Žindymo specialistai rekomenduoja po žindymo, kadangi mamos pienas lengviau virškinamas. Tačiau ne visada tai pasiteisina, kadangi kol tyrės kiekiai nedideli, kūdikis pasisotinęs mamos pienu, suvalgo ir tuos kelis šaukštelius tyrės.
Jei kūdikis dar nepasiruošęs naujam skoniui, košę galima gaminti su motinos pienu ar mišiniu, tam, kad kuo mažiau skirtųsi nuo įprasto skonio.
Pradėjus primaitinimą, gali pasikeisti kūdikio išmatų konsistencija ir tuštinimosi dažnis. Jei vaikas nevalgus, mamoms belieka apsišarvuoti kantrybe ir ieškoti būdų, kaip paskatinti noriau valgyti.
Nepamirškite, kad kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis. Teisingi tėvų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu.