Tėvams skirtoje literatūroje dažniausiai rašoma apie nevalgius vaikus, dalijamasi patarimais, kaip žadinti apetitą. Šį kartą specialistai pataria tėvams, kurių vaikai amžinai alkani. Kalbamės su gydytoja dietologe Aušra Jauniškyte-Ingelevičiene ir vaikų ligų gydytoju dr. Algimantu Vingru.
Kiekvieno žmogaus apetitas skirtingas, jam turi įtakos daugelis dalykų. Net to paties žmogaus apetitas keičiasi, tarkim, susirgus jis būna mažesnis, o moterims prieš mėnesines padidėja, ir tai yra normalu. Vaiko apetitą lemia amžiaus ypatumai. Vaiko augimas nėra vienodai stabilus, jis vyksta tarsi šuoliais. Bet kurio amžiaus vaikas vieną kartą gali suvalgyti daugiau, kitą kartą - mažiau, ir tai nėra problema.
Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikio svoris patrigubėja, ūgis padidėja mažiau - 50 procentų. Iki dvejų metų vaikui maistas yra ne tik alkio malšintojas, bet ir aplinkos pažinimo priemonė, kartu valgymas lavina ir vysto motorinius įgūdžius. Vaikui patinka pačiam valgyti, jausti maistą savo pirštais. Šio amžiaus vaikai domisi maistu, mielai ragauja. Nuo dvejų metų vaiko susidomėjimas maistu palaipsniui mažėja, ir tai kelia tėvams nerimą. Būtent nuo tokio amžiaus dažniausiai ir atsiranda „nevalgiuko“ problema.

Ypač apetitas padidėja paauglystėje, tuomet paaugliai gali (pagal normas ir turėtų) suvalgyti daugiau maisto nei suaugusieji, ir tai normalu. Vyksta spartus augimo šuolis, keičiasi kūno sudėtis, padaugėja riebalinio audinio (berniukams - pačioje brendimo pradžioje, mergaitėms - viso brendimo metu). Tuo metu paaugliai stebina visus aplinkinius savo gebėjimu labai daug suvalgyti.
Nevalgiukas ir ėdrūnas - tai daugiau subjektyvūs tėvų vertinimai. Objektyviai - ar yra problema, ar ne - parodo vaiko svoris, ūgis ir jo kitimai. Jei vaiko ūgis ir svoris atitinka normas, jis nėra nei nevalgiukas, nei ėdrūnas, kad ir kaip tėvams atrodytų.
Ar normalu, kad vaikas beveik visą dieną užkandžiauja? Susidaro ne 3, o 10 valgymų... Vaikas ir neturi valgyti tik 3 kartus per dieną. Jis turėtų valgyti 4-6 kartus per dieną. Dažniau valgydamas vaikas elgiasi adekvačiai savo amžiui - valgo dažnai, svoris ir ūgis yra normalūs, turi savo mėgstamą maistą, užkandžiai yra tinkami. Svarbu, kad ir užkandžiai būtų valgomi atsisėdus prie stalo, jie būtų apgalvoti. Gal vaikas valgo nesotų maistą?
Reguliarus valgymas tomis pačiomis valandomis geriausiai reguliuoja apetitą tiek per mažai, tiek per daug valgantiems. Mažiems ir ikimokyklinio amžiaus vaikams šeima yra pirmasis maitinimosi įpročių ugdymo pavyzdys. Šio amžiaus vaikų artimiausioje aplinkoje esantys tėvai ir vyresni broliai ar seserys yra pagrindinis pavyzdys. Jei tėvai nuolat užkandžiauja, vaikas greičiausiai darys tą patį. Tėvų požiūris į maistą yra labai svarbus. Šeimoje, kur visiškai nekreipiama dėmesio į mitybą, nėra valgymo režimo, šeimos valgymo drauge, vaiko požiūris į maistą susiformuos vienoks.
Vienas neteisingų įsivaizdavimų yra apie skrandžio „ištampymą“ ir „susitraukimą“. Skrandis nėra maišas, kuris ištampomas, kaip populiaru sakyti. Skrandis yra tuščiaviduris organas, jo sienelėje yra net trys sluoksniai raumenų. Apetitas nepriklauso nuo skrandžio dydžio. Apetitą reguliuoja daug hormonų, gaminamų tiek skrandyje, tiek plonojoje žarnoje, tiek riebaliniame audinyje, centrinėje nervų sistemoje. Tai, kaip mes suvokiame alkio ir sotumo pojūčius, ir lemia visų apetitą reguliuojančių hormonų veikla. Skirtingi maisto produktai suteikia skirtingą sotumo jausmą.

1-1,5 metų vaiko paros maisto apimtis maždaug 1100-1200 ml, vienu kartu jis paprastai suvalgo 200-300 ml maisto, energinė vertė apie 1200 kcal per dieną.
Vargu ar gali būti vienas atsakymas. Vaikas turi savo alkio ir sotumo pojūčius, į juos reikia atsižvelgti. Vaikus sunku tiek priversti valgyti, tiek sustabdyti, kad nevalgytų. Svoris, ūgis, jų kitimas (proporcingai ar ne didėja svoris ir ūgis) parodo, ar vaikas per daug valgo, ar pakankamai, ar per mažai. Jei svoris didėja daugiau nei ūgis, jau nėra gerai. Bet tokius pokyčius įvertinti reikia laiko. Jei tėvams sunku suprasti, ar vaikas normaliai valgo, ar per dažnai, siūlyčiau namuose sudaryti nuolatinį valgymo grafiką ir jo laikytis.
Ar nuolat alkanam vaikui įdėti papildomo maisto į darželį, mokyklą? Paprastai darželyje, kur valgoma tomis pačiomis valandomis, ir organizuojama kita veikla, vaikai labai retai prašo papildomo maisto. Taip pat svarbu, ar vaikas viską suvalgo, ar nepalieka lėkštėje - nepakankamai pavalgęs jis greitai vėl praalks.
Pagalbos šaukiasi tie tėvai, kurių kūdikis sunkiai priauga svorio. Tačiau ne mažesnė aktualija - amžinai alkanas, per mėnesį po kilogramą ir daugiau priaugantis kūdikėlis. Dažnas valgymas yra neišvengiama naujagimio gyvenimo dalis. Taip yra dėl to, kad vaikučio skrandis labai mažas, o augimui reikia daug energijos. Kiekvienas naujagimis turėtų būti žindomas taip dažnai, kaip jis nori, tačiau ne rečiau kaip kas 3 valandas bet kuriuo paros metu. Tačiau tai - tik bendras standartas. Net ir tos pačios šeimos kiekvienas naujagimis yra skirtingas - vienas gali norėti valgyti dažniau, kitas rečiau. Dvynukų tėvai paliudys, kad ne visada sutampa vaikučių noras valgyti. Tad standartą žinokite, bet labiau kliaukitės kūdikio poreikiais.

Kai kurie kūdikiai yra užkandžiautojai - jie mėgsta žįsti dažnai ir trumpai. Kūdikio noras valgyti dažnai gali atsirasti bet kuriuo amžiaus tarpsniu ir bet kuriuo paros metu. Kūdikių noras valgyti kas 30 minutes yra logiškas, nes taip jie tarsi užsisako didesnes porcijas ateičiai. Dažnesnis bei ilgesnis žindimas skatina krūtis gaminti daugiau pieno. Kai kūdikis nori valgyti, nors įprastas maitinimo laikas dar neatėjo, nelaukite kol mažylis pravirks, - pamaitinkite.
Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu.
Mažylio skrandžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml. Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti.
| Amžius | Apytikslė skrandžio talpa |
|---|---|
| Gimimo dieną | 20-30 ml |
| Pirmosios savaitės pabaigoje | 40-60 ml |
Jeigu manote, kad valgus kūdikis nepasisotina jūsų pienu, visada yra galimybė maitinimą pabaigti mišiniu. Kartais kūdikis nuolat prie krūties, nes nepakanka pieno. Tada mamos sako - jis žinda, prie krūties užmiega, sotus, ramus. Problema išaiškėja, kai kūdikis pasveriamas - per mėnesį svoris paaugo minimaliai. Informacijos suteiks sauskelnių testas. Jeigu 5 parų kūdikiui per parą nereikia 5-6 kartus pakeisti sauskelnių, nes senosios yra tuščios ir lengvos, jeigu mažylis antros gyvenimo savaitės pabaigoje sveria mažiau nei svėrė gimęs, vadinasi, jo noras dažnai valgyti rodo, kad pieno nepakanka. Retais atvejais kūdikis nepakankamai šlapinasi, t.y. per dieną „pagamina“ mažiau nei 3-4 nešvarias sauskelnes.
Svarbiausia, kad kūdikis kiekvieno maitinimo metu gautų pakankamai pieno. Kai kūdikis pradeda dažniau maitintis, neatsitraukia nuo krūties, nenusiminkite ir negalvokite, kad neturite pieno tiek, kiek reikia mažyliui. Nepasiduokite panikai ir pagundai duoti pieno mišinio. Jis pasotins kūdikį, tačiau ši taktika neigiamai paveiks pieno gamybą ir dėl to gali tekti nutraukti žindymą anksčiau nei planuota. Įrodyta, kad net apytuštės krūties spenelio čiulpimas yra signalas motinos organizmui daugiau gaminti pieno.
Naktį labai svarbu žadinti naujagimius. Juos reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, t. y. maždaug kas 2-3 val. (arba kas 2 val. dieną ir kas 3 val. naktį). Dėl nepakankamai reguliarios mitybos gali ženkliai sumažėti cukraus kiekis naujagimio kraujyje. Svarbu žinoti, kad sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje naujagimis gali neturėti jėgų atsikelti, verkti ar rodyti kitų alkio ženklų. Kitas kraštutinumas - maitinimasis nuolat užtrunka ilgai - 30-40 min., kas gali rodyti nepakankamai efektyvų pieno siurbimą.
Pasak Amerikos pediatrų akademijos (AAP), mišiniais maitinamam kūdikiui kyla didesnė rizika suvalgyti per daug, nes maistas iš buteliuko teka ir tuomet, kai mažylis yra sotus. Rizika permaitinti padidėja, kai mišinys yra netinkamai paruošiamas, nepaisoma gamintojo rekomendacijų, įdedama per daug miltelių į nurodytą vandens kiekį. Kai kūdikis nuolat gauna maisto perteklių, gali pernelyg greitai augti svoris, o tai gali padidinti su nutukimu susijusių sveikatos problemų riziką. Nutukimas pablogina imunitetą, nes keičia organizmo imuninį atsaką.
Pagaliau užmigote. Sapnuojate saulėtą Maldyvų pakrantę, deginatės auksiniame pliaže. Pėdas skalauja bangos, o veidą kutena lengvas brizas. Ir staiga išgirstate garsų verksmą. Atsimerkiate. Ir vėl jis atsibudo, prašo valgyti. Sapnas išgaruoja, tarsi jo net nebuvo. Atsidūstate, atsikeliate ir einate maitinti mažylio. Ši tiesa yra tokia pat sena, kaip ta, kad vanduo yra šlapias, o dangus - žydras. Bet ar išties vaikui reikia maisto naktį? Ar kaskart, kai jis jo prašo, išties yra alkanas?
Naujagimiui maistas yra be galo svarbus. Todėl maitinti jį turime visada, kai išalksta. Taip, kūdikis išalksta ir naktį. Naktinis maitinimas padeda užtikrinti tinkamą kūdikio augimą ir vystymąsi. Viskas paprasta: kūdikis auga, ir jis valgo naktimis. Kūdikiams iki vienų metų maitinimas naktimis (mažiausiai - 1 kartą per naktį) - yra visiškai įprastas, kitaip jie negalėtų visavertiškai vystytis. Sunku užmigti, kai esi alkanas, kad ir kokio amžiaus būtum. Taigi, jei Jūsų kūdikis tikrai alkanas, jis greičiausiai labai lengvai neužmigs, kol nebus pamaitintas.
Bet jei kalbėtume apie vyresnius vaikus, turėtume nagrinėti kiekvieną atvejį atskirai: visuotinai pritaikomų taisyklių nėra. Naktinis maitinimas nebūtinas tais atvejais, kai vaikas siekia ne numalšinti alkį, o nusiraminti. Paprastai scenarijus toks: jis atsibunda naktį ir vėl užmigti be pagalbos negali, verkia. Imate galvoti, kad vaikas alkanas, todėl duodate buteliuką. Jis pavalgo, nurimsta ir užmiega. Atsargiai paguldote mažylį atgal, kad jo nepažadintumėte. Bet netrukus jis vėl atsibunda ir verkia. Tad jūs pakartojate procesą. Pažįstama situacija? Tai ženklas, kad jūsų kūdikiui naktinis maitinimas nėra būtinas, mat tai tėra priemonė nusiraminti ir užmigti.

Jei tai kartojasi dažnai, tai ženklas, kad mažylis maitinasi dėl nusiraminimo, o ne dėl alkio. Naktį sočiai pamaitintas kūdikis turėtų miegoti maždaug 3-4 valandas. Vyresni kūdikiai (ypač maitinami mišinėliu, nes pastarasis virškinamas ilgiau, nei motinos pienas) gali nepraalkti ir išmiegoti beveik visą ar net visą naktį.
Daugelis kūdikių, norėdami užmigti, išvysto priklausomybę žindymui, siūbavimui, čiulptukui ir pan., ir tai nėra toks dalykas, kurį jie galėtų pakeisti per 15 ar 20 minučių. Iki maždaug šešių mėnesių kūdikiams paprastai reikia bent vieno naktinio maitinimo. Jų pilvukai yra maži, jie dar nepradėjo valgyti kieto maisto, o mišiniai ir motinos pienas virškinami gana greitai. Akivaizdu, kad tai galioja ne visiems kūdikiams. Kai kurie kūdikiai nuo pat mažens miega visą naktį nemaitinami, o po to atsiima ir daugiau pavalgo dieną.
Kai kūdikis pradeda išmiegoti be maitinimo visą naktį, turite įsitikinti, kad dienos metu jis gauna reikiamą kalorijų kiekį. Geriausias būdas yra pridėti vieną papildomą maitinimą dienos metu, arba į kiekvieną buteliuką įpilti papildomai 30-50 ml mamos pieno/mišinuko. Tai taip pat puikus laikas pagalvoti apie primaitinimo kietu maistu pradžią. Dar vienas greitas, bet SVARBUS priminimas: prieš bandydami keisti kūdikio maitinimo tvarkaraštį, pasitarkite su savo pediatru. Naktinis miegas yra nuostabus, bet kalorijos yra būtinos. Jei Jūsų mažylis yra per mažo svorio arba neauga taip greitai, kaip turėtų augti, tai visgi gali būti netinkamas metas atpratinti nuo naktinio maitinimo.
Akivaizdu, kad sudėtinga nustatyti, ar Jūsų kūdikis naktį alkanas. Kalorijos yra gyvybiškai svarbios, bet taip pat ir miegas, todėl mes paprastai sudvejojame bandydami subalansuoti šių dviejų svarbą. Šiuo „įtemptu lynu“ vaikščioti yra žymiai lengviau, kai išmokote savo kūdikį įgūdžių, kurių jam reikia, kad užmigtų pats. Jei Jūsų naujagimiui, kūdikiui ar mažyliui sunku užmigti ir ramiai miegoti visą naktį, gali prireikti specialistų pagalbos, siekiant atkurti geresnį poilsį.
Padidėjęs apetitas gali rodyti fizinę ligą, tarkim, hipertireozę - kai skydliaukė pradeda gaminti per daug hormonų, I tipo cukrinį diabetą (padidėja apetitas, bet kartu kamuoja labai didelis troškulys, vaikas geria daug skysčių, dažnai šlapinasi). Šioms ligoms būdinga, kad valgoma labai daug, o svoris mažėja. Apetitas gali padidėti dėl tam tikrų vaistų vartojimo (pavyzdžiui, gliukokortikoidų), tai gali rodyti ir psichologinių sunkumų (tarkim, nerimą), su kuriais vaikas susiduria ir reaguoja daugiau valgydamas. Taip pat vaikas gali atrasti, kad per maistą gali sulaukti daugiau tėvų dėmesio, ir tuo naudotis. Apetitas gali pablogėti turint kirmėlių.
Tikrai neverta nerimauti, jei vaikas yra normalaus svorio.
Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma.
Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti. Kitos stipraus verksmo priežastys, apie kurias reikėtų pagalvoti, gali būti alkis, skausmas dėl mechaninio dirginimo ar sužeidimo, sušalimas ar perkaitimas, nuovargis ar per didelis įsijaudrinimas, padidėjęs jautrumas maistui; šiuo atveju turi būti dar ir kiti simptomai. Tai periodas, keliantis didelį stresą tiek kūdikiui, tiek namiškiams. Pamėginkite kūdikį migdyti netoli monotoniškus, lygaus intensyvumo dažnius skleidžiančių buities prietaisų. Švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį, ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą. Maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai). Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas.
Pirmąją parą po gimdymo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma. Kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje; daugkartinį vėmimą gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos.
Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva. Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti. Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai.
Visi kūdikį prižiūrintys namiškiai privalo kruopščiai ir dažnai plautis bei dezinfekuoti rankas. Viduriuojančiam mažam vaikui greitai gali sutrikti elektrolitų balansas (netenka skysčių, natrio ir kalio druskų), vaikas tampa irzlus, o vėliau vangus. Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia. Gydytojas nuspręs, ar mišinukais maitinamam kūdikiui turėtų būti skiriamas mišinys be laktozės.
Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi. Jei nenumaldomas verksmo priežastis gali būti kūdikio sužeidimas. Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys. Jei pastebėjote bent vieną iš požymių, rodančių, kad kūdikio mityba gali būti nepakankama, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją ar žindymo konsultantę. Prieš bandydami keisti kūdikio maitinimo tvarkaraštį, pasitarkite su savo pediatru.
Ateina laikas, kai vaikas pradeda norėti valgyti pats. Tuomet tėvams neretai kyla klausimas, kaip elgtis - leisti bandyti valgyti pačiam, ar maitinti. Viskas prasideda maždaug nuo 8-12 mėnesio. Net nepastebėsite, kaip vaikas pradeda norėti bandyti valgyti savarankiškai. Pradžioje gali imti maistą pirštais, vėliau - paimti kokį nors įrankį. Niekada nepalikite valgančių kūdikių vienų, nes yra paspringimo pavojus. Nebijokite netvarkos, nes šis vaiko įprotis lavins smulkiąją motoriką, ateities valgymo įpročius bei pasitikėjimą savimi.

Nors gali susidaryti įspūdis, kad vaikas daugiau žaidžia su maistu, o ne jo gauna, tačiau taip nėra. Reikia laikytis vos kelių taisyklių:
Tokiu būdu vaiką maitinkite iki tol, kol išmoks suvalgyti visą porciją pats. Vėliau matysite, kaip vaiko valgymo įgūdžiai vis gražėja, savarankiškėja ir kultūringėja. Svarbu: jei neleisite vaikui to daryti pačiam, ateityje jis gali priprasti, kad jį visada maitinate tik jūs, dings jo noras mokytis valgyti pačiam.
Kad vaikas greičiau išmoktų valgyti savarankiškai, mama gali (jam bevalgant) suvaidinti mažą spektakliuką - ima šaukštą ir rodo, kaip su juo reikia elgtis, kaip dėti maistą į burną. Tuomet vaikas stengsis atkartoti mamos judesius. Visa tai galima daryti ir su kitais įrankiais.
Gerai kramtantiems kūdikiams reikia pasiūlyti ir tokių produktų, kuriuos galima patiems graužti laikant rankoje, pvz., duonos, obuolio, virtos morkos. Taip pat svarbu, kad maistas būtų toks, kurį būtų galima lengvai pasiimti pirštais ir įsidėti į burną, pvz., sūrio, virtos mėsos. Labai svarbu skatinti šio amžiaus kūdikių savarankiškumą, tada jie greičiau išmoks pavalgyti patys (be kitų pagalbos). Jei kūdikis nesidomi maistu, per prievartą jo nemaitinkite.
Kūdikis ką tik pavalgė, bandė snūduriuoti, jūs prisėdote pailsėti, užsikėlėte kojas, ir staiga vėl išgirdote raudą, reiškiančią „aš ir vėl esu alkanas“. Kartais net gali atrodyti, kad vaikelis yra alkanas visą laiką. Tačiau kaip atpažinti, ar šįkart kūdikis tikrai vėl nori valgyti, ar tai tiesiog reiškia kažką kita? Jei kūdikis pradėjo verkti, tikriausiai jis yra labai alkanas. Verksmas daugeliu atvejų yra vėlyvasis kūdikių alkio požymis.