Užkrečiamasis moliuskas: simptomai, priežastys ir gydymo galimybės vaikams
Vaikų odos bėrimai dažnai kelia nerimą tėvams, nes jų priežastys gali būti labai įvairios - nuo visiškai nekenksmingų reakcijų iki rimtesnių ligų. Vienas iš dažnų susirgimų yra užkrečiamasis odos moliuskas (molluscum contagiosum) - ganėtinai dažnai, ypač tarp mokyklinio amžiaus vaikų, pasitaikanti didžiausio žmogų infekuojančio viruso, vienintelio molluscipox genties nario, sukelta odos liga.
Kas yra užkrečiamasis moliuskas ir kaip jis pasireiškia?
Šis virusas priklauso Poxvirus šeimai. Virusai į odą prasiskverbia pro mikroskopinius odos barjero pažeidimus, ir po inkubacinio periodo bet kurioje kūno vietoje pastebimas moliuskų augimas. Odos moliusku vadinami dažniausiai 2-5 mm dydžio (nors gali būti nuo 2 iki 6 mm) ant odos paviršiaus iškilę apvalūs mazgeliai, kurie dažniausiai išsidėstę grupėmis.
Infekcijai būdingi blizgūs, kūno spalvos arba rausvi odos dariniai, kurių paviršius yra blizgus arba perlamutrinis. Papulės turi įdubimą viduryje. Mazgeliai aptinkami įvairiose kūno vietose, ypač odos lenkiamuosiuose paviršiuose, pavyzdžiui, veido srityje, pažastyse, liemens srityje ar galūnėse.
Kodėl vaikai užsikrečia dažniau?
Užkrečiamuoju odos moliusku vaikai serga dažniau negu suaugusieji, visų pirma dėl to, kad jų imuninė sistema nėra iki galo susiformavusi. Taip pat jie dažniau patiria tiesioginį „odos su oda“ kontaktą su kitais žmonėmis. Šiuo virusu užsikrečiama tiesioginio kontakto būdu, per užkrėstus daiktus, pvz., rankšluosčius, kempines.
Kiekvienam, kuris turėjo kontaktą su asmeniu, sergančiu odos moliusku, yra didesnė rizika susirgti. Kol papulės aiškiai matosi ant odos, vaikas moliusku gali užkrėsti ir kitus žmones. Pastebėta, kad didesnis viruso paplitimas būdingas šiltuose ir drėgnuose kraštuose.
Diagnostika ir gydymo principai
Ligą diagnozuoja ir gydo gydytojas dermatologas. Užkrečiamojo moliusko diagnostikai pakanka nuodugnios gydytojo dermatologo apžiūros. Svarbu neuždelsti ir laiku kreiptis gydytojo konsultacijos, kadangi laikui bėgant, bėrimai linkę didėti. Be to, savigyda tik dar labiau skatina viruso plitimą - neatsargiai krapštant ar kitaip žeidžiant bėrimus, virusas pasklinda po gretimas odos zonas.
Gydymo metodai
Nors odos moliuskas dažniausiai ir nesukelia simptomų bei diskomforto, dermatologai rekomenduoja gydyti ir užkirsti kelią moliusko plitimui. Intervencinės procedūros yra pačios efektyviausios gydant užkrečiamąjį moliuską. Jų esmė - steriliai praardyti kapsulę ir pašalinti papulės turinį.
Dažniausiai taikomi metodai:
- Krioterapija (papulių pašalinimas šaldant).
- Elektrokoaguliacija (prideginimas elektros srove).
- Lazerinė abliacija.
- Kiuretažas (mechaninis pašalinimas aštria kiurete).
| Gydymo būdas | Veikimo principas |
|---|---|
| Kriodestrukcija | Šaldymas skystu azotu |
| Elektrokauteris | Pašalinimas elektros srove |
| Cheminis gydymas | Kalio šarmo, kantaridino ar rūgščių naudojimas |
Gydymas kalio hidroksidu (KOH)
Šios procedūros gali būti atliekamos tik gydymo įstaigose, todėl buvo ieškoma naujų gydymo metodų, kuriuos galima būtų taikyti buitinėmis sąlygomis. Tyrimų metu nustatyta, kad veiksmingas įvairių koncentracijų (nuo 5 iki 20 proc.) KOH tirpalas. Tačiau didelės koncentracijos tirpalas daug dažniau sukelia dirginantį odos pojūtį.
2006 m. Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad 10 proc. kalio hidroksido tirpalą naudojusioje grupėje 70 proc. pacientų visiškai pasveiko. Vėlesni tyrimai su 5 proc. tirpalu patvirtino, kad toks gydymas yra efektyvus, pacientai greičiau pasveiksta, o šalutinis poveikis (odos dirginimas) yra minimalus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
