Daugelis tėvų susiduria su kūdikio atpylimo problema. Tai dažnai kelia nerimą, tačiau svarbu suprasti, kada tai yra normalus fiziologinis procesas, o kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją.
Sakoma, kad kūdikis atpylė, kai po žindymo pro lūpų kraštus išbėga motinos pieno ar mišinio. Prarytas motinos pienas ar mišinys lengvai grįžta atgal į stemplę ir atsipila dėl to, kad kūdikiams nėra sandariai užsidaręs stemplės skrandžio raukas ir pati stemplė yra sąlyginai trumpa. Vienas ir tas pats kūdikio atpylimo kiekis po valgio nėra pastovus kaip kompiuterio programa - jis priklauso nuo to, kiek kūdikis suvalgė, kokioje padėtyje po valgio jis yra laikomas. Naujagimiai ir kūdikiai dažniausiai atpylinėja dėl to, kad valgydami prisiryja oro arba suvalgo daugiau pieno, nei telpa jų skrandyje. Tą „perteklių”, kad ir lengvai pajudintas kūdikis atpila lauk. Atpylinėjimas pasitaiko ir visiškai sveikiems kūdikiams, nes jų praėjimas iš stemplės į skrandį neretai būna dalinai praviras ir užtenka menko žagtelėjimo gulint, kad kūdikis atpiltų. Tačiau toks atpylimas būna negausus, gausaus atpylimo priežastis - skrandyje susikaupęs oras, kurį kūdikis nuryja kartu su pienu. Taip pat viena iš priežasčių gali būti netinkamai vartojamas mamos maistas (jei kūdikis maitinamas mamos pienu) - kūdikis gali netoleruoti ir negausiai atpilti. Ta pati priežastis ir mišiniais maitinamiems kūdikiams, gali tiesiog netikti mišinukas ir tai sukels atpylimą, todėl būtina atsirinkti kūdikiui tinkamą mišinėlį. Sutrinka tik funkcija. Dažniausiai atpylinėjimas - tai laikinas sutrikimas, vadinamas funkciniu ir susijęs su virškinimo sistemos nebrandumu. Kitaip tariant, vaikučio skrandis ir žarnynas yra praktiškai sveikas, bet nepakankamai subrendęs arba tiesiog blogai veikia dėl nepakankamos kitų organų veiklos. Pvz., jei mažylis dirglus, padidėjęs (ar sumažėjęs) jo nervų sistemos tonusas - atpylinėjimai gali būti tik šio sutrikimo rezultatas, visiškai nesusijęs su skrandžio bėdomis. Atpylinėjama dėl ligos. Jei vaikas nuolat atpila „fontanu”, nusilpsta, galima įtarti organinius virškinimo sistemos pakitimus - skrandžio pilorinės dalies (pereinančios į dvylikapirštę žarną) spazmą ar susiaurėjimą. Antrasis atvejis sunkesnis, nes visiškai sutrinka maisto patekimas iš skrandžio toliau į dvylikapirštę žarną ir į plonąjį žarnyną. Kūdikis nuolat gausiai atpila ir netenka svorio, skysčių. Vaikutis tampa vangus, išblyškęs. Kartais, tokiais atvejais siūloma rinktis mišinį su mažesniu laktozės kiekiu ar visiškai be jos.
Vienas iš dažniausių atpylimo priežasčių yra per didelis maisto kiekis. Jei kūdikis valgo per daug ir per dažnai, jo skrandukas gali nespėti visko suvirškinti, todėl kūdikis bando atsikratyti pertekliaus. Per didelis maisto kiekis yra negerai, nes sunkiai virškinamas skrandyje greičiau rūgsta, genda ir nuodija organizmą. Kitas variantas - kūdikis yra pernelyg aktyvus. Jei pavalgęs jis daug juda, susispaudžia pilvukas ir maistas lengvai išbėga lauk. Taip pat kūdikis gali atpilti, jei nepakankamai atsirūgsta pavalgęs. Kai kuriuos kūdikius reikia net pusvalandį laikyti stačius, kol jie visiškai atsikruoja.
Priešingai nei gali pasirodyti, kartais atpylimas gali būti susijęs su dirglumu. Neramus kūdikis gali prašyti krūties ne tik norėdamas pavalgyti, bet ir norėdamas nusiraminti, pasiglausti prie mamos. Jei mama pamano, kad kūdikis nori valgyti ir jį pamaitina, jis gali persivalgyti ir atpilti. Todėl svarbu skirti kūdikiui daugiau dėmesio, pabendrauti su juo.
Yra ir kitų priežasčių, kurios gali sukelti atpylimą:
Labai svarbu atskirti atpylimą nuo vėmimo. Atpylimas - tai nevalingas, nereikalaujantis pastangų skrandžio turinio atrijimas, nesusijęs su diafragmos ar pilvo raumenų susitraukimu ir nelydimas vegetacinių simptomų. Vėmimas - tai diafragmos, pilvo ir krūtinės ląstos raumenų susitraukimas, dėl kurio skrandžio turinys pašalinamas į aplinką. Vėmimui būdinga tai, kad jis būna susijęs su vegetaciniais simptomais (išblyškimas, pykinimas, seilėtekis, pagreitėjęs širdies plakimas, apatija).
Prievarčio susiaurėjimas (stenozė): Esant stenozei antrą gyvenimo savaitę (liga gali išryškėti ir vėliau, sulaukus 1,5-2 mėnesių) kūdikis maisto pradeda atpilti jau ne gurkšnį. Atsirūgęs iš karto arba net po 1-2 val. fontanu išpila visą išgertą pieną. Nustoja augti jo svoris, nes privalgęs pieno atpila ir lieka alkanas. Prievarčio stenozė yra pavojinga liga, todėl kai tik mažylis vemia fontanu po trijų vienas po kito einančių maitinimų, nedelsdami jį vežkite į ligoninę.
Gastroezofaginis refliuksas: Tai situacija, kai skrandžio rūgštus turinys patenka į stemplę, o kartais ir į burną (beveik tas pat, ką suaugusieji vadina rėmens ėdimu). Taip įvyksta dėl nepakankamo stemplės skrandžio rauko sandarumo, žiojėjimo.
Alergija pienui: Alergija karvės pienui yra dažniausia (2,2-5,2 proc.) kūdikių ir mažų vaikų alergijos maistui rūšis.
Tinkamas žindymas ir maitinimas

Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl kūdikiai atpila, yra netinkamas žindymas ar maitinimas mišinuku. Jei maitinate krūtimi, svarbu, kad kūdikis tinkamai apžiotų krūtį - ne tik spenelį, bet ir rudąjį laukelį aplink jį. Kuo geriau jis krūtį apima, tuo mažiau oro prisiryja. Jei kūdikis valgo iš buteliuko, svarbu, kad žinduko skylutė nebūtų per didelė, nes tada kūdikis gali prisiryti oro ir atpilti. Maitinkite kūdikį dažniau ir po truputį. Kai maitinate, pasistenkite laikyti jį vertikalioje padėtyje. Sumaitinus 30-60 ml pieno, leiskite kūdikiui atsirūgti ir vėl tęskite maitinimą. Po maitinimo, apie pusę valandos, palaikykite ar ramiai panešiokite savo kūdikį vertikalioje padėtyje, kad susikaupęs oras galėtų ramiai išeiti. Neskubėkite sodinti kūdikio į kėdutę iškart po valgio.
Pirmiausia, svarbu nepanikuoti, ypač jei kūdikis gerai auga ir priauga svorio. Jei norite išvengti atpylinėjimų, neleiskite kūdikiui peralkti. Maitinkite dažniau ir po nedaug. Po kiekvieno maitinimo būtinai padėkite kūdikiui atsirūgti - pakelkite jį, priglauskite prie peties ir panešiokite stačią. Būkite kantrūs, vieni kūdikiai panešioti atsirūgsta beveik iškart, kitus tenka nešioti ilgiau nei pusvalandį. Po maitinimo kūdikį 5-30 min. palaikykite vertikalioje padėtyje. Jei kūdikis atpila, paguldykite jį ant dešinio šono, kad jei dar atpiltų, maistas nepakliūtų į kvėpavimo takus. Suvalgytas maistas gali išbėgti kartu su oru, jei mažylis žįsdamas prisitraukė ir oro. Atpylimas kartu su oru vadinamas raugėjimu. Atpylimas sumažėja ir palaipsniui išnyksta, kai kūdikis pradeda valgyti tirštesnį maistą. Bet tai nereiškia, kad atpylinėjantis kūdikis turi būti anksčiau primaitinamas tirštu maistu. Gerai priaugantiems svorio kūdikiams tirštą maistą galima pradėti duoti tik tuomet, kai jiems sukanka 6 mėnesiai.
Jei maitinate mišinėliu, pabandykite duoti specialų mišinį atpylinėjantiems kūdikiams (šie mišinėliai pažymėti raidėmis AR), kurie yra tirštesni nei įprasti pieno mišiniai. Jei pastebėjote nors vieną iš minėtų reiškinių (vėmimas fontanu, svorio kritimas, tamsiai žalios spalvos turinys ar kraujas atpiltame piene), nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Nors atpylinėjimas yra dažnas reiškinys kūdikiams, yra atvejų, kai reikia kreiptis į gydytoją. Jei kūdikis atpila „fontanu”, t. y. labai gausiai ir beveik visą suvalgytą maistą, taip pat jei pastebite, kad kūdikis praranda svorį, yra vangus, išblyškęs, ar atpiltame piene yra kraujo ar tamsiai žalios spalvos priemaišų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Taip pat svarbu atskirti atpylimą nuo vėmimo. Jei kūdikis vemia fontanu po trijų vienas po kito einančių maitinimų, nedelsdami vežkite jį į ligoninę.
Jei kūdikis atpila apvirškintą, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pieną arba mišinuką, tai gali reikšti patologiją. Taip pat sunerimti reikėtų ir jeigu kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą, jam krenta svoris, atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis.
Prievarčio spazmas - tai būklė, kai dėl padidėjusio skrandžio ir dvylikapirštės žarnos jungties raumeninio žiedo tonuso skrandžio turinys nekeliauja virškinamuoju traktu žemyn dvylikapirštės žarnos link, o yra išstumiamas atgal į stemplę, burną. Dažniau pasireiškia berniukams iki 6 mėn. amžiaus, išnyksta savaime. Jei kūdikis labai dažnai atpylinėja, tai gali būti prievarčio (tos dalies, kur skrandis pereina į dvylikapirštę žarną) stenozės ženklas. Ši liga išryškėja maždaug pirmojo mėnesio pabaigoje. Tuomet kūdikis vemia po kiekvieno valgymo ir vemia gausiai, gali išvemti fontanu - tokiu atveju reikia skubiai važiuoti į ligoninę.
Jei kūdikis atpila vieną-du kartus per parą arba atpila nedaug, dažniausiai tai nėra jokios ligos požymis, tačiau, jeigu kūdikis apylinėja dažnai arba daug, arba yra patologinių priemaišų - kraujo, tulžies - tada reikėtų, kad mamos neužsiimtų saviveikla, o važiuoti pas gydytojus.
Atminkite, kad kiekvienas kūdikis yra individualus. Jei nerimaujate dėl savo vaiko atpylimo, visada geriausia pasitarti su savo vaiko pediatre.
tags: #kudikis #atpilineja #varske