Kūdikių žarnyno formavimasis ir virškinimo sistemos ypatumai: nuo gimimo iki stipraus imuniteto

Jei paklaustume gydytojų, dėl kokių bėdų dažniausiai kreipiasi kūdikių mamos, virškinamojo trakto sutrikimai užimtų reikšmingą vietą. Tai natūralu, nes kol kūdikis vystosi mamos gimdoje, maisto pagrindą jis gauna iš kraujo, tad virškinamasis traktas dar nėra naudojamas medžiagų įsisavinimui. Kūdikiui atėjus į šį pasaulį, visas jo organizmas pradeda prisitaikyti prie naujo režimo ir mitybos, o kūdikio žarnynas ir jo fermentinės sistemos pradeda bręsti pirmą gyvenimo mėnesį. Pirmosios 1000 dienų nuo gyvybės užsimezgimo yra itin svarbios atsparios ir įvairios žarnyno mikrobiotos bei stiprios imuninės sistemos formavimuisi.

Mikroorganizmai yra mažieji mūsų gyvenimo bendražygiai, atliekantys svarbų vaidmenį mūsų bendrai sveikatai. Kartu su trilijonais joje gyvenančių mikroorganizmų (bakterijų, virusų ir grybelių) jūsų virškinimo sistema atlieka daug sveikatai svarbių procesų. Sąvoka sveikas žarnynas reiškia visos virškinimo sistemos sveikatą ir tinkamą funkcionavimą. Be mikrobiotos, žarnyne taip pat gyvena iki 80 % imuninių ląstelių, todėl jį galima vadinti visos imuninės sistemos centru. Žarnyno mikrobiota reguliuoja imuninio atsako intensyvumą, o imuninis atsakas yra tinkamas tik esant gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrai. Rūpintis sveiku kūdikio žarnynu reikia pradėti dar nėštumo metu.

Žarnyno mikrobiotos kolonizacija ir vystymasis

Naujagimio žarnyne bakterijų iš pradžių dar nėra - jis visiškai sterilus, mat gyvendamas vaisiaus vandenyse vaikas visas maistines medžiagas gauna iš mamos organizmo. Naujagimiui pirmą kartą susidūrus su išoriniu pasauliu, ima formuotis žarnyno mikroflora. Pirmoji žarnyno mikrobiotos kolonizacija įvyksta gimimo metu, kūdikiui susiduriant su mikroorganizmais, esančiais motinos gimdymo kanale. Pirmiausia į naujagimio žarnyną atkeliauja bifidobakterijos ir laktobakterijos. Jos patenka iš mamos organizmo jam keliaujant gimdymo takais, po to - kontaktuojant su tėvais, medicinos personalu, per maistą ir t.t. Kiek vėliau prisijungia E. coli bakterijos, atsiranda enterokokai, streptokokai, žarnyno lazdelė ir kitos santykinai patogeninės bakterijos, kurios nedaro jokios žalos, kai jų tėra mažai. Po to naujagimio žarnyno mikrobiota bręsta kartu su kūdikiu, ir žarnyno flora sparčiausiai formuojasi iki vienerių metų.

Tačiau kūdikiai, gimę po cezario pjūvio operacijos, negauna šios pirmosios mikroorganizmų dozės, todėl jų žarnyno mikrobiotos įvairovė yra mažesnė nei gimusių natūraliu būdu. Dėl to dar svarbiau stiprinti kūdikių, gimusių po cezario pjūvio operacijos, žarnyno mikrobiotą. Be gimimo būdo, žarnyno mikrobiotos formavimąsi, imuninės sistemos funkciją ir kūdikio bendrą sveikatą palaiko ir kiti veiksniai, tokie kaip mityba, veikla lauke ir geras miegas.

Mitybos svarba žarnyno sveikatai ir imunitetui

Kūdikių mityba turi labai didelės reikšmės jo sveikatai, ir tai prasideda nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų. Naujagimiui gimus, jo organizmas prisitaiko prie naujo maitinimosi režimo. Per pirmąsias gyvenimo paras naujagimiai netenka iki 10 proc. pirminio svorio, tačiau jei kūdikiui užtenka maisto, - motinos pieno arba pieno mišinio, - jis greitai atgauna pirminį svorį ir po truputį pradeda jo priaugti. Mažylio skrandis yra labai nedidukas, o jo mitybiniai poreikiai yra dideli. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml.

Motinos pieno nauda

Motinos piene gausu gerųjų bakterijų ir maistinių medžiagų, kurios yra gyvybiškai svarbios kūdikiui. Jo sudėtis keičiasi priklausomai nuo paros meto, kad būtų patenkinti visi naujagimio mitybos poreikiai. Idealus variantas, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu.

Žindymo laikotarpiu su motinos pienu kūdikis gauna imunoglobulino G, kuris padeda jį apsaugoti nuo ligų. Motinos piene yra ne tik maistinių medžiagų - baltymų, riebalų, angliavandenių, bet ir imunoglobulinų, apsaugančių nuo ligų. Motinos pienas yra pats geriausias, skirtas tik jos kūdikiui, todėl tai reikia atminti ir maitinti kuo ilgiau. Norint, kad vaikas būtų sveikas, labai svarbu jį maitinti krūtimi kuo ilgiau. Vien tik krūtimi kūdikį maitinti reikėtų iki pusės metų.

Pieno mišiniai ir primaitinimas

Pieno mišiniai yra keleto rūšių. Dažniausiai pieno mišinių pagrindą sudaro karvės pieno išrūgų baltymai, augaliniai riebalai ir laktozė, vitaminai ir mineralinės medžiagos, gali būti papildytas gerosiomis bakterijomis ir kitomis medžiagomis. Nuo šių metų rugsėjo pridėtinio palmių aliejaus nebebus tolesnio maitinimo kūdikių pieno mišinių, pieno gėrimų vaikams nuo 12 mėnesių ir pieno gėrimų vaikams nuo 2 metų sudėtyse.

Yra ir įvairioms žarnyno problemoms spręsti skirtų pieno mišinių, tačiau visada raginu mamas neskubėti jų kaitalioti, leisti vaiko žarnynui „pajausti“ naują mišinuką. Tam, kad galėtume suprasti, ar vyksta koks nors pagerėjimas ar pablogėjimas, nepakanka kelių dienų, reikia bent savaitės, o geriausia - dviejų. Būtina pasikliauti specialisto - pediatro ar dietologo - pagalba.

Nuo šešių mėnesių, kuomet atsiranda pirmieji dantukai, galima galvoti apie papildomą maistą. Atėjus laikui pradėti primaitinimą, normaliai žarnyno funkcijai ir maistinių medžiagų pasisavinimui svarbu subalansuota mityba, kurią sudaro sezoniniai vaisiai ir daržovės, viso grūdo produktai ir liesieji baltymai. Turi būti balansas tarp pagrindinių maisto grupių: vaisių, daržovių, grūdų, bulvių, mėsos, žuvies, pieno ir pieno produktų. Vienerių metukų vaikas turi gauti maistinių medžiagų iš kiekvienos maisto grupės.

Svarbiausios maistinės medžiagos

Vaiko imuninę sistemą svarbu stiprinti ir vitaminu D, kuris natūraliai žmogaus organizme gaminasi tik veikiant saulės spinduliams. Kiekviena mama žino, kad kūdikio kaulams ir dantims reikalingas vitaminas D, jo reikia kalciui ir fosforui pasisavinti iš virškinamojo trakto. Šis vitaminas būtinas kūdikio augimui, jo skeletui formuotis. Svarbiausi organai, kuriuos veikia vitaminas D, yra ne tik skeletas, bet ir žarnynas bei inkstai. Reikalingiausios vitamino D formos yra cholekalciferolis (D3) ir ergokalciferolis (D2). Vitamino D2 yra augaluose, o D3 gaminasi saulės spindulių veikiamoje odoje. Tyrimais nustatyta, kad organizmas daug geriau pasisavina vitaminą D3. Todėl kūdikiui būtent jo patariama duoti papildomai.

Pakankamas vitamino D kiekis organizme yra vienas iš normalaus kūdikio vystymosi, sveikatos, o taip pat ir imuniteto faktorių. Trūkstant vitamino D gali suminkštėti kūdikio kaulai, vėliau pradėti kaltis dantys, atsilikti jo psichomotorinė raida. Pagal Lietuvoje galiojančias rekomendacijas, visiems kūdikiams nuo vieno mėnesio iki metukų profilaktinė vitamino dozė yra 400 tarptautinių vienetų, jei prižiūrintis gydytojas nepaskyrė kitaip. Tiesa, perdozuoti vitamino D nevalia, kadangi vitaminas D yra tirpus riebaluose ir jo perteklius gali pakenkti kūdikiui.

Iš omega-3 - polinesočiųjų riebalų rūgščių, sudarytos galvos smegenų ląstelių membranos. Mokslininkų įrodyta, kad jei kūdikis nuo pat pradžių gauna reikiamą omega-3 rūgščių kiekį, užaugusio vaiko intelektas daug aukštesnis. Omega-3 riebalų rūgštys turi didelį poveikį imuninėms reakcijoms, kepenų ląstelėms, reguliuoja daugelio skirtingų ląstelių augimą. Šios rūgštys reikalingos ir geram mažylio regėjimui, širdies ir kraujagyslių sistemai. Žindomas kūdikis šių rūgščių gauna iš mamos pieno, bet jų gali neužtekti sparčiai augančiam mažyliui.

Dažniausi kūdikių virškinimo sutrikimai

Anot statistikos, mitybos ir virškinimo problemos pasitaiko maždaug 10-15 proc. kūdikių, tačiau, kaip rodo praktika, jos gali kamuoti kur kas daugiau mažylių. Daugelis pilvuko problemų kūdikystėje tėra funkciniai sutrikimai, tai reiškia, kad nėra jokio pažeidimo, jokios ligos, tai yra tiesiog vystymosi etapas, kuris anksčiau ar vėliau praeis.

Pilvo diegliai (kolika)

Pilvo diegliai (kolika) - tai raižymas, diskomfortas, kiti nemalonūs ir skausmingi pojūčiai virškinimo sistemoje. Tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Labai dažnai dėl pilvo dieglių naujagimiai ir kūdikiai gali verkti be perstojo net kelias valandas. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą.

Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti.

Diegliai labiausiai siejami su virškinamojo trakto nebrandumu. Dalis kūdikių gali būti jautrūs karvės pieno baltymams, kiti gali prasčiau virškinti pieno angliavandenius (laktozę). Pagalbos būdų diegliukų kamuojamam kūdikiui yra įvairių ir jie labai individualūs. Tačiau svarbiausia yra meilė, kantrybė ir tinkama mityba.

Jei mama žindo natūraliai, patariama koreguoti mitybą (dažniausiai atsisakoma pieno produktų). Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, patariama išstudijuoti jo sudėtį ir rinktis tuos, kurie pagaminti ne karvių pieno pagrindu. Kūdikiui reikėtų leisti kuo dažniau atsirūgti, taip pat patariama jį dažniau maitinti: skubant į peralkusių kūdikių skrandį patenka daugiau oro, kuris, manoma, gali sukelti ir pilvo dieglius. Diegliai gali kamuoti ir dėl per didelio nuovargio, todėl būtina subalansuoti mažylio dienotvarkę.

Efektyvios priemonės kovojant su pilvo diegliais apima pilvuko ir nugaros masažą, kojyčių mankštą, sūpavimą, maudynes šiltoje vonelėje. Galima pamėginti kūdikį migdyti netoli monotoniškus, lygaus intensyvumo dažnius skleidžiančių buities prietaisų. Švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį, ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą. Maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (pvz., kopūstai, ankštiniai). Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas.

Pilvo pūtimas

Jei dieglius galime tik numanyti, pilvo pūtimą patvirtina padidėjusi pilvo apimtis ir visiems pažįstami garsai, lydintys dujų išėjimą iš žarnyno. Ištikus šiai bėdai, žindomą kūdikį reikia žindyti dažniau, o pieno mišiniu maitinami kūdikiai taip pat turėtų būti maitinami dažniau. Reikėtų mažylį dažniau maitinti, kad jis neįsiverktų ir per daug neišalktų, kad galėtų valgyti ramiai.

Žindomiems kūdikiams pasireiškiantis pilvo pūtimas dažniausiai būna susijęs ne su laktozės netoleravimu, bet jos pertekliumi mamos piene. Kai mamos pieno gamyba yra labai gera ir kūdikis vos spėja žįsti laktozės gausų pradinį pieną - kūdikio virškinimo traktas nespėja suvirškinti visos laktozės.

Vidurių užkietėjimas

Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti. Vidurių užkietėjimą gali lemti ir kitos problemos, ne tik skysčių trūkumas. Taip gali nutikti dėl alergijos karvės pieno baltymams, psichologinių problemų ir pan.

Jei viduriai užkietėjo kūdikiui iki 4 mėn., visuomet patariama kreiptis į gydytoją. Užkietėjus viduriams padeda judėjimas, pilvuko masažas. Masažuojama švelniais judesiais pagal žarnyno eigą - darant pusračius iš dešinės žarnyno pusės apie bambą į kairę. Jei viduriai užkietėjo karštomis dienomis - tai gali būti skysčių trūkumas, reikia dažniau pasiūlyti vaikui gerti. Kūdikiams tarp maitinimų reikėtų duoti gerti vandens. Jei jūsų kūdikis yra jaunesnis nei 6 mėnesių, vasaros metu svarbu dažniau maitinti krūtimi ar iš buteliuko. Žindomam kūdikiui mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindymo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Jei mažylis maitinamas pieno mišiniu ir mišinys ruošiamas pagal gamintojo nurodymus, kūdikiui skysčių irgi užteks. Esant labai dideliems karščiams, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens.

Kūdikiams nuo 4-6 mėn. per dieną galima duoti iki 120 ml laisvinamuoju poveikiu pasižyminčių perpus su vandeniu atskiestų džiovintų slyvų, obuolių ar kriaušių sulčių. Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz., slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai. Jei maitinant mišiniu vidurių užkietėjimas yra nuolatinis, maitinamiems mišinuku vaikams galima parinkti mišinuką su skaidulinėmis medžiagomis, probiotikais, prebiotikais. Papildomai maitinamiems kūdikiams verta duoti daugiau maistinių skaidulų turinčių maisto produktų - košių, daržovių, vaisių. Svarbus valgymo reguliarumas.

Viduriavimas

Įprastai naujagimių išmatos būna košės konsistencijos. Žindomi kūdikiai yra linkę tuštintis dažniau, nei maitinami pieno mišiniais. Tačiau išmatoms tapus neįprastai skystoms galima įtarti kūdikių viduriavimą. Jei kūdikis viduriuoja, paprastai išmatos būna gausios, vandeningos, nemalonaus kvapo, dažnai ir gleivėtos bei putotos. Viduriavimas gali užsitęsti iki 5-7 dienų.

Jeigu kūdikis viduriuoja, visais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, nes ši būklė kelia pavojų vaikelio sveikatai. Dėl gausaus viduriavimo kūdikis netenka daug skysčių. Jų trūkumą rodo išsausėjusi oda, burnos gleivinė, iškilęs momenėlis, retas šlapinimasis (kai kūdikis per parą pasišlapina vos kelis kartus), tamsiai geltonos spalvos šlapimas. Dėl skysčių trūkumo kūdikis tampa irzlus, vangus, mieguistas. Viduriuojančiam mažam vaikui greitai gali sutrikti elektrolitų balansas (netenka skysčių, natrio ir kalio druskų), vaikas tampa irzlus, o vėliau vangus. Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia. Visi kūdikį prižiūrintys namiškiai privalo kruopščiai ir dažnai plautis bei dezinfekuoti rankas. Gydytojas nuspręs, ar mišinukais maitinamam kūdikiui turėtų būti skiriamas mišinys be laktozės.

Atpylimas ir vėmimas

Maždaug 50-60 proc. kūdikių iki 6 mėn. bent kartą per parą atpila pieno arba pieno mišinio. Atpylimas laikomas normaliu reiškiniu, nes valgydami kūdikiai prisitraukia ir oro, kuris, besiverždamas į išorę, kartu išstumia ir pieną. Norint sumažinti atpylimų kiekį, žindymo metu reikėtų dažniau daryti pertraukėles ir leisti kūdikiui atsirūgti. Tokiu būdu mažėja slėgis skrandyje, kūdikiai greičiau pajunta sotumo jausmą, nepersivalgo. Padeda ir mankšta, kūdikio dažnesnis guldymas ant pilvuko, taisyklingas žindymas, kūdikio nešiojimas vertikalioje padėtyje.

Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma.

Labai dažnai kūdikių atpylimas ir vėmimas aptariami drauge, tačiau atpylimas laikomas normaliu, o vėmimas gali reikšti, kad mažylis susirgo infekcine liga (pavyzdžiui, norovirusine infekcija), jis gali signalizuoti apie tam tikras medžiagų apykaitos ligas (pavyzdžiui, galaktozemiją). Kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje, būtina kreiptis į gydytoją.

Laktozės netoleravimas ir alergija karvės pieno baltymams

Dažnai visomis pilvuko bėdomis apkaltinama laktozė ir jos netoleravimas. Pirminis laktozės netoleravimas gali būti dėl įgimto fermento-laktazės, kuris būtinas virškinti pieno cukrų - laktozę, trūkumo. Tokie kūdikiai visiškai negali vartoti jokio pieno turinčio laktozės.

Laktozės netoleravimas gali atsirasti po žarnyno infekcijų ar esant maisto produktų alergijai, kai pažeidžiamas žarnyno gleivinės epitelis. Tai vadinamasis antrinis laktozės netoleravimas. Ši problema praeina pasveikus po infekcijos ar išsiaiškinus bei pašalinus alergeną. Jeigu kūdikiui įtariama alergija kokiam nors maisto produktui ar tiesiog mama pastebi, kad jai kažko suvalgius kūdikio savijauta pablogėja, specialistas gali atlikti tyrimus ir patarti žindančiai mamai, kokį produktą laikinai išimti iš savo mitybos, kuo ji pakeisti ir kiek laiko stebėti vaikučio būklę prieš jį sugrąžinant. Labai svarbu išimti ne visus produktus iš karto, o po vieną. Ir jei pokyčio nėra, būtina juos sugrąžinti į mamos valgiaraštį. Kitu atveju galime prisišaukti didesnę bėdą - pačios mamos išsekimą dėl maisto medžiagų trūkumo. O juk ji - svarbiausias žmogus kūdikiui, tad šiuo periodu jai būtina stiprybė.

Disbakteriozė (disbiozė)

Įvairiausios priežastys lemia, kad dažnai kūdikiams išsivysto disbakteriozė (disbiozė). Sutrikus mikrofloros pusiausvyrai, ima sparčiai daugintis patogeninės bakterijos ir pritrūksta reikalingų mikroorganizmų. Ką tik pasaulį išvydusiam naujagimiui disbiozė gali atsirasti dėl to, kad jis gimė neišnešiotas, dėl cezario pjūvio operacijos arba gimdymo traumų. Kitos priežastys - mamos ligos, nėštumo metu gerti vaistai, netinkama būsimos mamos mityba, stresai, įgimti negalavimai.

3 mėnesių kūdikį ši problema gali ištikti dėl netinkamos mitybos ar vėlai pradėto žindymo. Ypatingai imlus disbakteriozei 2 mėnesių kūdikis. Šiuo metu bakterijos tik pradeda įsitvirtinti žarnyne, sudarydamos tankią apsauginę plėvelę. Mama nesunkiai pastebės, kad kūdikis ėmė kitaip elgtis. Pirmieji požymiai - staiga atsiradę kaprizai bandant maitinti, dažnas verksmas ir krentantis svoris. Derėtų atkreipti dėmesį, jeigu kūdikis pasidarė mieguistas, jo pilvukas išpūstas, jį skauda, sutriko tuštinimasis, atsirado dujų sankaupų žarnyne, nemalonus burnos kvapas, kūdikį pykina, jis vemia. Kūdikio disbakteriozę išduoda pakitusios išmatos - jos suskystėja (gali ir atvirkščiai - sukietėti), atsiranda gleivių priemaišų, kartais būna kraujo pėdsakų, gali pasikeisti išmatų spalva - jos gali pasidaryti žalsvo atspalvio. Disbiozė labai susilpnina kūdikio imunitetą, tai turi įtakos jo vystymuisi.

Bendrieji patarimai ir sprendimo būdai

Nors daugelis pilvuko problemų yra funkciniai sutrikimai, tėvams svarbu žinoti, kaip padėti savo mažyliui. Štai keletas svarbiausių virškinimo sutrikimų ir patarimų, kaip juos spręsti:

Probiotikų nauda

Kūdikiams augant, virškinimo problemų mažėja. Visgi, kai kuriems kūdikiams patariama duoti papildomai gerųjų bakterijų. Probiotikai reikalingi ir jau disbiozės kamuojamam kūdikiui, o taip pat profilaktinei žarnyno negalavimų, tarp jų - ir viduriavimo, gydymui, atsižvelgiant į kūdikio amžių. Šiuose preparatuose yra gyvų gerųjų bakterijų, būtinų normaliai mikroflorai. Probiotikus vartoti patariama ir esant žarnyno infekcijai, ypač sukeltai rotaviruso, nes persirgusiam tokia liga vaikui išlieka nepastovūs viduriai, pilvo pūtimas ir skausmas.

Parduodamų bakterijų gausa gali priblokšti, tačiau ne visos rinkoje parduodamos bakterijos turi tą patį kolonizacijos potencialą.

Lactobacillus reuteri Protectis, pavyzdžiui, yra viena labiausiai klinikiškai ištirtų bakterijų padermių, kuri itin efektyviai kolonizuojasi ir išgyvena žarnyne. „BioGaia Protectis“ lašai yra saugūs naudoti naujagimiams nuo pirmosios gyvenimo dienos. Juos galima vartoti šaukšteliu arba maišyti su maistu ar gėrimais.Stengdamiesi geriausiai pasirūpinti vaiko interesais, nepamirškite savęs. Miego stygius, neturėjimas laiko sau, mitybos klaidos ir kiti veiksniai yra dažni motinystės palydovai, galintys sutrikdyti žarnyno mikrobiotą ir sąlygoti su tuo susijusias sveikatos problemas. Užkirskite tam kelią su „BioGaia Protectis“ kramtomosiomis tabletėmis su vitaminu D. Jų sudėtyje yra gyvųjų Lactobacillus reuteri Protectis bakterijų, papildančių jūsų žarnyno florą, ir vitamino D, kuris padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.

Imuniteto stiprinimas ir ligos

Vaiko imuniteto pagrindas - žarnyne. Net 60 - 80 proc. visų imuninių ląstelių yra žarnyne - plonojo žarnyno Peyerio plokštelėse, limfmazgiuose, ir būtent žarnynas dalyvauja imuniteto formavime. Jeigu žarnyno mikrobiota išbalansuota, tai dažniausiai sukelia ligas. Nėštumo metu vaisius iš motinos gauna imunoglobulinų. Žindymo laikotarpiu su motinos pienu kūdikis gauna imunoglobulino G, kuris padeda jį apsaugoti nuo ligų. Tačiau ilgainiui gautų imonoglobulinų kiekis kūdikio organizme mažėja ir dažniausiai sulaukęs 4-6 mėn. amžiaus mažylis pradeda sirgti.

Imuniteto formavimas yra ilgas ir nuoseklumo reikalaujantis procesas, kuris prasideda vos užsimezgus vaisiui. Tėvai turėtų kiek įmanoma labiau rūpintis, kad vaiko imunitetas būtų stiprus, tačiau mažyliui susirgus ne visuomet reikia nerimauti - tėvai turėtų prisiminti, kad kai kurios ligos yra neišvengiama kūdikių raidos dalis. Mažas vaikutis iki metų gali sirgti 8-10 kartų per metus ir tai normalu. Kūdikio organizmas, susidūręs su virusais - ligos sukėlėjais, gamina antikūnus ir įgauna atsparumą prieš juos, formuoja-stiprina imunitetą. Jei vaikutis nesirgs pirmaisiais-antraisiais gyvenimo metais, tikėtina, jog ilgainiui jis vis tiek turės persirgti tam tikromis infekcinėmis ligomis, tik vėliau, galbūt mokykliniame amžiuje.

Dažnai pakanka tiesiog nuraminti vaikutį, skirti jam rūpesčio, dėmesio ir daugiau jokių vaistų ar gydymo būdų nereikia. Tačiau yra keletas požymių, kai reikia sunerimti: tuomet, kai vaikas nepriauga svorio, sustoja jo augimas, sulėtėja vystymasis. Tačiau taip pat reikia suprasti, jog visi vaikai auga skirtingai - vienas mažylis per mėnesį paaugs į ūgį, bet nepriaugs svorio, kitas - priešingai, priaugs svorio, bet nepaaugs į ūgį, o trečias paaugs ir į ūgį, ir į svorį. Labai svarbu atkreipti dėmesį į vaiko mitybos poreikius nuo pat pirmųjų akimirkų drauge ir nebijoti retkarčiais pasitaikančių ligų. Kiekvienas vaikas yra individualus ir tėvams reikėtų didžiausią dėmesį skirti savo mažylio poreikių pažinimui ir jų išpildymui.

tags: #kudikio #zarnyno #formavimasis

• Naudingas linų sėmenų aliejus mažyliams
• Kaip vertinamas priešmokyklinio ugdymo pedagogas
• Išsamus vadovas apie nėštumo eigą
• Seksualiniai santykiai nėštumo metu
• Kaip saugiai išmaudyti naujagimį?