Kūdikio netektis ir vaiko teisių gynėjų sprendimai: sudėtingos situacijos ir visuomenės reakcijos
Lietuvoje pastaruoju metu viešojoje erdvėje plačiai aptarinėjami keletas atvejų, susijusių su kūdikių gerove, tėvų atsakomybe ir vaiko teisių apsaugos tarnybų (VTAĮT) veiksmais. Šios istorijos atskleidžia sudėtingas šeimų problemas, emocijas, kaltės jausmą ir visuomenės reakcijas. Jos taip pat verčia susimąstyti apie prevencijos svarbą ir paramą tėvams.
Klaipėdos incidentas: kūdikio paėmimas ir grąžinimas
Visuomenėje didelio atgarsio sulaukė atvejis Klaipėdoje, kai iš ligoninės buvo paimtas vos kelių dienų kūdikis. VTAĮT direktorė I. Skuodienė teigia, kad šio veiksmo nelaikanti vaiko teisių gynėjų klaida. „Ne, aš nematau (klaidos - red. past.) specialistų. Nenoriu skubėti vertinti, bet tai, kokius duomenis turime šią minutę, tai, kokia ta situacija buvo žinoma visas penkias dienas, sprendimas toje ligoninėje, toje vietoje buvo siekimas apsaugoti kūdikį“, - kalbėjo I. Skuodienė. Ji pridūrė: „Aš suprantu, kad tokiose situacijose mes labai susitelkiame į tėvus, bet toje įtemptoje situacijoje pagrindinis tikslas buvo apsaugoti kūdikį.“
Lapkričio 14-ąją, kai buvo paimtas vaikas, dienos metu tėvai ir gydytojai susitarė, kad kūdikis liks ligoninėje iki pirmadienio. Iki tol jam reikėjo intensyvios gydytojų priežiūros, jis vos gimęs turėjo sveikatos problemų. Tą patį vakarą į ligoninę atvyko mama su galimu vaiko tėvu, įsiplieskė konfliktas. Tuomet prireikė pareigūnų įsikišimo, apie konfliktą ligoninės darbuotojai pranešė VTAĮT. „Mes atvykome jau esant policijos pareigūnams“, - pridūrė I. Skuodienė. Ji pakartojo, kad iki šio įvykio šeima nebuvo žinoma vaiko teisių gynėjams.
Artimųjų paieškos ir tėvystės klausimas
Anot I. Skuodienės, nusprendus paimti vaiką buvo ieškoma, kas iš vaiko artimųjų galėtų užtikrinti saugią aplinką, tai yra laikinai pagloboti vaiką ir juo pasirūpinti. Vis dėlto, anot I. Skuodienės, artimųjų neatsirado. „Nepavyko gauti informacijos, sukontaktuoti su žmonėmis, kurie galėtų pasirūpinti kūdikiu esamuoju laikotarpiu. Buvo duotas vienas kontaktas. Neatsiliepė žmogus, nepavyko sukontaktuoti. Su kitais artimaisiais pavyko sukontaktuoti pirmadienį“, - kalbėjo ji. „Jeigu būtume radę kontaktą žmonių, kurie pasiruošę padėti, būtume saugiai įtraukę ir (specialistai - red. past.) būtų atvykę pas šeimą ar šeima būtų atvykusi, kad būtų suteikta visa reikalinga priežiūra kūdikiui“, - pridūrė ji. Taip pat, anot I. Skuodienės, pagalbą ribojo ir tai, kad iki galo nebuvo aišku, ar vyras, kuris su kūdikio mama atvyko į ligoninę ir prisistatė kaip tėvas, tikrai buvo tėvas. „Tuo metu informacija, kuri buvo žinoma dėl mamos sveikatos, dėl tėčio (dėl tėvystės) dar nebuvo aiški. Tuo metu buvo viena mama. Tokia situacija tuo metu buvo tokia karšta, kokia ji vyko“, - sakė I. Skuodienė.
I. Skuodienė pakartojo, kad šis atvejis - išskirtinis. Esą informacija, kurią vaiko teisių gynėjams perdavė medikai, buvo rimta. „Noriu pabrėžti, kad ta informacija, kuri buvo gauta iš ligoninės, ji buvo rimta. Jie ne kartą mums perdavė informaciją, kontaktavo, bendradarbiavo ir signalizavo“, - pabrėžė I. Skuodienė.
Grįžimas namo ir pagalba šeimai
Visgi Klaipėdos ligoninėje iš mamos paimtas kūdikis jau grąžinamas tėvams. I. Skuodienės teigimu, situacija gerėja - anksčiau nepavykus susisiekti su vaiko artimaisiais, dabar šeima yra linkusi bendrauti ir bendradarbiauti. „Atsižvelgę į visas šiandien turimas ir žinomas aplinkybes, pasikalbėję su artimaisiais, vakar pasikalbėję plačiau su vaiko tėčiu šiandieną priėmėme sprendimą, kad su visų reikiamų specialistų inicijuota pagalba šeimai saugiai perduosime kūdikį“, - pranešė I. Skuodienė. Ji patikino, kad vaikas bus atvežtas mamai šiandien, o šeimai bus inicijuota pagalba.
„Paprastai sprendimai gali būti ar laikinos priežiūros inicijavimas, ar pagalbos inicijavimas. Tai paprastai vyksta su atvejo vadybos pagalba. Atvejo vadybą teikia ir organizuoja savivaldybės įstaiga arba, jeigu turi sutartį nevyriausybinės organizacijos. Įprastai tai būna socialinių paslaugų centruose dirbantys atvejo vadybininkai, kurie sukviečia visus specialistus, žmones, šeimą, kas gali padėti, kartu su šeima sutaria, kokios pagalbos reikia. Svarbu, kad ir pati šeima įvardytų, kokios pagalbos reikia“, - pasakoja I. Skuodienė. Anot jos, šeimai gali būti teikiama įvairi pagalba: atvejo vadybininkai gali ateiti į namus, padėti mamai prižiūrėti vaiką ar sutvarkyti namus, nupirkti maisto produktų, palydėti pas gydytoją. Kitais atvejais pagalbą gali suteikti socialinis darbuotojas, siekiant sutvarkyti tam tikrus dokumentus dėl paramos ir panašiai.
VTAĮT veiksmų vertinimas
Paklausta, ar įžvelgia kolegų klaidų padarytų paimant vaiką, I. Skuodienė sako, kad VTAĮT įvertins savo darbuotojų veiksmus. „Mes tą įrašą tikrai peržiūrėsime, ir ne kartą. Sudariau darbo grupę peržiūrėti ir įrašą, ir procesą“, - teigė ji. I. Skuodienė neskuba vertinti kolegų veiksmų, neva vaiko teisių gynėjai buvo „susitelkę tai, kaip užmegzti ryšį“ su vaiko artimaisiais. „Aš taip neskubėčiau vertinti ir panašiai. Tikrai dabar nesinori skubėti vertinti. Kažkaip buvome susitelkę į tai, kaip užmegzti ryšį, ieškoti kontakto, kaip rasti sprendimą. Siekiame rasti sprendimą nuo pat pirmadienio ryto, kaip spręsti tą situaciją“, - komentavo ji.
„Aš tikrai sakau, kad geriausia vaikui yra šeimoje prie savo artimųjų ir tik kraštutiniais atvejais įvyksta tokios situacijos, kurios įvyko. Tikrai galiu patikinti, kad ir mano darbo patirtyje tai yra vienas iš pirmųjų atvejų, kuomet ligoninėje toks konfliktas prasideda, nes mes atvykome jau esant policijai, jau tai visai situacijai esant karštai“, - teigė I. Skuodienė. Po šio įvykio visuomenėje kilo daug klausimų, pavyzdžiui, kodėl pirmiausia reikėjo paimti vaiką, o tik po to inicijuoti pagalbą mamai. Taip pat dalį gyventojų piktino neaiški Vaiko teisių tarnybos komunikacija, kai tarnyba pirmosiomis dienomis nesugebėjo aiškiai pasakyti, kodėl paėmė kūdikį. Anot I. Skuodienės, kai kurių duomenų tarnyba negalėjo atskleisti, neva taip norėjo apsaugoti šeimą ir vaiką. „Dėl pačio veiksmo ir paėmimo - tikrai prie to dar grįšime, kalbėsimės ir persižiūrėsime. Persižiūrėsime visus veiksmus, visus procesus, ką padarėme, ką galėjome geriau, ką galėtume kitą kartą padaryti kitaip“, - atsakė I. Skuodienė.
Tragiškas įvykis Alytuje: kūdikio mirtis
Šeštadienio vakarą Alytuje įvyko tragedija, kurios metu mirė vos 23 dienų kūdikis. Šis įvykis paliko daugybę neatsakytų klausimų ir sukėlė diskusijas socialiniuose tinkluose. Naujienų portalas „AlytusPlius.lt“ nutarė pakalbinti vaiko motiną ir išklausyti jos versiją.
Lemtingas nuovargis ir kaimynystės problemos
Kaip moteris, vardu Indrė (vardas pakeistas), pasakojo portalui AlytusPlius.lt, tragedijos dieną ji teigia buvusi visiškai išsekusi. Pasak Indrės, dėl nuolatinio kaimynų triukšmo ji buvo nemiegojusi apie parą ar net pusantros. Po pietų, išėjus ją aplankiusiems draugams, moteris nusprendė pamaitinti sūnų. „Pasidėjau vaiko galvytę ant žasto. Daviau krūtinę, paskutinį kartą pamačiau, kaip jis žiūrėjo tomis mėlynomis akytėmis… ir užmigau iš nuovargio“, - pro ašaras prisiminė motina. Ji atvirai pripažįsta faktą, kad miegodama galėjo netyčia prispausti kūdikį. Pabudusi po kelių valandų, ji rado sūnų pabalusį ir pageltusį. Jos teigimu, iš vaiko nosies, akių ir burnos bėgo kraujas. Moteris nedelsdama paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Pagal skambučio operatoriaus nurodymus, ji bandė kūdikį gaivinti, tačiau, jos teigimu, tikėtina, jog jis nustojo kvėpuoti dar prieš atvykstant medikams.
„Aš klykiau ir rėkiau, prašiau medikų, kad jie gaivintų dar ir dar… Tai kaip košmaras. Paprašiau pagalbos, nes negalėjau likti tame bute, neturėjau sau vietos. Dabar esu Kauno klinikose“, - sekmadienio vakarą pasakojo ji.
Indrė gyvena nuomojamame būste Alytuje, Putinų mikrorajone. Anot jos, santykiai su kaimynais buvo itin įtempti. Moteris naujienų portalui AlytusPlius.lt pateikė policijos išrašus, rodančius, kad ji ne kartą kreipėsi į pareigūnus dėl triukšmo ir, kaip teigia, piktavališko kai kurių asmenų elgesio, kai jai esą buvo neleidžiama eiti į bendro naudojimo virtuvę pasiimti vandens kūdikiui. „Situacija buvo tokia prasta, kad socialinė darbuotoja, bandžiusi atnešti man vandens, taip pat buvo apstumdyta“, - pasakojo Indrė. Motina teigia, kad būtent ši aplinka ir nuolatinis stresas neleido jai tinkamai pailsėti ir pasirūpinti savimi bei naujagimiu. Ji taip pat pripažįsta jaučianti didžiulę asmeninę kaltę, kad neišėjo į moterų krizių centrą ir nepaliko, jos žodžiais, toksiškos aplinkos. „Jau buvau pradėjusi planuoti. Mano nuomojami du kambariai buvo tvarkingi, atrodė tarsi gera aplinka kūdikiui. Bet labai kentėjau nuo triukšmo“, - sakė ji. Be to, kūdikis turėjo akių uždegimą, kurį motina gydė lašais, tačiau bendra vaiko būklė jai kėlė nerimą. Vos gimęs kūdikis, Indrės teigimu, buvo sirgęs gelta.
Tyrimas ir pagalba motinai
Po įvykio policija patikrino motinos blaivumą - alkoholio matuoklis parodė 0,00 promilės. Tiesioginių kaltinimų teisėsauga jai nepateikė, šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas kūdikio mirties priežasčiai nustatyti. Šį faktą pirmadienio rytą naujienų portalui AlytusPlius.lt patvirtino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Kristina Miškauskaitė. Šiuo metu Indrė gydoma Kauno klinikų Psichozių skyriuje. Ji prisipažįsta esanti visiškoje neviltyje: kūdikio tėvas šeimą paliko dar nėštumo metu, o dabar moteris neturi lėšų net sūnaus laidotuvėms. „Aš neturiu pinigų palaidoti, suprantate? Net nežinau iš ko“, - sakė ji, pridurdama, kad po visko neketina grįžti į butą, kuriame mirė jos vaikas, ir tikisi rasti prieglobstį krizių centre.
Atsisveikinimo namų „Skausmo užuovėja“ direktorius Ruslanas Nesterovas teigė, jog, įvertinus itin sudėtingą moters finansinę situaciją, siūlo jai padėti ir kūdikį palaidoti neatlygintinai, nepriklausomai nuo laidojimo paslaugų kaštų. „Suprantame, kad moteris šiuo metu neturi lėšų ir išgyvena ypač skaudų laikotarpį, todėl neliksime abejingi - kūdikį siūlome palaidoti neatlygintinai. Šią sunkią valandą stengsimės suteikti visą reikalingą pagalbą ir pasirūpinti visais atsisveikinimo organizavimo klausimais“, - sakė R. Nesterovas. Motina buvo socialinių darbuotojų akiratyje - kaip vienišai mamai jai buvo teikiama pagalba. Ji pabrėžia, kad socialinė darbuotoja ir kiti lankytojai galėtų patvirtinti, jog vaikas buvo prižiūrėtas ir mylimas. Indrė sako, jog mirus vaikui didžiausia bausmė jai yra jos pačios sąžinė: „Didelė mano kaltė, kad pervargusi užmigau. Aš vis kaltinu save.“
Ekspertų nuomonė: kūdikių užspringimo ir netekties aspektai
Kūdikių užspringimo priežastys ir prevencija
Šeimos gydytoja A. Misiūtė pabrėžia, kad sveiki kūdikiai pavojingai užspringsta skrandžio turiniu gana retai. Nors fiziologinis atpylimas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pasitaiko net 50-70 proc. kūdikių, kritiniai atvejai - išimtis, o ne taisyklė. „Didžioji dalis kritinių ar mirtinų užspringimo atvejų kūdikystėje susiję ne su skrandžio turiniu, o su maistu ar smulkiais objektais“, - pažymi gydytoja. Pasak jos, epidemiologiniai duomenys rodo, kad užspringimas išlieka viena pagrindinių atsitiktinių traumų mirties priežasčių vaikams iki vienerių metų, tačiau absoliutūs tokių atvejų skaičiai yra maži. Kur kas dažniau naujagimiai neužspringsta atpiltu pienu, o uždūsta dėl netinkamos miego aplinkos - kai būna uždengiami patalyne ar minkštais daiktais, užmiega veidu į čiužinį ar pagalvę, yra prispaudžiami suaugusiojo ar kito vaiko arba įstringa tarp paviršių. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad kūdikiui gulint veidu žemyn ar ant šono, rizika užspringti skrandžio turiniu yra didesnė.
A. Misiūtė taip pat išskiria ir dažniausias situacijas, kurios gali padidinti užspringimo riziką:
- Netinkama maisto konsistencija pagal amžių (kieti gabaliukai, riešutai, žali obuoliai, morkos, uogos, vynuogės ir pan.).
- Valgymas be priežiūros arba skubant.
- Valgymas gulint ar pusiau gulint.
- Smulkūs daiktai burnoje (žaislų detalės, monetos ir kt.).
- Pirmaisiais mėnesiais dar nevisiškai suderintas rijimo ir kvėpavimo refleksas, todėl kūdikiai lengviau užsikosti ar paspringsta pienu.
- Atpylimas ar vėmimas, ypač jei tuo metu kūdikis guli ar yra nepalankioje padėtyje.
Kūdikių užspringimo požymiai ir pirmoji pagalba
Pasak gydytojos A. Misiūtės, kūdikio užspringimą galima atpažinti iš staiga atsiradusio kosulio ar springimo, dusulio, negalėjimo verkti ar skleisti garso. Taip pat gali būti matomos ryškios kvėpavimo pastangos - įtraukiami tarpšonkauliniai tarpai, pamėlynuoja lūpos ar oda (cianozė), kūdikis tampa neramus ar paniškas. Sunkiais atvejais kūdikis gali netekti sąmonės.
„Lengvo (dalinio) užspringimo metu vaikas kosėja, gali verkti ar garsiai kvėpuoti - tai reiškia, kad oro srautas išlieka. Kosulys yra efektyviausias natūralus apsauginis mechanizmas, todėl svarbiausia - leisti vaikui kosėti ir atidžiai stebėti. Jei matote burnoje esantį svetimkūnį, jį galima atsargiai pašalinti“, - aiškina gydytoja. Tačiau kritinio (visiško) užspringimo atveju situacija tampa gyvybei pavojinga. Pašnekovės teigimu, kūdikis nebegali nei įkvėpti, nei iškvėpti oro, nekosti arba kosulys būna be garso, negali verkti, greitai mėlsta ir silpsta. Tokiu atveju būtina nedelsiant kviesti skubiąją pagalbą ir imtis užspringimo šalinimo manevrų.
Gydytoja A. Misiūtė pataria, kad pamatę kūdikį, kuris springsta, tėvai turi nedelsiant kviesti pagalbą ir pradėti pirmosios pagalbos veiksmus. „Reikia paguldyti kūdikį veidu žemyn ant dilbio, galvą šiek tiek žemiau kūno, ir atlikti 5 tvirtus smūgius tarp menčių. Jei tai neveiksminga, kūdikį reikia apversti ir atlikti 5 krūtinės paspaudimus - panašiai kaip gaivinimo metu, tik lėčiau. Ciklus kartoti tol, kol objektas pasišalina arba atvyksta pagalba. Aklai pirštais traukti iš burnos negalima - galima įstumti objektą giliau. Tačiau jei objektą aiškiai matote, jį pašalinti reikia nedelsiant“, - paaiškina gydytoja. Pasak A. Misiūtės, užspringimas dažniausiai įvyksta tyliai ir labai greitai, todėl svarbiausia yra prevencija ir tėvų įgūdžiai. „Visada stebėkite kūdikį valgant, maistą pjaustykite smulkiai ir išilgai, neleiskite valgyti judant ar žaidžiant. Išmokite pirmosios pagalbos veiksmus kūdikiams. Yra rekomenduojami tėvų kursai, kad nelaimės atveju galėtumėte išlaikyti budrumą ir efektyviai reaguoti“, - pataria gydytoja.
Psichologinė pagalba po kūdikio netekties
Psichologas Gediminas Navaitis aiškina, kad tėvai labai sunkiai išgyvena vaikelio netektis. „Tėvai labai sunkiai išgyvena netektis, tai labai didelis smūgis abiem tėvams, kurie devynis mėnesius laukė, planavo būsimą gyvenimą, džiaugėsi ir staiga viso to netenka. Jie netenka tam tikrų ateities vizijų, o be to, bet kuris artimo žmogaus išėjimas mums visiems yra skaudus smūgis. Tie, kurie nėra patyrę, turėtų džiaugtis, o tie, kurie esame patyrę, geriau suprantame, ką jaučia tėvai tokioje situacijoje“, - vaikelio netekties skausmą komentavo specialistas.
Jis pasakojo, kad įprastai netektis paliečia abudu tėvus, o jų gedėjimo forma skiriasi. Anot G. Navaičio, vyrų ir moterų jausmų raiškos nėra vienodos, dažnai moterys renkasi atviriau parodyti savo skausmą. Vis tik specialistas pridėjo, kad mėginti atsakyti į klausimą apie tai, kuriam iš tėvų netektis skaudesnė, sunkiai pavyktų. Anot jo, nors jausmų raiška skirtinga, vis tik gedima taip pat skausmingai. „Skausmą išmatuoti pagal kokius nors išorinius požymius ar kitus požymius vargu ar įmanoma“, - paaiškino jis.
Kaltės jausmas ir kaip padėti gedintiems tėvams
Be didžiulio streso, nerimo ir įtampos, išgyvenamų kūdikio netekties akimirką, psichologas taip pat įvardijo kaltės jausmą. Jis pasakojo, kad šis jausmas neretai lydi netektį. Žmonės, netekę artimojo, pradeda save kaltinti dėl to, kad patys arba medikai padarė per mažai. „Kaltės jausmas gali pasireikšti ir kitose situacijose - kai žmogus išeina, mes save kaltiname, kad neparodėme jam pakankamai dėmesio, kad per mažai su juo bendravome, kažko nepadarėme, kas galėjo pakeisti jo sveikatos būklę, laiku nepasirūpinome. Labai dažnai savęs kaltinimas neturi pagrindo. Kaltininko ieškojimas savotiškai leidžia jausmus išlieti, todėl tose situacijose kartais kaltinami medikai, kurie, atseit, neparodė dėmesio, kažko nepadarė“, - apie jaučiamą kaltę pasakojo pašnekovas. Pasak jo, neretai tokie kaltinimai iš tiesų netgi neturi svaraus pagrindo. Neretai pripažinti beprasmės mirties faktą yra sunkiau nei ieškoti kaltų. „Ypač beprasmiški kaltinimai yra susiję su kokiomis nors įgimtomis kūdikio ligomis, nes nėra ir net neįmanoma įsivaizduoti, kad kažkas sugebėtų ir sąmoningai savo genus sudėliotų taip, kad jie sukeltų ligas ar dar sunkesnes pasekmes“, - pridėjo G. Navaitis.
Pasiteiravus, kaip padėti tėvams, atsidūrusiems sudėtingoje situacijoje, išgyvenantiems mylimo vaiko netektį, G. Navaitis patarė iš pradžių nustatyti savo ryšį su šiais žmonėmis. Anot jo, jeigu žmonės yra mažai pažįstami, su jais nėra artimai bendraujama, tuomet vertėtų išreikšti formalią užuojautą. Vis tik, jeigu žmonės artimi, tuomet vertėtų atsižvelgti į jų emocijas ir stengtis patiems pagalvoti, kas galėtų jiems padėti. „Visais atvejais yra būtinas nuoširdumas ir empatija, t. y. pagalvoti, kaip mes reaguotumėme, jeigu mums sakytų tokius žodžius ar panašiai su mumis elgtųsi. Vis tik reiktų pagalvoti ir apie gedinčiuosius - ar jiems tokia forma tinkama, nes kai kuriems norisi būti kartu, o kiti nori pabūti vieni. Na, ir pabaigai, neieškokite stebuklingų žodžių, kurie galėtų padėti artimiesiems, nes jeigu jie būtų žinomi, tai mes apie juos jau būtumėme tikrai girdėję“, - patarė pašnekovas.
Gyvybės langeliai: išgelbėtos gyvybės
Seimo narės Astos Baukutės, 2009 metais aktyviai paspartinusios gyvybės langelių steigimą Lietuvoje, teigimu, visi gyvybės langeliuose iki šiol palikti ir gimdytojų nesusigrąžinti kūdikiai arba jau turi naujas šeimas, arba dar baigiami tvarkyti jų įvaikinimo dokumentai. Šiuos vaikelius pagimdžiusios moterys jau negalės kada nors juos susigrąžinti. Šiais metais vienas atvejis, kai gyvybės langelį pravėrusi gimdyvė netrukus persigalvojo, jau buvo ir sausio pabaigoje. Šis faktas buvo išskirtinis dar ir tuo, kad Lietuvoje pirmą kartą gyvybės langelyje buvo palikti iškart du naujagimiai - sesutės. Netrukus paaiškėjo, savo poros savaičių dvynes, lyg žaislus stotelėje ar žaidimų aikštelėje, gyvybės langelyje Kaune tuokart buvo palikusi Alytaus gyventoja (29 m.).
Nors paprastai gyvybės langeliuose paliktų kūdikių gimdytojai neieškomi, nes jiems negresia jokia baudžiamoji atsakomybė - taip numatyta įteisintuose dokumentuose, bet šios moters ieškota, nes susidomėta paliktu „signalu“ - ant vienos dvynukės rankos buvo likusi gimdymo skyriuje uždėta apyrankė su motinos pavarde, vaiko duomenimis. Ar netyčia likusi - skubant, ar specialiai palikta - tarsi išduotų gimdytojos neapsisprendimą, reikėjo išsiaiškinti. Mažylės apyrankė atvedė į vieną Kauno ligoninę. Sausio 21-ąją gimdyvė vėl atvyko į Kauno ligoninę ir kiek paaugusias dukreles vidurdienį išsivežė. Medikams nekilo įtarimų, kad dvynukės tądien nepasieks namų. Tačiau jau po penkiolikos minučių motina savo mergytes paliko gyvybės langelyje prie Prano Mažylio gimdymo namų, o pati draugės vairuojamu automobiliu patraukė į Alytų. Kai žinia apie paliktas sesutes pasklido žiniasklaidoje, operatyviai nustatyta jų mama pareiškė persigalvojusi - norinti mergytes auginti pati.
Gyvybės langelių svarba ir statistika
Aš visada buvau ir būsiu už gyvybės langelius. Koks atvejis bebūtų, kokios tos istorijos detalės išaiškėtų, bet jeigu gyvybės langelio dėka išsaugoma vaikučio gyvybė, tai jau yra džiugus pasiekimas. Net jeigu viena per metus ar kelerius - vis tiek tai yra gyvybės langelių būtinumo įrodymas. Reikėjo padaryti galą tokiai šiurpiai statistikai, kai dar visai neseniai Lietuvoje kasmet būdavo nužudoma bene iki 10 naujagimių. Gyvybės langeliai būtini ne tik miestuose, bet ir mažesnėse vietovėse. Dabar laukiama ir prie Jonavos ligoninės jau įrengto gyvybės langelio įkurtuvių, tuoj planuojama atidaryti dar vieną langelį ir Klaipėdoje. Aišku, naivu tikėtis, kad gyvybės langeliai visiškai išspręs nelauktų, motinoms nereikalingų kūdikių žudymo problemą, kuri tebeegzistuoja visame pasaulyje, tačiau esu įsitikinusi, kad toji šiurpinanti statistika turi sumažėti iki minimumo.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
