Vaiko augimas - tai vienas svarbiausių sveikatos rodiklių. Nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų tėvai akylai stebi jo vystymąsi ir augimą, dažnai nerimaudami, ar mažylio svoris ir ūgis atitinka normą. Svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas auga individualiai, o augimo procesui įtakos turi genetika, mityba, aktyvumas, emocinis stabilumas ir miego kokybė.

Vaiko fizinė raida vertinama remiantis procentiliniu metodu, naudojant specialias svorio ir ūgio diagramas, kurios skiriasi pagal lytį ir amžių.
Pirmaisiais gyvenimo metais augimas pats greičiausias: kūdikiai vidutiniškai paauga apie 25 cm per metus. Gimimo svoris dažniausiai būna 2,5-4,5 kg. Normalu, jei per pirmą savaitę po gimimo kūdikis netenka iki 10 % svorio - tai atsistato per 10-14 dienų. Per pirmus 6 mėnesius kūdikis priauga apie 150-200 g per savaitę.
Antraisiais ir trečiaisiais metais vaikai paauga maždaug po 10 cm per metus. Maždaug nuo 3 metų iki lytinio brendimo pradžios nusistovi vidutinis vaikystės augimo greitis, kuris dažniausiai būna apie 5,5-6 cm per metus. Šiuo laikotarpiu vaiko kūnas išsitiesia, kūno masė pasiskirsto, todėl vaikai gali atrodyti „liesesni“, nors svoris yra normalus.

Šiame etape prasideda individualūs augimo šuoliai. Didžiausias augimo šuolis pastebimas lytinio brendimo laikotarpiu, paprastai tarp 8 ir 13 metų mergaitėms ir tarp 10 ir 15 metų berniukams. Tai metas, kai ypač svarbu skatinti sveikus mitybos ir aktyvumo įpročius.
Vaikų KMI vertinamas kitaip nei suaugusiųjų - pagal specialias percentilių lenteles. KMI - tai kūno svorio ir ūgio santykis, parodantis, ar vaiko svoris yra tinkamas. Per mažas KMI signalizuoja nepakankamą svorį, o per didelis - viršsvorį ar nutukimą. Abu kraštutinumai didina riziką susirgti įvairiomis ligomis, tokiomis kaip anemija, cukrinis diabetas ar širdies ligos.
Pasitarkite su šeimos gydytoju ar pediatru, jei:
Žemaūgiškumas nustatomas tuomet, kai vaiko ūgis yra žemiau 3-iosios procentilės pagal amžių ir lytį. Kai kurie vaikai auga lėčiau, nes paveldėjo tai iš tėvų (šeimyninis žemas ūgis) arba turi konstitucinį augimo atsilikimą, kai kaulų brendimas vėluoja, bet vaikas auga normaliu greičiu. Tačiau augimą gali sutrikdyti ir lėtinės ligos (inkstų, širdies, virškinamojo trakto), endokrininės problemos ar genetiniai sindromai, pavyzdžiui, Ternerio sindromas. Tokiais atvejais gydytojai gali skirti specialius tyrimus ar gydymą augimo hormonu.

Visada prisiminkite, kad vidutiniai rodikliai yra tik orientaciniai. Jei jūsų vaiko duomenys kiek skiriasi nuo lentelėse pateiktų, tai dar nereiškia, kad turite sunerimti. Svarbiausia stebėti bendrą vaiko sveikatą ir esant abejonėms kreiptis į specialistus.