Tėvams kelia nerimą, kad net ir šiltai aprengto kūdikio rankutės ir pėdutės yra vėsios. Naujagimių ir mažų kūdikių gebėjimas reguliuoti savo kūno temperatūrą nėra išlavintas, t.y. jiems sunkiau sušilti, o sušilus - atvėsti. Jų kūnai žymiai jautriau reaguoja į aplinkos temperatūrą ir išorines sąlygas - per šiltai aprengto ar apkloto kūdikio kūno temperatūra pakyla, o patekusio į vėsesnę aplinką nukrenta.
Mažas fizinis aktyvumas taip pat prisideda prie kūdikio galūnių vėsumo. Naujagimių ir mažų kūdikių pagrindinis „darbas“ yra miegoti ir valgyti, tad jie mažai juda, kraujotaka galūnėse nėra tokia aktyvi ir jos greitai atvėsta (ypač miego metu). Kraujotaka naujagimių ir mažų kūdikių yra aktyviausia tose vietose, kurios yra svarbiausios ir sparčiausiai vystosi, pavyzdžiui, smegenyse, plaučiuose, virškinimo sistemoje.
Ar kūdikiui tikrai nešalta? Kadangi kūdikio rankutės ir kojytės įprastai yra vėsesnės, tai nėra geras rodiklis įvertinimui, ar kūdikiui nėra šalta. Auksinė taisyklė kūdikių tėvams yra rengti juos taip, kaip rengiamės patys, tačiau pridėti dar vieną sluoksnį. Optimali kūdikio kambario temperatūra - apie 20-22 °C.

Šaltuoju metų laiku vis daugiau žmonių pastebi, kad rankos ar kojos ima šalti dažniau nei įprastai. Paprastai sveiko žmogaus galūnės yra šiltos ir pradeda šalti dėl įvairių išorinių veiksnių, pavyzdžiui, ilgo sėdėjimo, netinkamos aprangos ar avalynės, žemos aplinkos temperatūros ar sumažėjusio fizinio aktyvumo. Vis dėlto, jeigu galūnės šąla nuolat ir be aiškios priežasties, tai gali būti tam tikrų sveikatos sutrikimų požymis.
Rankų ir kojų šalimas dažnai susijęs su sutrikusia kraujotaka. Kai arterijos susiaurėja, į galūnes patenka mažiau kraujo, todėl jos tampa vėsesnės. Ši būklė gali būti laikina ir pasireikšti dėl nuovargio, streso, nerimo, nepakankamo skysčių ar mikroelementų kiekio organizme. Sunerimti verta tada, jeigu galūnės šąla nuolat, be aiškios priežasties. Tai gali būti signalas apie tam tikrus sveikatos sutrikimus.
Jeigu galūnių šalimas pasireiškia nuo seniau, nėra naujų simptomų, o bendra savijauta nesikeičia, tai dažnai nėra susiję su liga ir specifinis gydymas nereikalingas. Tačiau atidumo prireikia tada, kai kartu su šalimu pasireiškia ir kiti požymiai, pavyzdžiui, skausmas, staigus galūnių pamėlynavimas, odos pakitimai ar negyjančios žaizdos. Taip pat verta sunerimti, jeigu kartu nustatomos kitos sveikatos problemos, tokios kaip kraujotakos sutrikimai ar nestabilus kraujospūdis. Tokiais atvejais būtina kuo anksčiau pasitarti su gydytoju.
Bene dažniausia galūnių šalimo priežastis - Reino sindromas. Pirminis Reino sindromas vadinamas Reino liga. Dažniausia nerandama jokios kitos sindromą galinčios sukelti priežasties. Ja dažniau serga moterys, pirmieji ligos požymiai atsiranda dar paauglystėje. Antrinis Reino sindromas praneša apie kokią nors kitą ligą, pavyzdžiui, sklerodermiją, sisteminę raudonąją vilkligę, kitas jungiamojo audinio ligas ir taip toliau. Dėl visų minėtų ligų ar dėl kitų nenustatytų priežasčių, pažeidžiamos smulkiosios pirštų kraujagyslės ar nervai. Sušalus ar veikiant nerviniam stresui pirštai tampa balti, atšalę, vėliau, dėl nepakankamo kraujo įsotinimo deguonimi pamėlsta. Reino sindromu serga 5-10 procentų gyventojų. Lengvos formos Reino sindromas vaistais negydomas - rekomenduojama tik vengti šalčio. Retai, tačiau pasitaiko atvejų, kai medikamentinis gydymas būna neefektyvus. Tuomet ligonį varginančius simptomus galima bandyti įveikti chirurgine intervencija. Atliekama operacija - simpatektomija.
Prof. habil. dr. Arūnas Žvirblis aiškina: „Reino sindromas, tai - kraujagyslių inervacijos sutrikimas, kuomet kraujagyslės netenka elastingumo. Tuomet jos nebereaguoja į aplinką. Kai žmogus atsiranda šaltoje aplinkoje, kraujagyslės turėtų plėstis, į jas turėtų suplūsti daugiau kraujo ir galūnės turėtų sušilti. Tačiau kai sutrinka inervacija ir prarandamas kraujagyslių elastingumas, esant šaltam orui galūnių kraujagyslės neišsiplečia, žmogus jaučia šaltį. Tad vienas požymių ir yra šalčio jausmas. Žmonės skundžiasi, kad jiems labai šalta. Jei liga progresuoja, rankos gali net mėlynuoti. Tuomet būtina gydytojo intervencija. Skiriami tam tikri medikamentai. Galimos ir tam tikros fizioterapinės priemonės.”

"Mėlynojo kūdikio" sindromas (el síndrome del bebé azul) yra būklė, su kuria gimsta kai kurie kūdikiai arba kuri išsivysto ankstyvosiose jų gyvenimo stadijose. Jam būdingas bendras odos atspalvis su mėlynu ar violetiniu atspalviu, vadinamas cianoze. Šis mėlynas atspalvis labiausiai pastebimas plonose odos vietose, tokiose kaip lūpos, ausų speneliai ir nagų guoliai. Jis atsiranda dėl širdies, plaučių ar kraujo anomalijų. Kūdikis įgauna mėlyną atspalvį dėl blogai oksiduoto kraujo.
Normaliai kraujas pumpuojamas iš širdies į plaučius, kur jis prisotinamas deguonimi. Kai kyla problemų su širdimi, plaučiais ar krauju, kraujas gali būti nepakankamai oksiduojamas. Tai sukelia odos mėlyną spalvą. "Mėlynojo kūdikio" sindromas gali atsirasti dėl įgimtų ar aplinkos veiksnių. Pagrindinė priežastis yra pagrindinė liga.
Nors tai yra reta įgimta širdies yda, Fallot tetralogija (TOF) yra viena iš pagrindinių "mėlynojo kūdikio" sindromo priežasčių. Kitos galimos priežastys:
Ši būklė gali kilti dėl nitratų intoksikacijos. Ji dažniau pasireiškia kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus. Šiame amžiuje kūdikiai turi jautresnes ir nesubrendusias virškinimo sistemas, kurios labiau linkusios nitratus paversti nitritais. Kai nitritai cirkuliuoja organizme, jie gamina methemoglobiną. Nors methemoglobinas yra turtingas deguonimi, jis neatiduoda šio deguonies į kraujotaką.
Dauguma įgimtų širdies ydų yra sukeltos genetikos. Gydytojas atliks fizinius apžiūros ir bandymus, kad patvirtintų šią būklę. Gydymas priklauso nuo priežasčių. Įgimtas "mėlynojo kūdikio" sindromas nėra išvengiamas.

Pastebėjus, kad kūdikio rankutės ar kojytės yra šaltos, būtinai įvertinkite ar nėra kitų nerimą keliančių simptomų. Jei kartu su šalimu pasireiškia ir kiti požymiai, pavyzdžiui, skausmas, staigus galūnių pamėlynavimas, odos pakitimai ar negyjančios žaizdos, taip pat verta sunerimti, jeigu kartu nustatomos kitos sveikatos problemos, tokios kaip kraujotakos sutrikimai ar nestabilus kraujospūdis. Tokiais atvejais būtina kuo anksčiau pasitarti su gydytoju.
Vienas atvejis, kai mergaitės koja buvo nusėta mėlynomis dėmėmis ir šiek tiek patinusi, sukėlė nerimą tėvams. Nors kraujo tyrimai nieko blogo nerodė, buvo įtariamos kraujotakos problemos. Pacientei nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Tačiau Moters ir vaiko klinikos atstovų teigimu, informacija apie pacientės gydymą buvo pateikta iškraipant ligos istoriją. Pacientę apžiūrėjo keli specialistai, įskaitant ausų, nosies, gerklės ligų specialistą, dermatologą, kardiologą ir hematologą. Visi gydytojai epikrizėje aprašė ir pacientės kojos būklę. Buvo įtarta kraujagyslių patologija. Diagnozės patvirtinimui pacientė buvo siunčiama į Vilniaus Santaros klinikas.
Norint sumažinti galūnių šalimo riziką ir palaikyti gerą kraujotaką, svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų. Rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių, subalansuoti mitybą ir užtikrinti pakankamą skysčių kiekį organizme. Į mitybos racioną naudinga įtraukti daugiau produktų, turinčių kraujagysles stiprinančių vitaminų ir mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, apelsinų, kivių, juodųjų serbentų, riešutų, moliūgų ir saulėgrąžų sėklų, daigintų grūdų. Taip pat verta nepamiršti ir maisto produktų, kuriuose gausu vitamino B3 (PP), padedančio reguliuoti nervinę įtampą.
Šaltuoju metų laiku svarbu šiltai rengtis, t. y. mūvėti pirštines, avėti šiltą ir patogią avalynę. Namų aplinka turėtų būti šilta ir gerai vėdinama. Norint palaikyti normalią kraujotaką, nervų sistemos veiklą ir bendrą organizmo būklę, svarbu užtikrinti pakankamą tam tikrų maistinių medžiagų kiekį. Iš jų - dviskiaučių ginkmedžių (Ginkgo biloba) ekstraktas, kuris padeda palaikyti normalią smegenų ir periferinę kraujotaką, ir omega-3 riebalų rūgštys (DHR ir EPR), svarbios širdies veiklai ir smegenų funkcijai. Šios medžiagos dažnai įtraukiamos į maisto papildų sudėtį. Jos gali būti naudingos kaip papildoma priemonė bendrai organizmo būklei palaikyti, tačiau svarbu pasirūpinti sveika, subalansuota mityba ir pakankamu fiziniu aktyvumu.
Skatinimas judėti ir nešiojimas nešioklėje taip pat gali padėti pagerinti kraujotaką kūdikiams. ULAC specialistai ragina pradinių klasių moksleivius lavinti asmens higienos įpročius ir kviečia kūrybiškai pažvelgti į švarių rankų svarbą - sukurti originalų „Švarių rankų šokį”. ULAC specialistai įspėja, kad rankų higiena itin svarbi infekcinių ligų profilaktikai, tačiau visiškos apsaugos neužtikrina.
