Kūdikio maudynės: visa svarbiausia informacija naujiems tėveliams
Mažylio susilaukę tėveliai, ypač, jei tai pirmasis vaikas šeimoje, su šiokiu tokiu nerimu laukia jo pirmųjų maudynių. Jiems kyla begalė klausimų, pradedant kaip laikyti kūdikį maudant, kad neišslystų iš rankų, kokia turi būti vandens temperatūra, baigiant kaip dažnai tai daryti ir kokias higienos priemones naudoti.
Prieš kelis dešimtmečius kūdikius buvo kone primygtinai rekomenduojama maudyti kasdien. Šiais laikais griežtų su kasdiene mažų vaikų higiena susijusių taisyklių nėra, tačiau, kadangi pernelyg dažnas maudymas gali išsausinti jautrią mažylių odelę, patariama nepiktnaudžiauti ir maudyti juos 2-3 kartus per savaitę. Be to, jeigu yra poreikis, kasdien ar kas antrą dieną galima apšluostyti visą kūną drėgna kempine ar rankšluosčiu.
Kartais kyla abejonių, kada naujagimį reikia maudyti pirmą kartą. Pasaulio sveikatos organizacija siūlo tai daryti ne vėliau nei praėjus parai nuo gimimo, nes per tą laiką susibalansuoja naujagimio kūno temperatūra, odos drėgnumas. Kitas dalykas, kad ką tik pasaulį išvydusių naujagimių odelė būna padengta balkšvu dangalu, vadinamu verniksu, kuris apsaugo ją nuo amniono skysčio ir kartu padeda formuotis odai. Jei kūdikio virkštelė dar nenukritusi, verčiau rinktis apšluostymą, taip sumažinant infekcijos patekimo į žaizdelę riziką.
Patogiausia tai daryti pasiguldžius kūdikį ant rankšluosčio ar kokio nors patiesaliuko ir drėgna kempinėle ar sudrėkintu minkštu audiniu švelniais, lengvais judesiais apšluostyti pirmiausia veidą, o po to ir visą kūnelį, skiriant didžiausią dėmesį odos raukšlėms - kirkšnims, pažastims, sėdmenims, taip pat sričiai už ausų, tarpupirščiams.
Patogiausia ir saugiausia kūdikį maudyti specialioje stabilioje vonelėje, plastikinėje ar metalinėje, padėtoje ant tvirto pagrindo - ant lentos, uždėtos ant didelės vonios, stalo arba vystymo stalo. Kai kurie šių stalų modeliai yra komplektuojami kartu su vonele ir nesunkiai transformuojami maudymui. Galima įsigyti specialų stovą vonelei. Praverčia ir specialūs gultukai vonelei, ratai, kurie laiko galvytę, išmokus sėdėti - maudynių kėdutės. Taip pat reikalingas didelis minkštas rankšluostis, geriausia su kapišonu.
Vandens temperatūra ir saugumas
Tinkamiausia vandens temperatūra kūdikiui yra 32-37°C. Reikia išbandyti skirtingą, nes šilumos pojūtis yra individualus, vieni kūdikiai jaučia komfortą, kai vanduo vėsesnis, kiti kai gerokai šiltesnis. Nepatyrusiems tėvams reikalingas vandens termometras, su juo matuoti vandens temperatūrą yra saugiausia. Ilgainiui, kai maudymasis tampa įprasta kasdienybės dalimi, galima pasikliauti rankos riešu ar alkūne. Vanduo turi atrodyti maloniai šiltas.
Maži vaikai, o ypač kūdikiai, yra jautresni karštam ir šaltam vandeniui nei suaugusieji, todėl prieš dedami juos į vonią, būkite ypač atsargūs. Jei galite valdyti savo vandens šildytuvą, nustatykite jį ne daugiau kaip 38 laipsnių. „Net jei nustatėte tinkamą temperatūrą, visada patikrinkite vandenį riešu ar alkūne, nes šios dalys yra jautresnės karščiui nei jūsų pirštai. Be to, patikrinkite, ar vaikas, būdamas vonioje, turi galimybę įjungti karštą vandenį, nes jei gali, rizikuoja nusideginti“, - teigia specialistas.
Į vonelę geriausia pilti vandens iki pusės jos gylio. Per didelis vandens kiekis smarkiai padidina nuskendimo riziką. Mažyliui pakaks 10-12 centimetrų vandens. Vaikui augant, kiekį didinkite, bet nepersistenkite.
Pirmiausia į vandenį kyštelėti kūdikio kojytes, o po to palaipsniui panardinti, kad pusė kūnelio būtų po vandeniu. Viena ranka reikia tvirtai laikyti kūdikio nugarytę, galvytę ir kaklą, o kita prausti. Paprasčiau tai daryti dviese - vienas laiko, kitas prausia. Reguliariai reikėtų pasemti vandens iš vonelės ir apipilti virš vandens esančią kūno dalį, kad vaikutis nesušaltų.
Kempinėle iš pradžių nuprausiamas veidukas, galvytė ir plaukučiai, vėliau visas likęs kūnas.
Niekada negalima nė minutei palikti kūdikio vonelėje vieno, net jei jo galvą laiko specialus ratas ar jis sėdi maudymosi kėdutėje. Ignoruokite telefono, durų skambučius, kitų šeimos narių pakvietimus, o jei kažką užmiršote atsinešti, trumpam iškelkite kūdikį iš vonelės, įsupkite į rankšluostį, nueikite, kur reikia, o po to tęskite maudynes. Jei maudynėms užtrukus vanduo pravėsta, prieš pilant šilto vandens būtina kūdikį iškelti iš vonelės.
Nors vonios sėdynės ir žiedai atrodo saugūs, jie gali apvirsti ir panardinti jūsų kūdikio veidą į vandenį. „Vaikams iki vienerių metų sėdėti kėdutėje nėra teisinga“, - sako T. Phelpsas.
Vonios dugnas gali būti slidus ir kelti realų pavojų šlapiems vaikams. „Maži vaikai nuolat taškosi, o vonios grindys nuo muiluoto vandens tampa dar slidesnės“, - sako T. Phelpsas. Be to, nepamirškite ir čiaupo, į kurį nesunku mažam vaikui susitrenkti. Medikas rekomenduoja jį uždengti tvirta, bet minkšta gumine danga.
Higienos priemonės
Kūdikio maudynėms reikalingas specialus vaikiškas muilas ar kūno prausiklis vaikams. Šios higienos priemonės tausoja jautrią mažylių odą, nepažeidžia apsauginio jos sluoksnio, nedirgina, nes paprastai būna patikrintos dermatologų, sudėtyje neturi dažančių medžiagų, kvapiklių, putojimą sukeliančių medžiagų. Prieš pirkdami atidžiai paskaitykite, kokio amžiaus kūdikiams jie skirti. Jeigu vaikučio oda sausa, dirgli, išbandykite aliejinį prausiklį. Prausiklius naudokite saikingai, užtenka kelių lašų.
Plaukučiai plaunami kūdikiams skirtu šampūnu arba universaliu kūno ir plaukų prausikliu švelniai išmuiluojant vieną kartą.
„Naudokite labai švelnius, kvapnius, vaikams draugiškus muilus nedideliais kiekiais“, - sako T. Phelpsas. Jis taip pat pataria muiluoti vaikus baigiantis maudynėms, kad šie nesėdėtų muiluotame vandenyje, kuris gali suerzinti jų odą.
Žaislai, kurie įtraukia vandenį, gali kelti realų pavojų vaikams jau po kelių naudojimo kartų. „Bakterija, vadinama Pseudomonas, gali augti šių žaislų viduje. Todėl kaskart po maudynių reikia kruopščiai išpilti iš jų visą vandenį. Kempinės ir prausimosi medžiagėlės taip pat gali kaupti savyje bakterijas, todėl jas reikia skalbti, o po kurio laiko - keisti“, - pataria gydytojas.
Kokios natūralios priemonės gali gelbėti kovoje prieš mažakraujystę?
Odos priežiūra po maudynių
Gydytojai dermatologai rekomenduoja kūdikių odelę po kiekvienų maudynių papildomai drėkinti. Tam tinkami drėkinamieji kremai, losjonai, aliejai. Šios priemonės turėtų būti bekvapės, be dirbtinių dažiklių. Tai ypač svarbu daryti žiemos metu, kai patalpos šildomos ir jose natūraliai sumažėja drėgmės, sausas oras kūdikių odelę neigiamai veikia labiau nei suaugusiųjų. Būtina kaskart po maudynių kruopščiai drėkinti mažylių odelę, jei jie serga atopiniu dermatitu, jei oda yra sausa, paraudusi, pleiskanoja, yra bėrimų.
Kada maudyti ir kiek laiko?
Maudynės daugeliui kūdikių yra ne tik kasdienės higienos dalis, bet ir smagus užsiėmimas, keliantis malonias emocijas. Todėl, jei mažylis jaučiasi gerai, neverkia, nėra irzlus, matote, kad taškytis vandenyje jam smagu, nuprausę leiskite dar bent keletą minučių pažaisti su mėgstamais maudymosi žaisliukais. Vis dėl to bendras maudymosi laikas neturėtų viršyti 15-20 minučių, kad pernelyg neišsausėtų oda. Taip pat reikia stebėti, kad per daug neatvėstų vanduo, ir vaikutis nesušaltų.
Kūdikio maudynės turėtų trukti nuo 5 iki 10 minučių, pataria T. Phelpsas. Kalbant apie tai, kaip dažnai maudyti kūdikį, tai priklauso nuo vaiko, jo odos tipo ir nuo to, ar jis mėgaujasi vonia, ar ne. Kad ir kaip bebūtų, dviejų ar trijų kartų per savaitę pakanka. Kita vertus, vaikai, sergantys egzema, turėtų būti maudomi rečiau, kad jų oda būtų kuo sveikesnė.
Kūdikio baimė maudytis
Dauguma kūdikių maudytis mėgsta. Tačiau yra tokių, kurie vandens ir šio proceso bijo. Priežastys gali būti įvairios: naujagimiui prie maudymosi reikia laiko įprasti, nes jam tai nauja patirtis. Jis vandenyje gali jaustis nesaugiai, jam gali nepatikti nusirengti ir apsirengti, temperatūrų skirtumai, vandens pojūtis, galvos plovimas, šluostymąsis. Pasitaiko, kad bijoti maudynių pradedama maždaug 9-10 mėnesių, tokio amžiaus kūdikiams ima reikštis įvairios baimės, ir tai yra natūralaus jų raidos proceso dalis.
Dažniausiai daromos klaidos maudant kūdikius
| Klaida | Paaiškinimas ir pasekmės |
|---|---|
| Trumpam palieka kūdikį vonelėje vieną | Net akimirkai negalima palikti kūdikio be priežiūros. Rizika paslysti, susitrenkti galvą ar net nuskęsti. |
| Būna nepasiruošę | Pamiršti reikalingi daiktai (šluostė, muilas, rankšluostis) priverčia išeiti iš vonios kambario, paliekant kūdikį vieną. |
| Pamiršta patikrinti vandens temperatūrą | Kūdikių oda jautresnė. Vanduo gali būti per karštas arba per šaltas. Rizika nusideginti, jei vaikas gali įjungti karštą vandenį. |
| Į vonią prileidžia per daug vandens | Didėja nuskendimo rizika. Pakanka 10-12 cm vandens. |
| Per anksti naudoja vonios sėdynę ar žiedą | Gali apvirsti, panardinti veidą į vandenį. Nerekomenduojama vaikams iki vienerių metų. |
| Nepatiesia neslystančio kilimėlio | Vonios dugnas ir grindys tampa slidūs, rizika paslysti. Čiaupą rekomenduojama uždengti minkšta danga. |
| Naudoja per daug muilo | Muilas ir šampūnai gali erzinti vaikų akis ir odą. Naudoti švelnius, vaikams draugiškus muilus nedideliais kiekiais. |
| Neišplauna vonios žaislų | Vandens prisipildantys žaislai gali kaupti bakterijas. Svarbu išpilti visą vandenį, kempines ir prausimosi medžiagėles reguliariai skalbti ir keisti. |
| Maudina per ilgai arba per dažnai | Gali išsausinti odą. Maudynių laikas neturėtų viršyti 15-20 minučių. 2-3 kartai per savaitę dažniausiai pakanka. |
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
