Kūdikio klausos vystymasis ir jos esminė svarba visapusiškai vaiko raidai

Vaikai mokosi kalbos nuo pat gimimo. Tam būtina gera klausa. Jei vaikas turi klausos sutrikimą ir laiku negauna tinkamos pagalbos, jis turės sunkumų formuojantis jo kalbos ir bendravimo įgūdžiams. Klausa yra labai svarbi mažylio raidai ir gebėjimui bendrauti. Klaidinga manyti, kad nuo vaiko gebėjimo girdėti priklauso tik jo kalbos raida. Garso svarba vaiko vystymuisi yra didžiulė.

Klausa taip pat turi didžiulę įtaką:

• Gebėjimams išmokti ir mokėti skaityti, rašyti;
• Socialinių įgūdžių lavinimui;
• Emocinei raidai;
• Savivertei;
• Saugumui.

Nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų garsai turi didžiulę reikšmę vaiko smegenų vystymuisi. Nuolatinis smegenų stimuliavimas garsu padeda vaikui išmokti atpažinti tėvų, artimųjų balsus. Artimųjų balsų atpažinimas ne tik leidžia lavinti kalbos įgūdžius, bet ir sukuria komforto, saugumo jausmą, kuris yra labai svarbus mažyliui atėjus į didžiulį nepažįstamą pasaulį. Saugumo jausmo stoka gali turėti neigiamų pasekmių emocinei raidai.

„Maži vaikai iki 3 metų daugiau pasaulio suvokia per klausą, negu per regą, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų. Jų smegenys pirmiausia vystosi priimdami pasaulį per garsus. Ir jeigu tų garsų nėra, natūraliai negali vystytis intelektas.“ Pirmieji treji vaiko gyvenimo metai jam ypač svarbūs. Šiuo laikotarpiu formuojasi pamatiniai įgūdžiai, kurie lemia tolesnę vaiko raidą, gebėjimus, mąstymą. Klausos sutrikimas ankstyvojoje vaikystėje gali reikšmingai sulėtinti ne tik kalbinę, bet ir bendrą pažiniminę raidą, todėl labai svarbu laiku pastebėti silpnos klausos ženklus ir imtis veiksmų.

Klausos vystymasis dar iki gimimo

Kūdikis girdėti pradeda dar negimęs, t.y. vaisiaus klausa pradeda funkcionuoti maždaug 18 nėštumo savaitę, kuomet vaikelis tesveria apie 200 g. Maždaug 27-29 savaičių vaisius ima girdėti ir išorės garsus, visų pirma, mamos ir kitų artimųjų balsus, o taip pat ir muziką, aplinkos triukšmą.

Naujagimių klausos patikra: Otoakustinės emisijos tyrimas (OAE)

Nuo 2014 metų Lietuvoje yra vykdoma visuotinė naujagimių klausos patikra. Kasmet Lietuvoje gimsta apie 20 tūkst. kūdikių, ir kiekvienas iš jų, dar prieš iškeliaudamas į naujuosius namus, sulaukia kruopštaus sveikatos patikrinimo. Vienas iš privalomų tyrimų naujagimiams - otoakustinės emisijos tyrimas arba klausos įvertinimas, kurio metu sužinoma, ar pasaulį išvydęs naujagimis girdi aplinkos garsus.

Naujagimio klausa yra tikrinama netrukus po gimimo, mamai ir kūdikiui dar tebebūnant ligoninėje. Tikrinant naujagimių klausą atliekamas otoakustinės emisijos (OAE) tyrimas. Jis išmatuoja atsakus į pateiktą garsą, kurie susiformuoja vidinėje ausyje. Nedidelis daviklis, įdėtas į ausies landą, pateikia garsinius spragtukus, o paskui išmatuoja vidinės ausies skleidžiamą aidą, kuris kyla joje, išgirdus garsą. „Otoakustinės emisijos tyrimas paremtas itin jautria technologija: į ausytę įstatomas mažas kištukas, kuris skleidžia garsą, o ausyje esantys plaukuotieji receptoriai sukuria atsakomąjį aidą, vadinamą otoakustine emisija. Būtent šį aidą fiksuoja prietaisas ir leidžia įvertinti, ar klausa funkcionuoja.“

Šis tyrimas yra greitas, visiškai neskausmingas, bet jam reikia visiškos tylos. Dėl šios priežasties jį rekomenduojama atlikti kūdikiui miegant. Tyrimas paprastai trunka kelias minutes, atliekamas ramybės būsenoje, dažniausiai kūdikiui miegant. Užfiksavus atsaką abiejose ausyse, gaunamas teigiamas klausos patikros rezultatas. Jei atliekant klausos patikrą registruojamas abiejų ausų atsakas į garsą, tai yra gaunamas teigiamas klausos patikros rezultatas, ir nėra jokių neprigirdėjimo rizikos veiksnių - tolesnio klausos ištyrimo neprireikia. Jei tėvai nenori, kad naujagimiui būtų atliekama klausos patikra, šio tyrimo galima atsisakyti. Tai galima atlikti raštu, užpildant specialią ligoninės suteiktą formą.

Ką reiškia neigiamas OAE tyrimo rezultatas?

Dauguma jaunųjų tėvų po šio tyrimo išvyksta gavę teigiamą atsakymą, tačiau kai kuriems tyrimą tenka pakartoti. Tai sukelia daug nežinios ir nerimo - ar mano mažylis tikrai girdi? Svarbu žinoti, kad teigiamas otoakustinės emisijos tyrimas tik informuoja, ar vaikutis šiuo metu girdi, bet tai negarantuoja, kad ateityje vaikutis neturės klausos problemų. Daliai vaikų klausa sutrinka vėliau - per kelis pirmus metus.

„Jeigu vaiko otoakustinės emisijos tyrimo rezultatai yra neigiami, tai dar nereiškia, jog vaiko klausa sutrikusi. Kartojant tyrimą, neretai gaunamas teigiamas rezultatas. Neigiamą rezultatą gali lemti ir visiškai natūralūs veiksniai, pavyzdžiui, triukšmas aplinkoje, kištuko užsikimšimas siera ar likę po gimdymo skysčiai ausies kanale.“ Jeigu tyrimo nepavyko atlikti sėkmingai iš pirmo karto, rekomenduojama per tris mėnesius kreiptis į gydytoją otorinolaringologą-audiologą. Tėvams verta atminti, kad siuntimas pakartotiniam klausos tyrimui dar nėra nuosprendis.

Galimos klausos sutrikimų priežastys

Deja, atsakyti į klausimą, kodėl vaikas turi klausos sutrikimą, yra sudėtinga, nes silpną klausą gali lemti genetiniai veiksniai, įvairiausių ligų komplikacijos, komplikacijos gimdymo metu, priešlaikinis gimdymas. Taip pat priežastys gali būti kelios vienu metu. Visiškas vaiko kurtumas - retenybė, bet prikurtimas, trukdantis vystytis kalbai ir mokytis pasitaiko vaikams dažnokai. Naujagimis gali gimti turėdamas įgimtų klausos sutrikimų. Rečiau pasitaikanti vaiko prastos klausos priežastis - sieros kamščiai arba svetimkūniai ausyje, taip pat - nervų, perduodančių impulsus iš ausies į smegenis, pažeidimas (tai dažnai būna kai kurių vaistų šalutinis efektas). Kitais atvejais dalinį kurtumą sukelia smegenų pažeidimas, išsivystęs dėl infekcijos, pavyzdžiui, meningito arba - dėl infekcijos, kuria sirgo nėščia būsimoji mama (pavyzdžiui, raudonukės). Klausos negalavimą sukelia galvos trauma, gimdymo trauma, sunki naujagimio gelta.

Svarbu žinoti, kad 9 iš 10 vaikų gimsta šeimose, kuriose abu tėvai neturi įgimtų klausos sutrikimų.

Vidurinės ausies uždegimas

Populiariausia vaikų klausos sutrikimo priežastis - vidurinės ausies uždegimas. Tai reiškia, kad ausies būgnelio ertmėje (ausies dalis - ertmė, esanti iš karto už būgnelio, paprastai yra užpildyta oro) atsiranda skysčio. Skystis trukdo per vidurinę ausį perduoti garsą į nervus, siunčiančius informaciją smegenims. Sveiko žmogaus vidurinėje ausyje atsiradęs skystis pašalinamas per „Eustachijaus“ vamzdelį - kanalą, jungiantį vidurinės ausies ertmę su galine gerklės dalimi. Kai „Eustachijaus“ vamzdelis pilnai nevykdo savo funkcijos, atsiranda vidurinės ausies uždegimas. Vidurinės ausies uždegimo gydymas trunka ilgai.

Kaip atpažinti klausos sutrikimą skirtingame amžiuje?

Kartais tėvai klysta galvodami, kad gali puikiai atskirti, ar jų vaikas girdi, ar ne. Kūdikiai gali reaguoti į stiprius garsus išsigąsdami ar pasukdami galvą, tačiau tai nereiškia, jog jie turi pakankamą klausą. Kai kurie klausos negalią turintys kūdikiai gali girdėti vienus garsus, tačiau jų klausa gali būti nepakankama norint išgirsti aplinkinių kalbą ir pačiam jos mokytis. Mažesniam kaip vienerių metų kūdikiui prikurtimą sunku nustatyti. Gimęs vaikas šokiruotas aplinkos triukšmo, spalvų ir kitų netikėtų potyrių. 6 mėnesių kūdikis atkreipia dėmesį ir į labai tylius garsus, 9 mėnesių jis įdėmiai klausosi pažįstamų garsų ir pradeda čiauškėti savo kalba bei dairytis, ieškodamas nežinia kur esančio garso šaltinio. Patiems tėvams identifikuoti klausos problemas kūdikiams iki 6 mėnesių gali būti išties sudėtinga, ypač, jeigu klausos nusilpimas yra lengvas. Specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į keletą svarbių ženklų, galinčių reikšti klausos problemas.

Klausos sutrikimų požymiai: vaikai nuo 0 iki 3 metų

Vaikai: iki 6 mėnesių

Tėvams verta susirūpinti, jeigu vaikas:

• Nereaguoja į stiprius garsus;
• Nepasuka žvilgsnio į garso pusę;
• Neatpažįsta jūsų balso ir į jį nereaguoja;
• Nereaguoja į garsą skleidžiančius žaislus;
• Skirtingų emocijų neišreiškia skirtingais garsais (pvz. linksmas ir nusiminęs).

Vaikai iki 1 metų

Vienerių metų vaikas jau yra praėjęs daugybę etapų ir sugeba netgi daugiau nei kartais tėvai įsivaizduoja. Nors kiekvieno vaiko raida yra labai individuali, šiuo laikotarpiu būtų verta pasikonsultuoti su gydytojais, jeigu metų sulaukęs vaikas:

• Nereaguoja į savo vardą;
• Nepasuka galvos garso kryptimi;
• Nesupranta ir neatsako į paprastus trumpus žodžius („taip“, „ne“, „dar?“, „mama“ ir pan.);
• Neatpažįsta kasdien girdimų balsų, muzikos, buities garsų (pvz. durų skambutis, radijas ir t.t.);
• Nežaidžia šiam amžiaus tarpsniui būdingų paprastų žaidimų, tokių kaip „ku-kū“;
• Garsų įvairovė nedidelė arba jos nėra, nebando tarti pirmųjų žodžių.

Vaikai iki 2 metų

Antrąjį gimtadienį pasitinkantys vaikai daug eksperimentuoja. Jie tyrinėja savo kūną, aplinką, kalbą ir garsus, tad atpažinti klausos sutrikimus yra šiek tiek paprasčiau. Atkreipkite dėmesį ir imkitės veiksmų, jeigu pasiekęs 2 metų amžių jūsų mažylis:

• Negeba vartoti ir suprasti naujų žodžių;
• Knygelėse neparodo ir neįvardina kasdienėje rutinoje sutinkamų daiktų/reiškinių;
• Paprašytas negali atlikti elementarių veiksmų („paimk lėlę“, „eik pas mamą“, „pažiūrėk į šunį“);
• Neatpažįsta savo kūno dalių;
• Nereaguoja ar neatsako į paprastus klausimus („kas čia?“, „kieno šitas daiktas?“, „kur brolis?“)
• Negeba jungti žodžių į sakinį („tėti, kelkis“, „noriu banano“, „einam į kiemą“).

Vaikai iki 3 metų

Trečius gyvenimo metus einančio vaiko saviraiška yra didžiulė. Jis savo nuomonę, norus, jausmus išreiškia ne tik judesiais, gestais, bet ir jaustukais, žodžiais, sakiniais. Tėveliams vertėtų patikrinti vaiko klausą, jeigu sulaukęs trejų metų vis dar:

• Negeba žodžių sujungti į sakinį;
• Nesupranta priešingą reikšmę turinčių žodžių (didelis/mažas, aukštyn/žemyn, eik/stok);
• Bendrauja taip, kad kalbą sunku suprasti net patiems artimiausiems;
• Neklausia klausimo „kodėl“ ir nesupranta šio žodžio reikšmės.
• Nesugeba suprasti sudėtingesnio prašymo (pvz. „nueik į savo kambarį ir atnešk lėlę“).
• Sunkiai supranta naujų žodžių reikšmes, sunkiai išmoksta naujus žodžius ir taria juos neaiškiai.

Jeigu vienerių metų vaikas aiškiai taria atskirus žodžius, o dvejų - sudeda juos kartu, trejų - formuluoja suprantamus sakinius, galite būti ramūs, kad jūsų vaiko klausa normali.

Bendri ir vyresnių vaikų klausos sutrikimo požymiai

Jeigu klausos sutrikimas nebūna laiku pastebėtas arba yra ignoruojamas, vaikas neišmoksta atliepti tėvų jausmų ar suprasti jų prašymų. Negebėjimas įvykdyti trumpų aiškių paliepimų gali būti vienas iš klausos sutrikimo požymių. Pirmieji klausos sutrikimo požymiai gali būti - elgesio neatitikimas ir prastas suvokimas. Susilpnėjusi vyresnio amžiaus vaiko klausa gali neturėti įtakos kalbos vystymuisi. Vaikas pradeda prastai girdėti televizoriaus garsą ir nuolat prašo jį pagarsinti arba nuolat prašo suaugusiųjų pakartoti pasakytus žodžius. Tokių vaiko prašymų priežastys gali būti ir kitos, bet reikėtų atkreipti į juos dėmesį. 4 metų vaiko prikurtimas paprastai lengvai pastebimas pagal jo kalbą.

Apskritai, atkreipkite dėmesį, jei vaikas:

• Negali sekti garso ir jo krypties;
• Nereaguoja, kai su juo kalbama;
• Nesugeba suprasti klausimų ir tinkamai atsakyti;
• Atrodo išsiblaškęs arba mintimis „nuklydęs“ kažkur kitur;
• Kalba vystosi lėčiau nei bendraamžių;
• Iškyla problemų bendraujant;
• Pasižymi prastais akademiniais rezultatais;
• Nuolat pasigarsina televizoriaus ar kito įrenginio garsą;
• Pakinta kalbėjimas;
• Pakinta su klausa ir kalba siejamas kūdikio elgesys;
• Vaikas nesidomi (arba liaunasi domėjęsis) aplinkos garsais.

Klausos raidos gairės (pavyzdinė lentelė)

Lentelėje pateikiamos bendrosios vaiko klausos ir kalbos raidos gairės, kurios gali padėti tėvams stebėti savo atžalų vystymąsi.

Ką daryti pastebėjus klausos sutrikimo požymius?

Kuo greičiau bus nustatytas klausos sutrikimas, tuo greičiau vaikas gaus reikiamą pagalbą. Tad kilus įtarimams dėl klausos, patartina nedelsti kreiptis pagalbos į specialistus. Jeigu įtariate, kad kūdikis turi klausos sutrikimų, visų pirma, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips pas vaikų otorinolaringologą, galintį atlikti reikalingus diagnostinius tyrimus. Vaikui bus atlikti reikalingi tyrimai, nustatytas klausos nusilpimo lygis ir suteiktos rekomendacijos dėl tolimesnių veiksmų.

„Pirmiausia patarčiau pasirinkti specialistą, kuriuo pasitikėsite, kuris stebės vaiko reabilitacijos procesus. Įvertinęs situaciją, specialistas sudarys reabilitacijos planą ir aptars su tėvais. Geriausią rezultatą galima pasiekti tada, kai į reabilitacijos procesą įsitraukia ne tik gydytojas bei klausos protezavimo specialistas, bet ir logopedas, surdopedagogas bei, aišku, tėvai.“

Šiuolaikiniai klausos sutrikimų sprendimai ir reabilitacija

Nors dauguma atvejų baigiasi gera žinia, kartais pasitaiko, jog mažyliui patvirtinamas įgimtas ar įgytas klausos sutrikimas. Tokiu atveju svarbu kuo anksčiau suteikti reikiamą pagalbą kūdikiui. Gydymo metodai parenkami individualiai. „Galima taikyti klausos reabilitaciją klausos aparatais ar kochleariniais implantais. Gali būti taikomi ir kiti chirurginiai gydymo metodai. Kochleariniai implantai rekomenduojami tokiems pacientams, kuriems nustatytas labai sunkus klausos netekimas ir kurio neįmanoma kompensuoti įprastais klausos aparatais.“

Daugumai vaikų, ypač ankstyvajame amžiuje, taikomi užausiniai klausos aparatai. Kadangi maži vaikai greitai auga, jiems maždaug du kartus per metus reikia daryti individualius įdėklus. Vaikams skirti produktai ir programos skirti kuo geriau pagerinti vaikų klausą. Klausos aparatų funkcijos pritaikomos visiems vaikų amžiaus etapams. Skirtingas amžius turi skirtingus klausymo poreikius. Pirmasis kūdikių ir mažų vaikų tikslas yra girdėti ir sudaryti sąlygas, kad girdėtų kuo daugiau aplinkos garsų. Bet kai vaikai pradeda lankyti mokyklą, svarbiausia yra triukšmų valdymas ir kryptingumo nustatymas. Vaikai mokosi geriau, kai jie gali gerai girdėti mokytoją. Daugumoje mokyklų pageidaujama, kad vaikai naudotų FM sistemas. Mokytojas nešioja mažą mikrofoną, o imtuvas yra prie vaikų klausos aparatų.

Klausos specialistas yra jūsų partneris ir vedlys jūsų vaikų klausymo kelyje. Klausos aparatai nėra tik klausos aparatai, nes tai nėra tik ausys. Jie sukurti pagrįstais įrodymais - kiekviena inovacija įrodo, kad sukurta technologinė naujovė suteikia geresnę klausymo patirtį mūsų pacientams. Mokslinio tyrimo metu nustatyta, kad net ir nematydami pašnekovo veido, klausos aparatus nešiojantys vaikai gali gan tiksliai atpažinti šnekamosios kalbos emocijas. Jų emocijų atpažinimo rezultatai (94%) buvo beveik tokie patys, kaip ir jų girdinčių bendraamžių (98%).

OAE tyrimas ir suaugusiems

Nors otoakustinės emisijos tyrimas dažniausiai taikomas naujagimiams ir vaikams, jis gali būti naudingas ir suaugusiesiems, ypač kai neįmanoma atlikti standartinių klausos tyrimų. Otorinolaringologė V. Januškienė atkreipia dėmesį, kad šis metodas naudojamas specifiniais atvejais, pavyzdžiui:

• kai pacientas negali bendradarbiauti atliekant audiometriją;
• esant įtarimams dėl klausos pablogėjimo simuliacijos;
• kaip pagalbinis tyrimas, įtariant triukšmo sukeltą klausos sutrikimą;
• esant ototoksinių vaistų poveikio rizikai;
• arba moksliniais tikslais.

Specialistai primena, kad otoakustinės emisijos tyrimas nėra tik formalumas, bet ir galingas įrankis, leidžiantis laiku pastebėti sveikatos problemas ir padėti vaikui vystytis visapusiškai.

tags: #kudikio #klausos #vystymasis

• Žmogaus chorioninis gonadotropinas ir nėštumas
• Interneto pradžia Lietuvoje
• Sužinokite, kokios yra kūdikio dusulio priežastys
• Kaip vartoti spanguolių ekstraktą kūdikiams
• Edukacinė programa Trakai