Pradėję jaustis vaisiaus judesiai - vienas įdomiausių nėštumo etapų, būsimosios mamos jo ypač laukia. Paprastai nėščioji lengvą plazdėjimą pradeda justi tarp 16 ir 24-osios nėštumo savaitės. Vaisiaus judesių skaičiavimas ir registravimas - tai paprasčiausias vaisiaus būklės tyrimo metodas, kurį nuolat turi atlikti pati nėščioji. Gydytojai pataria nėščiosioms stebėti judesius trečiąjį trimestrą tam, kad suvoktų vaikelio ritmą, jo ramius ir aktyvius periodus, judėjimo dažnį, intensyvumą.
Pagal vaisiaus judesių dažnį ir pobūdį bei pokyčius galima spręsti apie tai, kaip vaikutis jaučiasi gimdoje, ar neiškilo pavojus jo gyvybei. Pakankami judesiai rodo, kad vaisius pakankamai aprūpinta krauju. Teigiama, kad vaisiaus judesių stebėjimas ir fiksavimas yra seniausia ir pagrindinė vaisiaus stebėjimo forma. Įprastai jau nuo antrojo nėštumo trimestro kiekvieno vizito metu gydytojas paklaus, ar jaučiate vaisiaus judesius. „Kūdikio judesių skaičiavimo tikslas - laiku nustatyti vaisiaus hipoksiją, t.y. deguonies trūkumą.“
Nėra jokių griežtų normų ar lentelių, kiek ir kaip intensyviai turėtų judėti vaikelis, nes kiekvienas vaisius turi savitą ramybės ir budrumo ciklą, kuris gali keistis skirtingais nėštumo tarpsniais. Įprastai vaisiaus judesiais vadinamas plazdėjimas, spyris, pasisukimas ar bet koks kitas vaisiaus manevras, kurį moteris jaučia įsčiose. Judesių intensyvumas ir dažnis vaisiui bręstant pasikeis.

Paprastai sakoma, kad vaikelis turėtų judėti taip pat dažnai, kaip judėjo paskutines kelias savaites. Kol jaučiate, kad vaikelio judesių dažnumas ir intensyvumas iš esmės nepasikeitė, galite manyti, kad jam viskas gerai.
Vaisiaus judesius stebėkite atsipalaidavusi, gulėdama ant kairiojo šono, nes būtent taip gulint pagerėja vaikelio kraujo apykaita. Optimalus vaisiaus judesių skaičiavimo metas - popietė ir vakaras. Patariama pasirinkti jums patogų laiką, tik pageidautina, kad kasdien tai darytumėte panašiu laiku ir ne trumpiau kaip 30 minučių.
Vaisiaus būklė gera, jei būdama aktyvi, nėščioji pajunta ne mažiau kaip 10 judesių per 12 val. Kai vaikutis sujuda be pertraukos kelis kartus iš eilės, tai reikia vertinti kaip vieną judesių seriją. Pavyzdžiui, pradedate 8 val. ryto, gyvenate įprastu ritmu ir stebite judesius.
Vaisiaus būklė gera, kai vaisius sujuda ne mažiau kaip 4 kartus per valandą arba 10 kartų per 2 val. Jei pajutote 4 ar daugiau judesių, tą dieną galite daugiau nebeskaičiuoti, tačiau jeigu mažiau nei 4, tyrimą pratęskite papildomai.

Atsispausdinti vaisiaus judesių stebėjimo lentelę ar užsisakyti ją į namus iš e. parduotuvės yra patogu, nes visi spausdinimui parengti failai yra A4 formatu, tinkami atsispausdinti paprastu spausdintuvu.
Judesių dažnumas ir intensyvumas vaisiui bręstant keičiasi. Tačiau sumažėję vaisiaus judesiai priverčia nėščiąsias sunerimti, o tam tikrais atvejais netgi reiškia, jog vaisiui gresia pavojus. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos pokyčius.

Vis tik, staigus ir labai didelis vaisiaus judesių padidėjimas taip pat gali būti siejamas su patologinėmis vaisiaus būklėmis, pavyzdžiui, su virkštele susijusiomis komplikacijomis, placentos atšoka ir kt. Jei per dvi valandas neužregistravote nė vieno vaisiaus judesio, nedelsdama kreipkitės į gydytoją.
Nėštumo pabaigoje, artėjant gimdymui, moters kūnas ima siųsti signalus, rodančius, kad didžioji diena jau ne už kalnų. Svarbu, kad moteris mokėtų atpažinti savo kūno siunčiamus signalus, kurie liudija, jog netrukus prasidės gimdymas.

Paprastai iki gimdymo likus 2-4 savaitėms nėštukės pilvas nusileidžia žemyn. Tai reiškia, kad vaiko galvutė įsistatė į dubenį, o gimdos dugnas nusileidžia žemyn. Nusileidus pilvukui nėščiosios savijauta pagerėja - skrandis ir plaučiai nebėra taip spaudžiami, todėl palengvėja kvėpavimas. Tačiau tada moterys jaučia didesnį spaudimą į šlapimo pūslę, tai sukelia nepatogumų ir naktį, kuomet tenka dažnai keltis šlapintis. Prieš prasidedant gimdymui, gimdos kaklelis gali sutrumpėti ir šiek tiek prasiverti. Tai patvirtinti gali gydytojas apžiūros metu.
Gleivių kamščio iškritimas - dar vienas ankstyvasis gimdymo požymis. Pasišalinus kamščiui vienos nėščiosios pradeda gimdyti po keliolikos dienų, kitos - po kelių valandų. Kamščio išsiskyrimą gali lydėti kraujingos išskyros. Dažniausiai tai nėra pavojinga, tačiau visada verta pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu mediku. Po to, kai gleivių kamštis pasišalina, nėščiajai patartina vengti tokių vietų, kuriose yra didelė tikimybė „pasigauti” bakterijų - pavyzdžiui, baseinų ir pan.
Pasitaiko, kad vaisiaus vandenys nubėga pirmiau, negu prasideda sąrėmiai. Nutekėję vaisiaus vandenys rodo, kad gimdymas prasidės per 24 valandas. Vaisiaus vandenys - tai skaidrus skystis, kuris gali nubėgti visas iš karto arba tekėti po truputį. Labai svarbu atkreipti dėmesį į vandenų spalvą. Jie turėtų būti skaidrūs, bespalviai. Jei skystis yra rusvas, žalsvas, nedelsdami vykite į ligoninę. Paprastai nutekėjus vaisiaus vandenims, sąrėmiai prasideda po 12 -18 valandų.
Prieš gimdymą apmažėję vaikučio judesiai - irgi ženklas, kad netrukus prasidės gimdymas. Nėštumo pabaigoje vaikučiui gimdoje tampa itin ankšta, todėl jis mažiau juda, judesiai tampa silpnesni. Tačiau tai gali ir būti nerimą keliantis ženklas, todėl visada verta apie tai pasikonsultuoti pas gydytoju. Nuo 30 nėštumo savaitės rekomenduojama vaisiaus judesių skaičiavimo metodika yra tokia: per valandą vaikelis turėtų sujudėti mažiausiai 5 kartus. Vaisiaus judesius patariama matuoti kelis kartus per dieną - ryte, per pietus ir vakare. Atsigulkite lovoje (geriausia - ant kairiojo šono) ir uždėję ranką ant pilvo stebėkite mažylio judesius. Galite juos užsirašyti. Jei per dvi valandas neužregistravote nė vieno vaisiaus judesio, nedelsdama kreipkitės į gydytoją.
Tai bene dažniausias ir patikimiausias gimdymo pradžios ženklas. Reguliariais sąrėmiais gimdymas prasideda 70 -80 procentų visų gimdymų atvejų. Iš pradžių juos gali būti sunku atskirti nuo paruošiamųjų. Parengiamieji sąrėmiai, kuriuos nereguliariai jaučia dauguma nėščiųjų, paruošia organizmą gimdymui ir netgi iš anksto atlieka dalį darbo - jie stumia vaisių žemyn link gimdos kaklelio, suminkština kaklelį, kad vėliau jis galėtų lengviau atsidaryti.

Apsvarstykite, kokiu transportu vyksite į gimdymo namus? Ar yra automobilių stovėjimo aikštelė? Ar ji mokama? Ar turite grynųjų sumokėti už taksi? Susipažinkite su gimdymo namų pastatu (planu). Sužinokite, pro kurias duris, į kurį skyrių jums reikia eiti atvykus gimdyti. Pasidomėkite, ar ne darbo metu įėjimas yra tas pats. Kur yra durų skambutis?

Gimdyvė neturi jaustis „vieniša“. Labai svarbu emocinis palaikymas, pagyrimas. Gimdymo metu šalia jūsų gali būti palaikantis asmuo: vyras, mama ar gimdymo padėjėja. Palaikantis asmuo turėtų tapti ir pagalbininku gimdymo metu: vyras svarbiausias jūsų palydovas, jis padės nukeliauti į ligoninę ir esant skausmingai gimdymo veiklai bus puikus tarpininkas tarp jūsų ir medikų. Užtikrins ne tik emocinį, bet ir fizinį palaikymą t. y. palydės jus į tualetą, dušą, sąrėmių metu atliks masažą ar uždės kompresą, padės atsigerti, taip pat kartu su jumis kvėpuos stangų metu, sugebės vertinti kardiotokogramą ir iškilus klausimams skubiai pakvies akušerę.
Paskutinėmis nėštumo savaitėmis stenkitės su žmona praleisti kuo daugiau laiko. Tai bus pats geriausias jūsų dėmesio išreiškimas. Be to, dabar pats laikas prisiimti sau visus namų rūpesčius. Paskutinėmis dienomis prieš gimdymą netgi patys paprasčiausi darbai žmonai gali būti per sunkūs. Mėgaukitės kiekviena kartu praleista akimirka. Iš jūsų nereikalaujama nieko ypatingo: tiesiog kalbėkite ir kurkite ateities planus. Dažniau sakykite žmonai, kad ją mylite (šio prisipažinimo niekada nebūna per daug!). Jūs esate kartu ir tai puiku. Ir kai praėjus kuriam laikui atsigręšite atgal, suprasite, kad nėštumas ir gimdymas buvo nuostabi ir nepakartojama jūsų gyvenimo patirtis. Jums lemta tai suprasti ir patirti. Nėštumas ir gimdymas, be jokios abejonės, yra vienas pačių svarbiausių jūsų gyvenimo įvykių ir vienu aukščiausių jūsų pasiekimų. Džiaukitės tuo.