Ispanų kalbos pasaulis yra turtingas ir įvairus, o jo literatūra, įskaitant kūrinius vaikams ir jaunimui, randa savo skaitytojus visame pasaulyje. Šiandien aptarsime ispanų vaikų literatūros tendencijas, pavyzdžius bei sudėtingą poezijos vertimo iš ispanų kalbos procesą, atveriantį duris į naujas kultūrines patirtis.
Vieną laišką ispanų rašytojas Eloy Moreno nepamirš visą gyvenimą. Skaitytojas, moksleivis jam prisipažino nenorintis, kad pandemija baigtųsi, nes tada teks sugrįžti į klasę, kurioje yra skriaudžiamas. „Laimei, aš pats mokykloje niekada nepatyriau patyčių“, - sako vienas skaitomiausių, ne vieną Ispanijos ir Europos literatūros apdovanojimų gavęs vaikų ir jaunimo rašytojas.
Jaunimui nuo 12 metų skirtą istoriją apie berniuką, turėjusį, bet praradusį galią būti nematomas, į lietuvių kalbą išvertė Aurelija Lieponytė. „Nematomas“ - jautri ir skausminga istorija apie gabų berniuką, kurio gyvenimas apsiverčia tą dieną, kai klasės lyderiui jis neduoda nusirašyti namų darbų. Nuo tos dienos prasidėjusios patyčios jo gyvenimą paverčia pragaru, - užtarėjų nėra nei tarp klasės draugų, nei tarp mokytojų. Jiems, beje, atrodo, kad klasėje vyksta tik nekalti žaidimai.
Komiksų herojai ir supermenai knygoje užima svarbią vietą, trumpi knygos skyriai skaitytoją panardina į veikėjų minčių ir jausmų pasaulį, į patyčias leidžia pažvelgti iš nuskriaustojo, skriaudėjo ir stebėtojų pozicijų. Knygos autorius sutiko pasikalbėti su Lietuvos skaitytojais.
E. Moreno tvirtina, jog niekada neaiškina, apie ką pasakoja jo knygos, nori, kad istoriją skaitytojai atrastų patys. Manau, kad teisinga skaitytojui palikti atradimo džiaugsmą, leisti jam nerti į knygos puslapius visiškai nežinant, ką juose ras. Tarsi knyga būtų supakuota dovana, kurios turinys - džiuginanti staigmena. Nors knygos įžangoje cituojami vaikų pamėgti herojai - Betmenas ir Supermenas, tikrovėje jo herojai yra artimieji. Tie, kurie gyvenime nusibrėžė tikslus ir jų pasiekė arba siekia, kurie kasdien stengiasi tobulėti ir savo veiklą koncentruoja ne į milžiniškus, didžiulius tikslus, o į kasdienius žygdarbius ir kasdienos smulkmenų dėlionę.
Per pandemiją Eloy Moreno gavo daugybę elektroninių laiškų, kuriuose vaikai dėkojo, kad sukūrė tokią knygą. Jie pasakojo savo asmenines istorijas. Rašydamas knygą konsultavosi su vaikų psichologais, mokytojais ir suaugusiaisiais, kurie tai yra išgyvenę. Rašytojas yra sakęs, kad savo žodyne nebevartojate žodžio „normalus“, supratęs, kad mes visi esame skirtingi, ir kad tai, kas vienam normalu, kitam gali būti nepaprasta.
Išleidęs savo antrąją knygą „Ką radau po sofa“ („What I found under the sofa“) tapo žinomas ne tik Ispanijoje, bet ir pasaulyje. Jo pirmasis romanas buvo išverstas į keletą kalbų, nuo tada prasidėjo istorijų kelionės per pasaulį, šiandien jos skaitomos daugiau nei 20 kalbų. Rašydamas jis negalvoja, ar jo skaitytojui 12, 16, ar 90 metų - tikiuosi, kad knyga tiks visiems. Pagal Eloy Moreno knygą „Nematomas“ „Disney“ ir ispanų režisierius Paco Caballero jau pradėjo filmuoti filmą. Tai bus serialas, jis jau yra nufilmuotas, turėtų pasirodyti šį rudenį! Užaugęs žiūrėdamas „Disney“ studijos filmus, su jų istorijomis ir personažais, dabar pats dalyvavo scenarijaus peržiūrose, šiek tiek laiko praleido filmavimo aikštelėje.

Lietuvos kultūros institutas 2020-aisiais finansavo rekordinį skaičių naujų vertimų. Rudenį finansavimo sulaukė 20 knygų vertimų į estų, hebrajų, ispanų, korėjiečių, kroatų, latvių, lenkų, rusų, slovėnų, suomių, ukrainiečių ir vokiečių kalbas. Tai vertinama kaip nuoseklaus ir COVID-19 pandemijos nepertraukto darbo su literatūros vertėjais ir leidėjais rezultatas.
Užsienio leidėjai renkasi išleisti kitose šalyse skaitytojų ir specialistų jau įvertintus Lietuvos autorių kūrinius. Netrukus ispanakalbis pasaulis atsivers Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas - Marytė“. Tai jau 8-asis šio romano vertimas, kurį finansuoja Lietuvos kultūros institutas.
Komiksų knyga „Sibiro haiku“, kurią sukūrė Jurga Vilė ir Lina Itagaki, yra viena populiariausių Lietuvos autorių knygų vaikams ir jaunimui. Šįkart finansavimas skirtas net 3 vertimams vienu metu: į estų, rusų ir ukrainiečių kalbas. Vertėja Aleksandra Vasilkova sako, kad knygą versti panoro tą pačią akimirką, kai ši pateko jai į rankas, nes istorija yra ir reali, ir fantastiška - tokie dažnai būna vaikų prisiminimai. Viena „Sibiro haiku“ autorių, rašytoja Jurga Vilė sako, kad kiekvienas knygos vertimas yra didelis stebuklas, tačiau naujausi vertimai į kaimyninių šalių kalbas rašytojai brangūs dėl bendrų patirčių.
Kitais metais Latvijos vaikus taip pat pasieks ypatinga Monikos Vaicenavičienės pažintinė knyga „Kas yra upė?“. Ukrainoje bus išleista Ignės Zarembaitės ir Gretos Liekytės sukurta slaptųjų paštininkų istorija „Emilio laiškas“, Slovėnijoje pasirodys Klemeno Pisko versta Beno Bėranto knyga vaikams „Baubaimė“. Šios knygos atspindi augančią lietuvių vaikų literatūros tarptautinę reikšmę.
| Knygos pavadinimas | Autorius | Žanras | Vertimo kalbos (finansuoti vertimai) |
|---|---|---|---|
| „Sibiro haiku“ | Jurga Vilė ir Lina Itagaki | Komiksų knyga (vaikams ir jaunimui) | Estų, rusų, ukrainiečių |
| „Kas yra upė?“ | Monika Vaicenavičienė | Pažintinė knyga (vaikams) | Latvių |
| „Emilio laiškas“ | Ignė Zarembaitė ir Greta Liekytė | Slaptųjų paštininkų istorija (vaikams) | Ukrainiečių |
| „Baubaimė“ | Benas Bėrantas | Knyga vaikams | Slovėnų |

Lietuvos poetė Janina Degutytė, išleidusi devynis poezijos rinkinius ir kelias knygas vaikams, šiandien atrodo likusi dvejopo santykio zonoje; panašiai kaip ir kiti jos kartos poetai. Birutės Ciplijauskaitės į ispanų kalbą išversti 89 J. Degutytės eilėraščiai (kartu ir Birutės Pūkelevičiūtės) sudėti į knygą „Entre ei sol y la desposesion“, išleistą 2002 m. Tai universitetinis leidinys. Degutytė, nepaisydama primetamų stilistinių ir ideologinių „socialistinio realizmo“ dogmų, sugeba sukurti savo asmeninę politinę potekstę kai kuriuose sistemai priimtinuose eilėraščiuose.
J. Degutytė teigė: „Vienintelė vertybė - žmogaus dvasinis gyvenimas“. Poezija buvo svarbiausia tokio gyvenimo dalyvė ir liudytoja. Ir vaikams ji rašė iš to santykio su gamta, kurį geidė ir pati jutimiškai patirti - laistydama, ravėdama, glostydama, globodama.

Pasaulyje egzistuoja dvi pagrindinės poezijos vertimo mokyklos - rytietiška ir vakarietiška. Rytietiška - tai pirmiausia rusų, baltarusių, ukrainiečių ir daugelio Rytų Europos šalių vertimo mokykla, vadinasi, pagal tokį apibrėžimą ir lietuvių. Ši mokykla tiksliai išlaiko originalo formą, kartu mėgindama išsaugoti originalo ritminį, fonetinį, morfologinį, sintaksinį, kompozicinį, prasminį ir kitus lygmenis. Vakarietiškoji mokykla elgiasi priešingai: nutarusi, jog visą daugialypę eilėraščio įvairovę perteikti neįmanoma, ji apsiriboja įvaizdžių ir prasminių atitikmenų lygmeniu.
Pažodinis vertimas, nors ir gali būti naudingas literatūros tyrinėtojams ir studentams bei žmonėms, besimokantiems kalbų, neatlieka pagrindinės funkcijos: netampa neatskiriamu gimtosios poezijos faktu ir nesuteikia tokio pat estetinio malonumo kaip originalas. Skaitant tokį vertimą apima nuostaba, netgi nusivylimas: nes nėra nei Baudeleaire’o, Mandelštamo ar kurio nors kito didžio poeto be jų ritmo, be intonacijos, be garsovaizdžio, be prasmių sandūrų, be papildomų prasmės atspalvių ir netikėtų sąsajų, kurios atsiranda susikryžiavus įvairiems eilėraščio lygmenims. Štai čia ir pasireiškia rytietiškosios vertimo mokyklos pranašumas. Nors ir su nuostoliais, ji sugeba atkurti įvairius lygmenų sąryšius, kurie užtikrina eilėraščio gyvybę. Akivaizdu, jog tuomet vertimas plaukia natūraliai, glosto akį ir ausį, jį norisi kartoti, mokytis atmintinai, jis organiškai įsilieja į savosios tautos poeziją ir tampa jos dalimi.
Apgaulingai paprastame Federiko Garsijos Lorkos eilėraštyje glūdi keletas spąstų, kurių išvengti nelengva ir patyrusiems vertėjams. Vargu, ar ką nustebinsiu sakydamas, jog tai vienas iš sunkiausių verčiamų poetų ir taip yra todėl, kad jo eilėraščių turinys yra neatsiejamai susijęs su ispanų kalbos teikiamomis galimybėmis ir ypatybėmis, todėl perkeisti ir perduoti jo mintį, intonaciją, garsų ir tropų sistemą kitos kalbos priemonėmis yra labai sunku. Konkurso dalyviai neatkreipė dėmesio į pamatinį ispanų ir lietuvių kalbų eilėdarų skirtumą. Ispanų kalbai yra labiau būdinga silabinė eilėdara, kurios metrinis pagrindas - dėsningai kintantis skiemenų skaičius eilutėse. Taip pat ispanų poezijai būdinga asonanso sistema - rimoidiniai sąskambiai, kur sutampa tik balsiai, bet ne priebalsės. Taigi, verčiant į lietuvių kalbą tenka iš anksto išspręsti tokias užduotis: kokią metrinę sistemą pasirinkti, kaip išlaikyti vienodą skiemenų skaičių ir kaip perteikti ispaniškus asonansus lietuviškais asonansais arba tiksliais rimais.
Visa, kas pasakyta, galioja ir daugiausia verstam Octavio Pazo eilėraščiui. Nors jo forma ir laisvesnė (apskritai nėra nei rimų, nei asonansų ar įmantrios garsinės orkestruotės), tačiau eilėraščio minties ir kalbos vientisumą užtikrina griežtas originalo skiemenų skaičius - 7. Tai ne proza, tai poetinis tekstas, kur vertėjas yra priverstas uoliai skaičiuoti skiemenis, teisingai kirčiuoti, kruopščiai sverti žodžius ir derinti jų sąskambius. Dėl kalbų skirtingumo vienodą skiemenų skaičių išlaikyti sunku, kartais neįmanoma, tuomet reikia išmoningai varijuoti - vienu ar dviem skiemenim didinti ar mažinti ir pan., tačiau pagrindinis dalykas nekinta: tai tekstą sudarančių elementų ir jų dermės išlaikymas ir atkūrimas. Akivaizdu, jog tokie iššūkiai yra aktualūs verčiant bet kokią poeziją, įskaitant ir vaikams skirtus eilėraščius, siekiant, kad vertimas ne tik perteiktų prasmę, bet ir išlaikytų estetinę vertę.

Kasmet daugiau nei 31 milijonas turistų pasirenka Ispanijos žemes kaip atostogų kryptį. Daug kartų mes pasirenkame savo atostogų vietą galvodami apie tai, kaip galėtume bendrauti. Kai keliaujame į šalį, kalbėjimas jos kalba tampa prioritetu. Yra daug priežasčių išmokti bent kelis pagrindinius šalies, į kurią keliaujame, kalbos žodžius. Pavyzdžiui, jei ketinate keliauti per Ispaniją, žinodami kai kurias tipiškas ispaniškas frazes, galėsite patirti nepakartojamą patirtį. Ispanijoje anglų kalba ne visada atvers duris bendravimui, nors kalbančių ja kalbančių atsiranda vis daugiau, ne visi gali, o kalbėdami ispaniškai jums bus lengviau. Be to, kalbėjimas lankomos vietos vietine kalba yra pagarbos kultūrai ženklas ir gero išsilavinimo ženklas. Ispanas visada elgsis su tavimi maloniai, bet jei kalbėsi su juo ispaniškai, jis tikrai sutiks tave su didesniu džiaugsmu ir smalsumu.
Pamirškite gėdą ir baimę, kad to nepadarysite tobulai! Kelionės yra geriausias būdas išmokti naują kalbą arba bent jau pradėti jį sujaukti. Štai keletas pagrindinių posakių ir sveikinimų ispanų kalba keliauti į Ispaniją:
Pavyzdinės frazės: „Aquí está mi pasaporte.“ (Štai mano pasas.) „¿Me puede mostrar su tarjeta de embarque?“ (Ar galite man parodyti savo įlaipinimo kortelę?) „Estimados pasajeros, el avión está a punto de despegar.“ (Mieli keleiviai, lėktuvas ruošiasi pakilti.)

Kai jau atvykote į Ispaniją, reikia rasti vietą miegoti. Štai naudingos ispaniškos frazės viešbutyje:
Pavyzdinės frazės: „Tengo una reserva a nombre de...“ (Turiu rezervaciją vardu...). „Quiero una habitación individual/doble/triple.“ (Noriu vienviečio/dviviečio/triviečio kambario.) „¿Hasta qué hora se puede desayunar?“ (Iki kada galima pusryčiauti?) „Quiero una habitación con baño.“ (Noriu kambario su vonios kambariu.)
tags: #eilerasciai #vaikams #ispanu #kalba