500-osios Žygimanto Augusto Gimimo Metinės: Valdovo, Meilės ir Vilniaus Perlo Istorija

Šiais metais minime Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 500-ąsias gimimo metines. Ši sukaktis - puiki proga prisiminti šį prieštaringai vertinamą, tačiau reikšmingą valdovą, kurio gyvenimas ir valdymas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos ir Lenkijos istorijoje.

Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Žygimantas Augustas (1520-1572) gimė Krokuvoje 1520 m. rugpjūčio 1 d. Jis buvo Žygimanto Senojo sūnus. Kraujo ryšiais susijęs su vienomis garsiausių Europos giminių - Habsburgais ir Aragonais - istorijos puslapiuose jis išliko kaip vienas žymiausių valdovų. Valstybės reikalams skirdavo daug energijos, sunkias ir sudėtingas problemas spręsdavo savaip, atidėliodamas vėlesniam laikui, numatydamas galimus pasirinktų sprendimų padarinius. Jam valdant, LDK palaikė gerus santykius su Krymo Chanatu ir su jo globėja Turkija (nuo 1566 metų), o nuo 1568 m. Paskutinis Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdovas mirė Knyšine (Bialystoko vaivadija) 1572 m.

Žygimanto Augusto Valdymas ir Reformos

1544 m. Žygimantas Augustas pradėjo valdyti Lietuvą, o 1548 m., mirus tėvui, tapo ir Lenkijos karaliumi. Jo valdymas pasižymėjo Valakų reforma (1547-1557 m.), kuria siekta papildyti iždą, bei 1569 m. pasirašyta Liublino unija, sujungusia Lenkiją ir LDK į Abiejų Tautų Respubliką.

Meilės Istorija su Barbora Radvilaite

Viena ryškiausių Žygimanto Augusto gyvenimo detalių - meilės istorija su Barbora Radvilaite. Anot amžininkų, išvydęs Barborą Žygimantas Augustas pametė dėl jos galvą. Barbora Radvilaitė gimė Vilniuje, Vilniaus kašteliono ir Lietuvos etmono Jurgio Radvilos bei Barboros Kolos šeimoje. Vaikystė prabėgo Vilniuje, gražiame ir prabangiame tėvų dvare ant Neries kranto. Barbora augo apsupta Vilniaus diduomenės - garsių išsilavinusių žmonių. Buvo uoli katalikė, bet atlaidi ir tolerantiška kitoms religijoms. Tam įtaką greičiausiai darė tai, jog Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvavo įvairios konfesijos: katalikų, stačiatikių, judėjų, totorių. Barborai buvo svetimas fanatizmas ir neapykanta, ji buvo energinga ir išsilavinusi mergina.

Ištekėjusi už Stanislovo Goštauto, po penkerių metų Barbora tapo našle ir su motina apsigyveno Vilniuje. Gedėjo neilgai: laiką leisdavo linksmai, apsupta jaunų garbintojų. Nors buvo vedęs Elžbietą Habsburgaitę, liepė suręsti slaptą galeriją iki Radvilų rūmų sodų, kurie beveik lietėsi su Žemutinės pilies sodais, ir slapčia lankė mylimąją.

Slaptos Vestuvės ir Prieštaravimai

Barbora ir Žygimantas slapta susituokė 1547-ųjų vasarą. Žygimanto Augusto tėvas Žygimantas Senasis ir motina karalienė Bona Sforca šiai santuokai nepritarė. Tačiau Žygimantas Senasis po metų mirė, ir Žygimantas Augustas tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Lietuvos bajorijai naujoji karalienė buvo pristatyta 1548 m. balandžio 17 d. Lenkijoje ši žinia priimta daug blogiau. Lenkijos karalystės aukštuomenė šalia Žygimanto Augusto norėjo matyti Prancūzijos karaliaus giminaitę kunigaikštytę Aną, gražią ir gabią penkiolikmetę, arba Anglijos karaliaus Henriko VIII dukterį Mariją, arba kurią kitą karaliaus vertą svetimos šalies kunigaikštytę (su kuria būtinai bus susilaukta palikuonių), o ne abejotinos reputacijos didikę iš nekarališkos giminės. Puolamas Žygimantas Augustas parodė tvirtą charakterį, nė neketino skirtis su mylima žmona.

Karūnacija ir Tragiška Mirtis

Barbora Radvilaitė buvo karūnuota Krokuvoje tik po poros metų - 1550-ųjų gruodžio 8 d. Karaliene Barbora buvo neilgai - vos penkerius metus. Ji mirė Krokuvoje 1551 m. Išsyk atsirado įvairiausių sąmokslo teorijų: vieni šnekėjo, kad ją nunuodijo anyta karalienė Bona Sforca, kiti - jog į kapus nuvarė prancūziška liga. 1551 m. gegužės 25 d. karstas su Barboros palaikais pajudėjo iš Krokuvos į Vilnių.

Po poros metų, paisydamas politinių tikslų, jis vedė pirmosios žmonos seserį Kotryną Habsburgaitę. Vaikų su ja nesusilaukė, abu gyveno atskirai. Barbora Radvilaitė nepagimdė Žygimantui Augustui taip trokštamo palikuonio.

Vilniaus Miesto Raida ir Kultūrinis Paveldas

Žygimantas Augustas, kurio gyslomis tekėjo rusų, vokiečių, ispanų kilmingų šeimų kraujas, mums žinomas ne tik savo skandalingomis vedybomis iš meilės su mažiau kilminga Lietuvos didike Barbora Radvilaite, bet ir didžiule įtaka Vilniaus miesto raidai. Dar jo tėvui, Žygimantui senajam valdant Lenkiją, tapęs Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu, Vilniuje įkūrė ir išplėtė savo rezidenciją tuo pačiu sudarydamas sąlygas vystytis miesto gerovei. Žygimanto Augusto dvaro dėka, į Vilnių iš skirtingų Europos valstybių suvažiavo įvairių, tuo metu pažangių sričių amatininkai ir intelektualai, steigėsi pirmosios spaustuvės, stiklių dirbtuvės, buvo statomi renesanso architektūros šedevrai (ypatingai išsiplėtė amatininkų gyvenamas dabartinis Vilniaus miesto Stiklo kvartalas jungiantis Vokiečių, Stiklių, M. Antokolskio, Gaono, Žydų, Rotušės, Dominikonų, Švarco gatves).

Kartu su Žygimantu į Vilnių gyventi persikėlė ir jo asmeninis sekretorius bei juriskonsultas Petras Roizijus (isp. Pedro Ruiz de Moros, 1505 m. Alkanjisas, Ispanija - 1571 m. balandžio 26 d. Vilniuje) - Lietuvos kunigas, poetas, teisinių veikalų autorius. Gyvendamas Vilniuje Petras lotyniškai parašė ir išleido 5 teisės, poezijos, religijos veikalus. Vakaro metu, prieš iškilmingą paveikslo atidengimą, skambėjo Petro Roizijaus, asmeninio Žygimanto Augusto sekretoriaus (Pedro Ruiz de Moros) eilės, skirtos Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Žygimantui Augustui. Eiles skaitė aktorius ir kino prodiuseris Stasys Baltakis. Barboros Radvilaitės meilės istorija suskambo jaunosios poetės Justinos Butkutės eilėmis.

Nuo šiol Vilniuje atsiras unikalus poros portretas ir naujas pažintinis maršrutas mėgstantiems Vilnių tyrinėti pėsčiomis. Dizainerė Julija Janus kartu su žingsniamačio aplikacijos #Walk15 įkūrėja Vlada Musvydaite sukūrė Barboros Radvilaitės romantinį maršrutą Walk15 aplikacijoje. Trasos ilgis - 6 km. Maršrute išsamiai supažindinama su visomis išlikusiomis paveldo, istorinėmis ir pramoginėmis Vilniaus vietomis, kuriose randame šios garsios poros pėdsakų.

Atminimo Įamžinimas

Žygimanto Augusto atminimas įamžintas įvairiais būdais. 2018 m. gruodžio 7 d. Vilniuje, skvere tarp pašto ir Muzikos mokyklos, buvo atidengtas paminklas Lenkijos karaliui ir LDK didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui. Paminklo autoriai - ukrainiečiai skulptoriai Olesius Sydoriukas ir Borisas Krylovas. Paminklas pastatytas verslininko, Pasvalio krašto garbės piliečio dr. Prano Kiznio iniciatyva ir lėšomis. 2020 m. Lietuvos paštas išleido pašto ženklą, skirtą Žygimantui Augustui ir Barborai Radvilaitei. Pašto ženklą kūrė lenkų dailininkas Božydar Grozdew, jo nominalas - 0,81 euro, tiražas - 30 tūkst. Kaip pranešė Lietuvos paštas, šis pašto ženklas - antras bendras Lietuvos pašto projektas su Lenkijos paštu. Pašto ženklui pasirinktas motyvas iš Jano Mateikos (1838-1893) paveikslo „Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilų dvare Vilniuje“, esančio Nacionaliniame Varšuvos muziejuje.

Seimas pagerbė Žygimantą Augustą 500-ųjų gimimo metinių proga 2020 m. rugsėjo 15 d. Seimas, pabrėždamas, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. sukako 500 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gimimo (1520-1572). Žygimantas Augustas įėjo į lenkų ir lietuvių tolerancijos istoriją. Likdamas ištikimu katalikybei, jis tuo pačiu metu pripažino tarpreliginį diskursą ir rūpinosi, kad būtų gerbiamos stačiatikystės bei protestantizmo išpažinėjų teisės.

tags: #zygimanto #augusto #gimimo #500

• Muslininė patalynė kūdikiams
• Išsami informacija apie vaikų priežiūrą
• skaitykite apie priešlaikinio gimdymo iššūkius ir prognozes
• Avalynė vaikams
• Darželio „Voveraitė“ istorija