Kūdikių odos problemos: priežastys, simptomai ir gydymas

Naujagimio oda yra ypatinga ir jautri. Po gimimo ji dar tik pradeda adaptuotis prie aplinkos, todėl dažnai tėvelius neramina įvairūs odos pakitimai, tokie kaip spuogeliai, dėmelės ar paraudimai. Svarbu žinoti, kad dauguma šių reiškinių yra visiškai normalūs ir praeina savaime, tačiau kartais jie gali signalizuoti ir apie rimtesnes problemas.

Dažniausi naujagimių odos pakitimai

Kai mama gimdymo namuose pirmą kartą keičia sauskelnes savo kūdikėliui ir atidžiau apžiūri jį nuogą, dažniausiai nustemba - o, varge, kokia nelygi jo odelė. Kažkokia raudona, marmurinė, o kartais - ir spuoguota. Naujagimio oda ypatinga. Tik po mėnesio ji bus kitokia - balta ir lygi.

Baltieji naujagimių spuogai (milija)

Simptomai: nedideli, 1-2 mm skersmens, balti arba gelsvi spuogeliai, primenantys inkštirus ant nosies sparnelių, kaktos, smakro, žandų. Gali atsirasti ir ant liemens, galūnių.

Kada atsiranda? Būdinga naujagimiams (kartais naujagimiai gimsta turėdami šiuos spuogelius), bet gali atsirasti ir kiek vėliau, ypač neišnešiotiems naujagimiams.

Priežastys: Naujagimių kakta, nosis, skruostai gali būti nusėti mažais baltais arba gelsvais spuogeliais, primenanti manų kruopas. Tai ne pūliniai ar inkštirai (kaip įsivaizduoja mamos), o paprasčiausias odos riebalinėse liaukose susikaupęs sekretas.

Gydymas: Nėra reikalingas, išnyksta savaime po 2 savaičių.

Naujagimių aknė

Simptomai: nedideli, balti arba rausvi mazgeliai, spuogeliai ant žandų, kaktos, nosies (bet gali pasitaikyti ir kitose kūno vietose). Oda aplink juos gali būti šiek tiek paraudusi.

Priežastys: Naujagimių aknės kilmė nėra iki galo aiški. Kūdikių spuogai, dar vadinami neonataliniais spuogais, yra odos sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia naujagimiams. Ši liga yra susijusi su odos anatomija, ypač su riebalinių liaukų funkcija. Naujagimių odoje yra gausu riebalinių liaukų, kurios gali reaguoti į hormonų pokyčius po gimimo. Šios liaukos gali gaminti per daug sebumo, kas sukelia spuogų atsiradimą. Pagrindinė kūdikių spuogų priežastis yra hormonų, ypač androgenų, poveikis, kuris gali sukelti riebalinių liaukų hiperaktyvumą. Po gimimo kūdikiai gali gauti motinos hormonų, kurie sukelia šiuos pokyčius. Be to, odos užsikimšimas, sukeltas riebalų perteklius ir negyvų odos ląstelių kaupimasis, taip pat gali prisidėti prie spuogų atsiradimo.

Gydymas: Dažniausiai praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius. Jeigu aknė atsirado vėliau nei 6 gyvenimo savaitę, yra labai intensyvi arba nepraeina per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali skirti gydymą kremais, losjonais, kad spuogeliai gražiai sugytų ir neliktų randelių.

Naujagimių toksinė eritema

Simptomai: tai raudonų dėmių bėrimas su 1-3 mm skersmens balkšvai gelsvos spalvos viršūnėlėmis (pustulėmis). Kartais pūslelėse esantis skystis gali priminti pūlius, tačiau tai nėra infekcija. Bėrimas paprastai pirmiausiai atsiranda ant žandų, vėliau išplinta ant viso kūno, išskyrus pėdas, delnus, gleivines.

Priežastys: Nepaisant gąsdinančiai skambančio pavadinimo ir, kartais, vaizdo, tai nepavojinga būklė. Tikslios jos priežastys nėra aiškios. Tikėtina, kad į plaukų folikulus patenka bakterijų, o į jas reaguoja naujagimio imuninė sistema.

Kam pasireiškia šis bėrimas? Bėrimas būdingas apytiksliai pusei naujagimių, dažniau pilnai išnešiotiems, natūraliai gimusiems, vyriškos lyties naujagimiams.

Kada pasireiškia? Gali pasireikšti ir tuoj po gimimo, tačiau dažniausiai pasirodo apie 2-5 gyvenimo dieną. Neišnešiotiems naujagimiams pasireiškia keliomis dienomis ar net savaitėmis vėliau. Antrą ar trečią mažylio gyvenimo dieną ant odelės atsiranda raudonų dėmių arba pūslelių - tai vadinama toksine eritema. Nors pavadinimas gali nuskambėti baisiai, jokio specialaus gydymo nereikia. Bėrimas praeina po keleto dienų. Nesijaudink, maitinančiai mamytei tai nekenkia.

Raudoniausi naujagimiai būna 1-2 parą po gimimo. Tačiau po 3-6 parų naujagimis pamažu pradeda balti, ir atėję aplankyti pirmieji svečiai jį pamatys švelniai rožinį. Paprastai miegantys vaikai atrodo blyškesni nei būdami aktyvūs.

Kitos odos problemos ir jų priežastys

Naujagimio oda tokia plona, kad iššusti gali per kelias valandas. Įvairių studijų duomenimis, 40-60 proc. kūdikių nors kartą buvo išberti vystyklų srityje. Kūdikių odos barjerinės, imuninės ir kitos savybės yra labai skirtingos. Ypač greitai šunta neišnešiotų naujagimių odelė, nes turi mažiau kalogeno, yra plonesnė nei išnešiotų, jos blogesnė kraujotaka, todėl greičiau pažeidžiama.

Sauskelnių dermatitas (iššutimas)

Priežastys: Vaikučio poodis sudarytas iš riebalinio audinio, kuris kaupiasi paskutinį nėštumo trimestrą. Maždaug 10-14 parą po gimimo naujagimiams prasideda vadinamasis žarnyno kataras (fiziologinis viduriavimas), kuris trunka 4-6 savaites. Išmatos tampa dažnos, vandeningos, dirgina odą. Kliniškai iššutimai pasireiškia paraudimu, papuliniu bėrimu, įtrūkimais. Sauskelnių dermatitas - viena dažniausių odos problemų, su kuria susiduria naujagimių ir kūdikių tėveliai. Medicinos specialistai teigia, kad ši bėda gali kamuoti maždaug iki antrųjų vaikučio metų. Odai neleidžiama “prasivėdinti”. Naujagimio oda yra labai gležna ir jautri, o ilgą laiką uždengta sauskelnėmis ji sudirginama. Nepritaikytos kūdikiui arba prastos kokybės higienos priemonės, pvz.

Simptomai: paraudimas, papulinis bėrimas, įtrūkimai.

Gydymas: Labai svarbu užkirsti kelią iššutimams, o jei jau atsirado, - aktyviai gydyti, nes jie plinta į lytinių organų sritį, užpakaliuką, pilvą, šlaunų vidinį paviršių. Mažai kur apie tai rašoma, bet iššutimai vaikučiui sukelia didžiulį skausmą. Odelės priežiūrai naudokite specialias priemones su cinko oksidu, skirtas iššutimų profilaktikai ir gydymui. Svarbiausia odelę patepti prieš nakties miegą, kai tikėtina, kad oda ilgiau bus drėgna. Atidžiai apžiūrėkite ne tik vystyklų sritį, bet ir pažastis, kakliuko raukšles. Rekomenduojama namuose turėti Dermolivo putas nuo iššutimų ir sauskelnių dermatito. Dermolivo putos yra turtingos išskirtine sudėtimi, nes su pantenoliu, cinku, vitaminu E ir ekologišku ypač tyru alyvuogių aliejumi.

Profilaktika: Reguliariai keiskite sauskelnes. Atminkite, jog naujagimiams sauskelnes reikia keisti dažniau t.y. ne rečiau nei kas 1-2 val., vyresniems - kas 4 val. Kruopščiai nuplaukite kūdikio odelę vandeniu ir atidžiai nusausinkite prieš keičiant naujas sauskelnes. Neeksperimentuokite su sauskelnėmis. Kartais nutinka taip, kad tėveliai nusprendžia išbandyti skirtingus sauskelnių prekinius ženklus. Leiskite odelei “prasivėdinti”. Suformuokite įprotį, kad po užpakaliuko prausimo bent 10 min. Turėkite pasiruošę tinkamas priemones sauskelnių dermatitui ir iššutimams spręsti iš anksto. Pastebėję pirmuosius požymius nedelskite, nes infekcija gali išplisti ir apimti didesnius odos plotus. Be to, kūdikiui net ir mažas pažeistas odos plotelis yra itin skausmingas.

Marmurinė oda

Apibūdinimas: Marmurine oda vadinama tada, kai joje išryškėja poodinių kraujagyslių tinklas. Jis ryškesnis būna vaikutį pervystant, maudant, nes kraujotaka reaguoja į žemesnę temperatūrą. Neurologai nemėgsta „marmurinės“ odos, tačiau tik tada, kai oda marga būna vaikučiui jau gerokai ūgtelėjus.

Lanugo (pūkeliai)

Apibūdinimas: Dažnai naujagimiai panašūs į mažus beždžioniukus - atrodo, kad plaukais apaugęs visas kūnelis, net nugara. Iš tikrųjų tai ne plaukai, o minkšti pūkeliai, kurie buvo padengę vaisiaus odą nuo 20 nėštumo savaitės, jie vadinami lanugo. Apie 33 nėštumo savaitę pūkeliai pradeda nykti, bet iki gimimo jų dar šiek tiek lieka - paprastai ant nugaros, pečių, ties mentėmis.

"Gandro žnybis" ir "Angelo bučinys"

Apibūdinimas: „Gandro žnybis“ - tai kraujagyslių tinklo paryškėjimą pakaušyje, o „Angelo bučinys“ - kaktoje ar ant akių vokų. Kūdikiui augant, šie dariniai nyksta. Norma, kad gandro žnybis ar angelo bučinys išnyksta iki 4 metų, jei ne - galima koreguoti kosmetiškai. Gandro žnybis paprastai jokių problemų nesukelia, nes yra ant pakaušio ir pasislepia po plaukais.

Hemangioma

Apibūdinimas: Mažylis gali turėti hemangiomą - tai gerybinis kraujagyslių navikas, dažniausiai aptinkamas ant veido, galvos. Jų turėdami gimsta 2-3 proc. naujagimių. Dažniausiai hemangiomos po gimimo gali visiškai nesimatyti, ji išryškėja per 6 savaites.

Seborėjinis dermatitas (pleiskanų luoba)

Apibūdinimas: Ant naujagimio kaktos, antakių, smilkinių, užausių, galvos gali būti riebių gelsvų pleiskanų luoba - seborėjinis dermatitas. Pleiskanotas vietas reikia tepti aliejuku, skirtu kūdikio odelės priežiūrai, o kai pleiskanos atmirksta, jas galima švelniai nuvalyti vatos gabaliuku. Pleiskanų nelupinėkite, nes tai pavojinga, kadangi į žaizdeles gali patekti infekcija.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Dauguma naujagimio odos pakitimų praeina savaime ir gydyti nereikia. Tiesiog rūpinkitės, kad odelė nuolatos būtų švari, kad mažylis nebraižytų veido nagučiais. Į pediatrą reikėtų kreiptis tada, kai atsiranda bėrimų su šašeliais, pūslelių, pūlinukų, ilgai negyjančių iššutimų.

Vaikų odos bėrimai dažnai kelia nerimą tėvams, nes jų priežastys gali būti labai įvairios - nuo visiškai nekenksmingų reakcijų iki rimtesnių ligų. Todėl svarbu mokėti atskirti situacijas, kai pakanka namų priežiūros, nuo tų, kai reikia laiku kreiptis į specialistą, kad būtų išvengta nereikalingos rizikos.

Jei bėrimas ilgalaikis, periodiškai kartojasi tose pačiose veido vietose, pavyzdžiui, ant alkūnių ar kelių, arba keičia odos paviršių, todėl ji tampa storesnė, sausesnė ir pleiskanojanti, tai gali rodyti lėtinę ligą.

Net jei bėrimas nėra pavojingas, jis gali sukelti didelį diskomfortą ir paveikti kasdienį vaiko gyvenimą. Nuolatinis, stiprus niežulys, trukdantis miegoti ir susikaupti, arba vizualiai matomas bėrimas ant veido ir rankų, sukeliantis emocinį diskomfortą ir norą vengti socialinės veiklos, yra pakankamai rimta priežastis kreiptis į gydytoją.

Neįprasta bėrimo išvaizda ir tai, ar jis sukelia vaikui skausmą, yra labai svarbūs požymiai, rodantys, kad reikia kreiptis į dermatologą. Tam tikri požymiai gali tiesiogiai rodyti rimtas virusines ar bakterines infekcijas, parazitų invazijas ar kitus rimtus audinių pažeidimus, todėl pastebėję įtartinų pokyčių, nedelsdami kreipkitės į specialistą. Odos būklės niekada nereikėtų vertinti atskirai nuo bendros vaiko sveikatos. Vėliau, kai ūminė situacija stabilizuosis, gali prireikti dermatologo, kad būtų galima toliau spręsti konkrečias odos problemas.

Kada būtina skubi medicininė pagalba?

Jei įtariama meningokokinė infekcija, kviesti reikia ne pediatrą, o greitąją pagalbą.

Dažnos ligos, pasireiškiančios odos bėrimais

Atopinis dermatitas (egzema)

Viena dažniausių lėtinių vaikų odos ligų, pasireiškianti sausomis, raudonomis, niežtinčiomis odos sritimis, dažniausiai ant skruostų, kaklo ir galūnių sąnarinių paviršių. Nors liga nekelia pavojaus gyvybei, ji labai paveikia gyvenimo kokybę dėl nuolatinio niežėjimo ir sutrikdyto miego. Tėvams dažnai sunku atskirti įprastą sausą odą, kurią sukelia, pavyzdžiui, šildymo sezonas, nuo pirmųjų atopinio dermatito požymių.

Dilgėlinė (urtikarija)

Dilgėlinei būdingi staigūs, intensyviai niežtintys bėrimai. Jie yra rausvos spalvos, tankūs ir iškilę, panašūs į dilgėlių įgėlimus. Jie gali atsirasti ir išnykti per kelias valandas, keisdami savo vietą. Nors alerginė dilgėlinė pasireiškia epizodiškai, ji dažnai išnyksta savaime arba pasikonsultavus su šeimos gydytoju.

Impetigas

Labai užkrečiama bakterinė infekcija, kuria dažniausiai serga vaikai. Paprastai ji prasideda kaip raudona dėmė arba pūslė, kuri greitai plyšta, palikdama gelsvą, medaus pavidalo plutelę. Impetigas dažniausiai atsiranda aplink nosį ir burną. Siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui ir išvengti komplikacijų, būtinas antiseptinis odos gydymas, vietinio poveikio antibiotikų vartojimas ir maudynių/plaukiojimo ribojimas.

Užkrečiamasis moliuskas

Dažna virusinė infekcija, sukelianti mažus, kietus, perlamutrinius arba kūno spalvos iškilimus su būdingu įdubimu centre. Nors molluscum contagiosum paprastai yra nekenksmingas ir kartais laikui bėgant išnyksta savaime, jis yra užkrečiamas ir gali plisti. Ši ir kitos odos infekcijos yra ypač pavojingos vaikams, sergantiems lėtiniu odos sausumu ir vietiniu dermatitu.

Grybelinės odos infekcijos (dermatofitozės)

Jie dažnai atrodo kaip raudonos, apvalios dėmės su pakilusiu, žvynuotu kraštu ir šviesesniu centru. Šie bėrimai dažnai painiojami su egzema, tačiau gydymas yra visiškai kitoks.

Niežai

Vis dar plačiai paplitusi, labai užkrečiama liga, kurią sukelia maža odos erkė, gyvenanti odos raginiame sluoksnyje ir kurios negalima nuplauti kruopščia bei reguliaria higiena. Pagrindinis niežų simptomas yra itin stiprus, varginantis niežėjimas, kuris ypač sustiprėja vakarais, naktį ir po šilto dušo ar vonios. Bėrimas dažniausiai pasireiškia kaip maži, rausvi guzeliai ar pūslelės, dažniausiai tarp pirštų, ant riešų ir ant pilvo.

Infekcinės ligos, sukeliančios bėrimus

• Tymai: Iš pradžių atrodo kaip ir įprasta virusinė kvėpavimo takų liga: ramybės neduoda temperatūra, sloga ir kosulys. Tačiau neilgai trukus (po 2 ar 4 dienų) atsiranda bėrimas.
• Rauonukė: Paprastai liga persergama lengvai, šiek tiek pakyla temperatūra. Išberia smulkiomis rausvomis dėmelėmis, jos matomiausios ant rankų, kojų, kaklo ir sėdmenų, išlieka apie 3 dienas.
• Skarlatina: Viskas prasideda nuo anginos, o antrą dieną atsiranda bėrimas (ypač per rankų ir kojų lenkimus, kirkšnies ir pažastų srityse). Išberiama smulkiais rausvais taškeliais, tačiau atrodo, kad parausta visa oda.
• Vėjaraupiai: Skiriamasis tokio bėrimo bruožas - elementų įvairovė. Būtinai atsiranda skaidraus skysčio pripildytų pūslyčių. Bėrimas plinta palaipsniui, todėl visos pūslytės yra skirtingos vystymosi stadijos. Ant odos galima pamatyti ir dėmelių, ir pūslyčių, ir šašiukų. Paprastai odą labai niežti. Dar vienas vėjaraupiams būdingas bruožas yra tai, kad bėrimas atsiranda tarytum bangomis.
• Meningokokinė infekcija: Tai pati pavojingiausia infekcija, kokia tik pasireiškia bėrimu. Iš pradžių ramybės gali neduoti tik sloga, gerklės perštėjimas, tačiau po to smarkiai pakyla temperatūra, tuo pačiu metu atsiranda bėrimas. Ligonį kankina šaltkrėtis, šleikštulys, vėmimas, raumenų skausmai ir silpnumas.
• Rankų, kojų ir burnos liga: Keleto skirtingų virusų sukeliama rankų, kojų ir burnos liga pasireiškia panašiu į vėjaraupių bėrimu, tik šį kartą pastarasis yra lokalizuotas išskirtinai ant paciento galūnių ir aplink burną. Smulkus bėrimas yra skausmingas, neniežtintis.

Alerginės reakcijos ir bėrimai

Vaiko pilvo išbėrimas dažnai kelia susirūpinimą tėvams, tačiau ne visada tai turėtų kelti nerimą. Jis atsiranda dėl daugelio priežasčių ir dažniausiai pasireiškia taip:

• neapibrėžtos formos raudonos dėmelės (dėmėtasis bėrimas);
• mažos pūslelės, aplink paraudusios, panašios į išbėrimą nudilginus (dilgėlinė);
• kieti maži šašai, pripildyti skysčio (papulinis bėrimas);
• kieti dideli šašai, pripildyti skysčio (vezikulinis bėrimas).

Dažniausia vaiko pilvo išbėrimo priežastis yra alergija. Ją sukelia ore, maiste, cheminėse medžiagose esantys alergenai ir kai kurie vaistai. Alerginis bėrimas pasireiškia dilgėline ir sukelia niežulį. Vaikas neramus ir verkia. Gali pasireikšti ir papildomų simptomų: vėmimas, pykinimas, pilvo skausmas ar kosulys.

Raudonas išbėrimas ant vaiko pilvo yra labai dažnas alergijos simptomas. Vaikų organizmas įvairiai reaguoja į maisto alergenus.

Dilgėlinė ant vaiko pilvo yra viena lengvesnių alergijos rūšių. Ji pasižymi raudonomis dėmėmis, gana stipriai niežtinčiomis. Mažylio organizmas alergeną traktuoja kaip galimą grėsmę, dėl to gamina antikūnus. Jų pagrindinė užduotis - kovoti su jautrinančia medžiaga, o tai visada sukelia alerginę reakciją.

Populiariausi produktai, sukeliantys alergiją ant vaiko pilvo, yra šie:

• karvės pieno baltymai, labiausiai jautrinantys vaikus pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Bėgant laikui, alergijos simptomų dėl šios priežasties mažėja ir dažnai galop išnyksta;
• glitimas (grūdų baltymai), sukeliantis atopinį odos uždegimą, taip pat ant pilvo;
• vištos kiaušinių baltymai, sukeliantys dilgėlinę ant kūno;
• pomidorai;
• salierai;
• riešutai, kurie sukelia ne tik kontaktinę dilgėlinę, bet ir viršutinių kvėpavimo takų paburkimą.

Niežtintis bėrimas ant vaiko pilvo dažnai yra reakcija į naudojamą kosmetiką ar skalbimo miltelius. Labiausiai jautrinantys produktai yra kvapiosios medžiagos, esančios kosmetikoje, konservantai, plovikliai arba augalinės kilmės veiksniai. Šiuo metu dauguma šių medžiagų jau nebenaudojamos kūdikių priežiūros priemonėms gaminti, tačiau, atsiradus alerginiai reakcijai, reikėtų šių priemonių atsisakyti ir ieškoti skirtų jautrios kūdikio odos priežiūrai.

Kontaktinė alergija (dar minima kaip kontaktinis alerginis bėrimas) tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Nepageidaujamos reakcijos, kurios taip pat gali pasireikšti bėrimu, bet atsirandančios dėl alergeno patekimo į organizmą kitais būdais (per burną ar kvėpavimo takus) kontaktinei alergijai nepriskiriamos. Kontaktinė alergija savo ruožtu skirstoma į du tipus: kontaktinę dilgėlinę ir kontaktinį dermatitą. Tuo tarpu kontaktiniu alerginiu dermatitu vadinamos IV tipo (ne IgE sąlygotos, lėtosios) alerginės reakcijos, kurios pasireiškia praėjus kelioms valandoms ar netgi dienoms po kontakto su alergenu. Šis kontaktuodamas su oda prasiskverbia pro viršutinius odos sluoksnius ir, jei žmogus yra alergiškas, sukelia imuninių ląstelių, vadinamų T limfocitais, kaupimąsi kontakto vietoje.

Alerginio kontaktinio dermatito sukėlėjai - cheminės medžiagos, kurios būdamos grynos ar įvairių gaminių sudėtyje (kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužių medžiagoje) kontaktuoja su oda. Ilgainiui, jei kontaktas su alergenu nenutraukiamas, simptomai stiprėja, tinimas pasidaro ryškus, raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno gali virsti skausmingomis, atviromis žaizdomis. Taigi, kaip atskirti, kad tai - kontaktinio dermatito sukelti odos bėrimai? Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje pvz., ties žiedo ar laikrodžio nešiojimo vieta. Jei alerginį kontaktinį dermatitą sukelia medžiagos esančios kremuose, alerginiai spuogai pasireiškia tik kremo tepimo vietoje.

Neretai įtardami alerginį bėrimą pirmiausia puolame kaltinti maistą. Ne paslaptis, kad vienas iš gretutinių alergijos maistui simptomų (dažniausiai alergija maistui sukelia virškinamojo trakto ir/ar sistemines reakcijas) yra ir raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno. Alergijos maistui atveju serologinis (IgE antikūnų) ar ląstelinis (T limfocitų) imuninis atsakas kyla suvartojus alergizuojančio maisto produkto. Dažniausi maisto alergenai - pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai. Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus vos kelioms minutėms iki kelių valandų po maisto suvalgymo. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams. Pagrindiniai sukėlėjai - pienas ir kiaušiniai. Šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus. Tačiau, jei vaikučiui diagnozuojama tikroji greito tipo alergija riešutams, sojai, žuviai ar jūros gėrybėms - tikimybė, kad su amžiumi mažylis taps nebejautrus šiems maisto produktams - menka.

Diagnostika

Tam tikrais atvejais, siekiant nustatyti tikslią diagnozę, gali prireikti papildomų tyrimų. Gydytojas atliks išsamų odos tyrimą ir surinks ligos istoriją (anamnezę) - klausiama apie nusiskundimų atsiradimą, pokyčius, vaiko mitybą, vartojamus vaistus ir kitus veiksnius.

Jei įtariama alerginė reakcija, sisteminė liga ar specifinė infekcija, gali būti paskirti papildomi tyrimai ir analizės. Tai gali būti kraujo tyrimai uždegimui ar specifinių antikūnų kiekiui nustatyti, odos išgrandų mikroskopinis tyrimas grybeliams ar parazitams nustatyti arba net odos biopsija, jei įtariama retesnė ar sunkesnė liga.

Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos metu. Alerginis bėrimas yra atidžiai apžiūrimas gydytojo, o diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas. Tyrimo metu ant sveikos, nepažeistos odos (dažniausiai nugaros) klijuojami pleistrai su specialiomis kameromis. Kiekviena iš kamerų prieš užklijuojant ant nugaros yra pripildoma skirtingo potencialaus alergijos sukėlėjo. Pleistrai su kameromis ir alergenais nuo odos nuimami praėjus 2 dienoms nuo užklijavimo. Būtent tada atliekamas pirminis odos lopo testo vertinimas. Jei vienoje iš alergenų buvimo vietų stebimas uždegimas (alerginiai spuogai, paraudimas, patinimas) reakcija vertinama kaip teigiama.

Kaip ir alerginio kontaktinio dermatito, taip ir lėto tipo alerginės reakcijos maistui diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo. Diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas, kuriame, kaip alergenai naudojami švieži maisto produktai ar jų gaminiai (pvz pienas ar jo milteliai, kiaušinis, sojos miltai ir tt.). Neretai prieš atliekant odos lopo tyrimą su maisto alergenais pacientų tėvelių paprašoma apgalvoti kokie maisto produktai jų manymu sukelia alergiją ir jų atsinešti pas gydytoją alergologą.

Odos priežiūra ir prevencija

Tėvai turi žinoti, ką reiškia naujagimio odos ženklai, kad nedarytų taip, kaip viena aktyvi mamytė, kuri sugalvojo išspaudyti naujagimio veido „inkštirus“. Dabar mamos ją gali pamatyti savo akimis, o senesniais laikais naujagimius skubiai išmaudydavo ir mamoms įteikdavo švaručius. Dabar dar dorai neapšluostytas naujagimis guldomas mamai ant pilvo, ir galima savo akimis įsitikinti, koks patikimas kremas jį saugojo įsčiose. Neskubėkite panaikinti natūralios apsaugos! Varškės masė saugo ką tik gimusio kūdikio odą nuo bakterijų. Jos daugiausia būna kirkšnių raukšlėse, pažastyse, už ausų ir ant nugaros. Jei tik užgimęs naujagimis maudomas, šis apsauginis sluoksnis pašalinamas, ir odai greičiau pakenkia sausa aplinka ar drabužiai.

Odai neleidžiama “prasivėdinti”. Suformuokite įprotį, kad po užpakaliuko prausimo bent 10 min. Turėkite pasiruošę tinkamas priemones sauskelnių dermatitui ir iššutimams spręsti iš anksto. Pastebėję pirmuosius požymius nedelskite, nes infekcija gali išplisti ir apimti didesnius odos plotus. Be to, kūdikiui net ir mažas pažeistas odos plotelis yra itin skausmingas.

Svarbiausia kontroliuojant alerginį kontaktinį dermatitą - tikslus alergizuojančios medžiagos išsiaiškinimas ir jos vengimas. Tad tuomet, kai atlikti alergijos tyrimai gydytojams leidžia nustatyti pagrindinius sukėlėjus, reikia stengtis neturėti su jais sąlyčio. Tačiau, net ir žinant kokia medžiaga sukelia šį alerginį bėrimą kartais kontakto išvengti nepavyksta. Venkite pakartotinio kontakto.

Odos priežiūra yra individualus dalykas ir priklauso nuo jautrumo alergijai kiekvienu konkrečiu atveju.

tags: #kudikio #berimas #nugarytei #ir #ant #pilvuko

• Visi dokumentai keliaujant su vaikais
• Apie Jurgitos Štreimikytės kelią sporte ir šeimoje
• Aktorės Inetės Stasiulytės ir Deivido Meškausko laukimas
• kaip išsirinkti tinkamus globos namus
• Supraskite infekcijos kelius kraujyje nėštumo ir gimdymo metu