Naujagimis namuose: išsamus vadovas tėvams ir globėjams

Naujo šeimos nario atsiradimas - tai didelis įvykis, kupinas džiaugsmo ir naujų iššūkių. Po kelių savaičių ar mėnesių trukusių diskusijų ir žaidimų, pagaliau ateina ta diena, kai kūdikis tampa visiškai apčiuopiama naujo gyvenimo dalimi. Šis vadovas padės pasiruošti kūdikio atėjimui į namus ir suteiks esminės informacijos apie jo priežiūrą, saugumą bei šeimos integraciją.

Naujagimio atėjimas į šeimą ir santykiai su kitais vaikais

Kai namo parsivežėte naujagimį, pirmasis susitikimas su vyresniais vaikais yra labai svarbus. Lindsay Powers, knygos „You Can’t F * ck Up Your Kids“ autorė aiškina, kaip jai sekėsi: „Kai parsivežiau Otto namo, automobilinę kėdutę su kūdikiu pastačiau į neutralią vietą - ant mūsų svetainės grindų, kad Everettas galėtų susitikti su manimi, kad aš nelaikyčiau kūdikio rankose. Taigi nebuvo pastebimos pirmenybės.“

Kurį laiką gali būti keblu išlaikyti pusiausvyrą, siekiant patenkinti abiejų vaikų poreikius. Kūdikiui reikės nuolatinio dėmesio, tačiau svarbu užtikrinti, kad vyresnis vaikas dėl to nesijaustų nuskriaustas. D. Daniels pabrėžia, kad svarbu tęsti veiklas su vyresniu vaiku ar vaikais.

Kad vyresnieji vaikai jaustųsi įtraukti, galite jiems suteikti „mamytės padėjėjo/-os“ vaidmenį. „Kai namie atsiras kūdikis, vyresnį vaiką pavadinkite „mamytės padėjėju /-a “, - siūlo D. Daniels. „Jie gali padėti atnešti buteliuką ar čiulptuką, uždengti kūdikį antklode.“ Svarbiausia nustatyti ribas, kuriuos „darbus“ turi atlikti tik tėvai, o kada gali prisidėti ir vaikas. H. Karpas pabrėžia, kad reikia stebėti vaiko elgesį su kūdikiu. „Galbūt nubrėžkite ribą. Pvz. mano 3 metų sūnus, savo naujagimę sesę bandė „nešti“ tempdamas ją už vienos rankos", - prisipažįsta D. Užuot kritikavę savo mažą vaiką, kad jis/ji yra per daug šiurkštūs, pabandykite pasakyti: „Tavo mažajai sesei / broliui patinka, kai švelniai lieti ... tai tau gerai sekasi.“

H. Karpas taip pat siūlo iš anksto pasiruošti kelias mažas dovanėles, kurios patektų į svečių rankas, jei jie sumanė atnešti dovanų naujagimiui.

Svarbu atsiminti: „Negundykite likimo. Niekada nepalikite mažylio vieno su kūdikiu.“

Tėvams, kurie namo parsivežė įvaikintą vaiką, svarbiausia būti sąžiningam su vyresniuoju vaiku ir visada apie procesą kalbėti tik teigiamai. „Pabrėžkite, kad nors šis kūdikis ateina į šeimą kitaip nei jie, jis vis tiek yra šeimos dalis“, - aiškina H. Karpas. Jis siūlo ruošti vyresnį vaiką taip pat, kaip ir biologinio brolio ar sesės atsiradimui.

Kūdikio namų aplinkos paruošimas

Grįžus iš gimdymo namų su naujagimiu, reikėtų grįžti į švarius, šiltus, patogiai jo priežiūrai jau paruoštus namus. Pirmosios dienos, savaitės ar netgi mėnesiai gali būti nelengvi tiek pirmakarčiams tėveliams, tiek kūdikiui - visiems reikia laiko apsiprasti su naujovėmis, atrasti dienos režimą, išmokti daugybės naujų dalykų. Tačiau pakanka žinoti pagrindines kūdikio priežiūros taisykles bei turėti reikalingiausias priemones ir kūdikio priežiūra taps kur kas paprastesne.

Temperatūra ir drėgmė

Jei lauke šalta, būtina užtikrinti, kad namuose, kūdikio migdymo vietoje, temperatūra būtų 22° C laipsniai, o maudymo ir perrenginėjimo vietoje - 25° C laipsniai šilumos. Todėl reikėtų pasirūpinti kambarių vidaus ir lauko oro termometrais, papildomais kambarių šildymo prietaisais, o šiltuoju metų laiku - vėdinimo ir vėsinimo prietaisais. Gerai savijautai svarbi ne tik oro temperatūra, bet ir drėgmė. Jeigu kambariuose labai sausas oras, reikėtų pasirūpinti oro drėkintuvais. Anksti rytą ir vėlai vakare praverkite visus namų langus ir leiskite gyvenamajai patalpai prisipildyti vėsaus oro.

Kūdikio erdvė ir priežiūros vieta

Naujagimis turi turėti savo lovytę arba lopšelį migdymui su pritaikytu čiužinuku ir patalyne. Būtina įrengti naujagimio perrengimo ir priežiūros vietą - patogiai padėti naujagimio vystymo lentą su saugiais kraštais ir lengvai valomu paviršiumi.

Naujagimio priežiūros pagrindai

Saugus kilnojimas

Tiek keliant naujagimį iš vežimėlio ant vystymo stalo ar lovelės, tiek ruošiantis kelti į vonelę, reikėtų žinoti, kad naujagimio kaklo nugarinės pusės raumenys ir raiščiai yra silpni, galvutės pats naujagimis nulaikyti negali, todėl ji gali būti staigiai atlošta atgal ir gali būti pažeisti stuburo kaklinės dalies tarpslanksteliniai ryšiai. Todėl keliant naujagimį būtina fiksuoti galvutę. Tai galima padaryti arba viena ranka prilaikant galvutę ties pakaušiuku, o kita ranka prilaikant kojytes, arba abiejų rankų, prakištų pro pažastis, pirštais. Svarbiausia taisyklė yra tvirtai prilaikyti ir nejudinamoje padėtyje fiksuoti naujagimio galvytę. Laikyti naujagimį reikia taip, kad visada būtų fiksuota jo galvutė.

Rūbeliai ir rengimas

Naujagimį rengiant namuose, reikia įvertinti namų temperatūrą, vengti skersvėjų, drabužėliai turėtų būti lengvai užvelkami ir užsagstomi. Svarbu naujagimio neperšaldyti ir neperkaitinti. Tiek namuose, tiek lauke naujagimį reikėtų rengti vienu drabužėliu daugiau, nei rengtumėtės patys. Įvertinti naujagimio savijautą galima būtų pagal spranduko ar nugarytės būseną: jei užkišę ranką jaučiate, kad nugarytė vėsi - per šalta, jei suprakaitavusi - per karšta. Nereikėtų apie naujagimio būklę spręsti pagal nosytės, rankyčių atšalimą ar sukaitimą. Jei namuose nėra skersvėjų, galima kepurytės nedėti, bet išmaudę kepurę uždėkite. Vasaros metu labai svarbu, kad jo drabužiai būtų iš natūralių, lengvų, orui laidžių audinių.

Bambutės priežiūra

Bambutės priežiūra atliekama du kartus per dieną: vieną kartą ryte, kitą vakare (po maudymo - jei naujagimis tą dieną maudomas). Bambutė dažniausiai valoma tamponėliu ir virintu vandeniu, kai kurios ligoninės rekomenduoja bambutę valyti kitomis priemonėmis. Valant svarbu gerai išvalyti bambos žiedo viduje susirinkusį sekretą, paskui nuvalyti virkštelę, vėliausiai odą aplink bambą. Kaip greitai virkštelė nukrenta, priklauso nuo virkštelės storumo. Paprastai šis procesas trunka 7-10 dienų. Tą dieną, kai virkštelė nukrenta, naujagimio nereikėtų maudyti. Vėliau dar tęsti bambos žiedo valymą keletą dienų, stebint, kad po susidariusiu šašu nesikauptų sekretas arba pūliai. Pirmosiomis dienomis, kol naujagimio virkštelė dar nėra nukritusi jo „pilnai“ maudyti nerekomenduojama. Naujagimiui gimus virkštelė yra užspaudžiama ir nukerpama, tačiau nedidelė jos liekana nudžius ir nukris tik po 2-3 savaičių.

Sauskelnių keitimas

Keičiant sauskelnes, labai svarbu, kad jos atitiktų naujagimio svorio ribas. Naujagimiui keisti sauskelnes reikėtų prieš kiekvieną maitinimą arba tada, kai jis pasituština. Po pasituštinimo reikėtų apiplauti naujagimiui užpakaliuką šiltu vandeniu, švelniai nusausinti, jei reikia, patepti tepalu su cinku. Servetėles naudoti tada, kai nėra sąlygų apiplauti arba nakties metu. Užsegti sauskelnes reikėtų gana tampriai, kad tilptų užkišti vieną pirštą už sauskelnės, taip pat reikia patikrinti, ar nėra užsilenkę krašteliai.

Migdymas ir miegas

Vienoje lovoje su mama naujagimį galima migdyti tik tada, jei mama neserga jokiais somatiniais susirgimais, nevartoja narkotikų ar alkoholio, nerūko. Tai būtina, kad mama neužgultų naujagimio. Jei taip nėra, tuomet vaikeliui saugiau miegoti savo lovytėje. Po kiekvieno maitinimo guldykite vis ant kito šonelio. Svarbu, naujagimį migdyti paguldytą nugaros, ant kietesnio čiužinuko, kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan., kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai. Naujagimiai miega didžiąją paros dalį - 6-18 valandų per parą. Bendrą naujagimio miegą sudaro 6-7 trumpi vienodi miego tarpsniai, kurie tolygiai pasiskirstę per parą.

Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams.

Maudymas

Naujagimį patartina maudyti jau pirmą vakarą, grįžus iš gimdymo namų, jei nebuvo skiepijamas nuo tuberkuliozės tą pačią dieną. Pirmą kartą būtinai maudykite su vaikišku muilu ar skystu vaikišku šampūnu, vėliau muilą naudokite kas antrą ar trečią maudymą. Patartina maudyti kas antrą-trečią dieną, karštuoju metų laiku galima ir dažniau. Jei vanduo miesto vandentiekio, jo virinti nereikia. Jei naujagimio oda labai sausa, galima naudoti odą drėkinančias priemones. Būtina matuoti vandens temperatūrą. Tam naudokite vandens termometrą su tinkamos temperatūros žyma.

Jau sėdintį kūdikį galima įsodinti į vonelę ar nedidelį baseiną su drungnu vandeniu, atsargiai palaistyti vandens iš laistytuvo: paprastai kūdikiams ši pramoga labai patinka, tačiau stebėkite vaikelio reakciją, vandeniu leiskite mėgautis iki 15-20 minučių, procedūrą atlikite ne dažniau nei kas 2-3 valandas. Ruošiantis maudynėms, labai svarbu pratintis po truputį: iš pradžių reikėtų vandenyje pabūti porą minučių, palaipsniui laiką ilginant iki 10 minučių ir pan. Vyresni vaikai turėtų maudytis tik prižiūrimi suaugusiųjų, jiems būtina vilkėti liemenę, kadangi iš plaukimo rato dažnai išsmunkama, o nuo čiužinio galima nesunkiai nukristi: tai gerokai padidina skendimo riziką. Maudytis kūdikiams nuo 6 mėn.

Nagų priežiūra

Kai kūdikis kietai įminga, patogu ir saugu kirpti nagučius. Tam naudokite žirklutes suapvalintais galais. Įdėkite į delniuką savo pirštą, kad kūdikis jį apkabintų savo pirštukais, tada gerai matysite ir lengvai nukirpsite jo nagučius. Patartina juos kirpti tada, kai nagučiai perauga pirštų falangas ir tampa matomi iš delninės pusės. Dažniausiai nerekomenduojama kirpti naujagimio nagų apie savaitę, nes nagus ir pirštus jungianti membrana gali būti labai jautri. Naujagimio nagai yra minkšti, tačiau dažnai pakankamai ilgi ir aštrūs, kad jis galėtų susižaloti, ypač miegodamas, todėl rekomenduojama naudoti medvilnines pirštinaites. Kirpti nagus dar ligoninėje gali būti pavojinga dėl įvairių bakterijų, kurios gali užkrėsti, esant net ir nedideliam įdrėskimui.

Rytinė ir vakarinė higiena

Rytinė naujagimio priežiūra apima kūdikio veiduko valymą: virintu vandeniu suvilgytu vatos diskeliu valome užausiukus, kiekvieną akytę atskiru diskeliu. Taip pat nuvalome veiduką, kakliuką, patikriname ir išvalome atskirais vatos diskeliais pažastytes. Patikrinam nagučius, toliau valom kirkšnis ir pakinklius, bambutę. Jei vaikelis sunkiau kvėpuoja, nosytėje yra negausių išskyrų, susukame iš vatos suktukus ir su jais išvalome nosies landas. Jei išskyrų yra daugiau - jas traukiame specialiais aspiratoriais. Galima įpurkšti ar įlašinti jūros vandens, motinos pieno šiam tikslui nenaudojame. Jei kūdikis tą dieną nemaudomas, vakare pakartojame tą pačią priežiūros procedūrą.

Dantukų priežiūra

Kūdikio burnos higiena verta rūpintis jau pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais, net jei dantys dar nėra išdygę. Iš pradžių galite valyti dantenas sudrėkintu (atvėsintu virintu vandeniu) steriliu tamponu, apsuktu aplink pirštą, arba naudoti dantenoms ir pirmiesiems dantims skirtą šepetėlį. Šepetėliu švelniai nuvalysite ir masažuosite kūdikio dantenas. Lengva išplauti ir galima sterilizuoti, nes jis pagamintas iš saugaus ir švelnaus silikono.

Plaukų šukavimas

Naujagimio plaukus geriau šukuoti švelniu, natūralių šerelių šepečiu. Jeigu kūdikio plaukai yra stori ir momenėlis užsitraukęs, tokius plaukus lengviau šukuoti vidutinio kietumo šepečiu su nailoniniais šereliais (šepetį su nailoniniais šereliais lengviau išlaikyti švarų).

Naujagimio maitinimas ir virškinimas

Pagrindinė sėkmingo žindymo pirmosiomis dienomis taisyklė yra žindymas pagal poreikį: ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Žįsdamas kūdikis ne tik pats pasisotina (o taip pat ir nurimsta, mezga glaudų ryšį su mama), bet ir „užsako“ pieno gamybą krūtyse. Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas.

Šlapinimasis ir tuštinimasis

Pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, dažnai išgąsdina nepatyrusius tėvus. Jos yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai šlapinasi retai. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju).

Atsirūgimas, atpylimas ir žagsulys

Atsirūgimas (natūralus arba padedant tėvams) ir atpylimas yra būdingas daugeliui naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn. Žagsulys yra normalus procesas ir būdingas dar gimdoje besivystančiam vaisiui. Žagsulį lemia spazmiški diafragmos susitraukimai, kuriuos, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Žagsulys naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime. Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisirytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti.

Skysčiai ir mityba vasarą

Kūdikiui iki 6 mėn. visiškai užtenka mamos pieno arba pieno mišinio, tad papildomai duoti atsigerti vandens jam nereikia. Krūtimi maitinančioms mamoms svarbu pačioms gerti daugiau skysčių - tai užtikrins sklandžią pieno gamybą. Pagrindinis požymis, kad kūdikiui trūksta skysčių - retas šlapinimasis, sumažėjęs keičiamų sauskelnių kiekis. Primaitinamiems, skysčius jau vartojantiems kūdikiams nuo 6 mėn. Norėdami praturtinti kūdikio mitybą, tėvai neretai girdo kūdikius ir vaikus sultimis, tačiau reikėtų prisiminti, kad net ir šviežiai spaustose sultyse yra ypač daug cukraus, todėl kūdikis gali pasisotinti ir nenorėti valgyti. Verta prisiminti, kad mitybos požiūriu visi gėrimai, išskyrus vandenį, yra maistas. Sultys, kompotas, saldinta arbata galėtų būti duodami labiau kaip desertas, skirtas saikingai pasmaguriauti.

Naujagimio elgesys ir sveikata

Vos gimę naujagimiai yra gan ramūs, mieguisti, jie niurzga ar skleidžia kitus, kiek prislopintus garsus, o vis dažniau verkti ima tik po poros dienų. Normalu, jeigu 2 savaičių naujagimis verkia apie 2 valandas per dieną. Verkimas neturėtų gąsdinti, jį reikėtų vertinti kaip (kol kas) vienintelę kūdikio bendravimo formą. Ilgainiui pagal verkimo garsumą, toną, laiką ir kt. Naujagimiai gimsta turėdami daug nesąlyginių refleksų, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu pirštu paliesite naujagimio skruostą, jis pasuks galvą ir ims pūsti lūpas, iškiš liežuvį, tarsi ieškodamas spenelio, pasiruošęs žįsti.

Pavyzdžiui, naujagimį gali išberti spuogeliais, jis gali netekti svorio ir panašiai.

Kūdikio oda ir vasaros iššūkiai

Kūdikio oda labai plona ir jautri, tad ją reikėtų dėmesingai prižiūrėti visais metų laikais. Vasaros metu kūdikius dažniau vargina odos iššutimai, prakaitinė ir sauskelnių bėrimas. Jei vaikui mažiau nei vieneri metai, kreipkitės į gydytoją net jei nudegimas atrodo nesunkus.

Svarbu saugoti kūdikių ir vaikų akis nuo saulės. Vaikų regėjimas vis dar formuojasi, o akys negali taip efektyviai filtruoti kenksmingų UV spindulių.

Vaiko vežimėlį būtų geriausia dengti specialiu tinkleliu nuo uodų ir erkių. Taip pat rinkoje galite rasti iš natūralių medžiagų pagamintų, saugių naudoti pleistrų ir apyrankių nuo uodų - pleistrą geriausia įklijuoti į vežimėlį ar ant kūdikio rūbų, geriau nugaros pusėje, kad mažylis neturėtų galimybių ragauti ir pačiupinėti jo pirštais, o apyrankę galima pakabinti ant vežimo rankenos. Įsisiurbus erkei, ją būtina kuo greičiau ištraukti. Traukti reikėtų nesukiojant, nespaudžiant erkės pilvinės dalies. Kodėl negalima dengti kūdikio vežimėlio? Kūdikiams iki 6 mėn.

Motinos priežiūra po gimdymo

Tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės. Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 val., geriausia 2 val. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti. Naujagimio būklė (raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva) įvertinama per pirmąsias 30 sek. ir sprendžiama, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 min. ir 5 min., bet gali būti vertinamas dar ir po 10 min. Naujagimio virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas (matuojamas ūgis ir galvos apimtis) turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti. Virkštelė perkerpama ir tvarkoma steriliais instrumentais, dezinfekuojančių tirpalų naudoti nebūtina, uždėjus spaustuką virkštelės bigė paliekama atvira.

Pirmosios valandos ir dienos ligoninėje

Maždaug po 1,5 val. moteriai pasiūloma pačiai pasišlapinti, jei gerai jaučiasi, ji palydima iki tualeto, jeigu silpna, naudojamas basonas. Tuomet pagal situaciją galima apsiprausti lyties organus, persirengti marškinius, jeigu jie labai susitepė, užsidėti suaugusiųjų sauskelnes. Po dviejų valandų moteris kartu su naujagimiu iškeliauja į palatą po gimdymo. Pirmąsias 24 val. po gimdymo gali padidėti moters kūno temperatūra. Ją sukelia staigus kraujagyslių ir limfagyslių prisipildymas. Moterį gali varginti silpnumas. Tai yra normalu, nes ji atliko didžiulį darbą, neteko organizmo skysčių, gal nemiegojo visą naktį, ją išvargino sąrėmių skausmai.

Priežiūra palatoje

Gimdyvės priežiūrą palatoje po gimdymo sudaro bendroji ir akušerinė apžiūra. Priklauso nuo kiekvienos ligoninės tvarkos, bet dažniausiai būna 2-3 vizitacijos: ryte ir vakare. Kitu paros metu visada galite kreiptis į budintį personalą. Į bendrąją apžiūrą įeina moters nusiskundimai, kūno apžiūra, odos, gleivinių, bėrimo elementai, pulsas, kraujo spaudimas, kvėpavimo dažnio įvertinimas.

Akušerinė apžiūra. Įvertinama moters krūtų būklė: ar jos minkštos, ar yra priešpienio, pieno, ar nėra sukietėjimų, krūtų odos spalva, spenelių forma, įtrūkimai. Taip pat svarbu įvertinti gimdos involiuciją. Gimdos dugno aukštis mažėja apie 2 cm per parą. Nepakankamas gimdos traukimasis yra gimdos subinvoliucija. Vertinant svarbu gimdos dugno aukštis (šlapimo pūslė turėtų būti tuščia), tonusas, skausmingumas. Taip pat svarbu lochijų kiekis, spalva, kvapas. Jei išskyros kaupiasi gimdos ertmėje (lochiometra), tai gimdos dugnas bus aukštai, o išskyrų mažai. Įtakos tam gali turėti kraujo krešulys gimdoje, gimdos kaklelio spazmas, silpni gimdos susitraukimai. Tarpvietės apžiūrą apima paraudimo, patinimo ir skausmingumo vertinimas. Plyšusi ar kirpta ir po to siūta tarpvietė sugyja per 10-12 parų po gimdymo. Gali būti sutrikusi šlapimo pūslės funkcija - tada skausminga šlapintis arba apskritai neišeina. Žarnyno funkcija. Dažnai moteris vargina obstipacijos. Po gimdymo moteris gali jausti nereguliarius gimdos susitraukimus, panašius į menstruacinį skausmą. Jei buvo siūta tarpvietė, bus jaučiamas tos srities skausmingumas. Nereikia kentėti, o geriau pasisakyti akušerei, gausite vaistų nuo skausmo.

Glauskite naujagimį prie krūties ir žindykite pagal poreikį. Išskyroms po gimdymo sugerti pirmomis paromis naudokite suaugusiųjų sauskelnes, vėliau higieninius paketus. Juos keiskite reguliariai, maždaug kas 4 val. Nenaudokite tamponų ir nesimaudykite vonioje. Labai staigiai keliantis iš lovos gali apsvaigti galva, todėl kelkitės iš lėto. Esant reikalui galima dėvėti specialų diržą. Po gimdymo gali tinti kojos, nes vis dar veikia kraujagysles atpalaiduojantys hormonai. Dažnai moterys daugiau gulinėja, mažai juda. Taip pat tinimas gali kankinti dėl gimdymo metu sulašintų skysčių kiekio (pvz., jeigu buvo taikytas epidūrinis skausmo malšinimo būdas, atlikta cezario pjūvio operacija). Svarbu per pirmas 3 paras pasituštinti. Svarbu fizinis aktyvumas, pakankamas kiekis skysčių (2,5 l per dieną). Varginant vidurių pūtimui, užkietėjimui, nepavykus pasituštinti, pasisakykite personalui. Maitinant naujagimį iš krūties, mėnesinių gali nebūti, bet vis tiek išlieka galimybė pastoti. Lytiniais santykiais rekomenduojama užsiimti po 6-8 savaičių (kai nebebus kraujingų lochijų ir bus sugijusios tarpvietės žaizdos). Prieš tai geriausia apsilankyti pas ginekologą. Po 6 savaičių svarbu apsilankyti pas gydytoją.

Vaikų saugumas namuose

Gerbiami suaugusieji! Labai svarbu užtikrinti saugią aplinką kūdikiams ir vyresniems vaikams namuose. Vaikui dar nesuprantamas durų veikimo principas, jis lengvai netyčia gali prispausti pirštą. O jei šeimoje yra keli vaikai, tai lakstymai po namus, žaidimai su durų trankymu gali baigtis galūnių arba galvos sužalojimu.

• Pavojingi daiktai: Peiliai, žirklės, adatos, smeigtukai, vinys. Vaikas gali arba susižaloti, arba nuryti aštrų mažą daiktą. Vaikui sunku paaiškinti tai, ko jis nemato, tačiau būtina jam pasakyti, kad pavojinga liesti elektros rozečių kištukinius lizdus ir į juos kišti įvairius daiktus, traukti laidus ir juolab juos kramtyti, kišti į burną įkroviklius ir artintis prie išardytų elektros prietaisų.
• Buitinė chemija ir vaistai: Saugaus elgesio namuose priemonės vaikams būtinai turi numatyti prieigos prie buitinių chemikalų ribojimą. Beveik visos tabletės, sirupai ir kapsulės didelėmis dozėmis yra itin pavojingos net suaugusio žmogaus sveikatai, jau nekalbant apie mažą vaiką. Čia, kaip ir buitinės chemijos atveju, vaikiško smalsumo ir suaugusiųjų nerūpestingumo rezultatas gali turėti negrįžtamų pasėkmių. Stebėkite, kad vaikas neimtų į rankas ir nekištų į burną šarminių baterijų - šarmai gali sukelti sunkius vidinius nudegimus.
• Karšti paviršiai: Karšta orkaitė, viryklė, sriubos puodas ir kt. gali būti nudegimų priežastimi. Nuo pat mažens reikia mokyti savo kūdikį, kad daiktas gali būti karštas, nesvarbu, ar tai lygintuvas, ar arbatos puodelis, netyčia paleistas vanduo iš čiaupo ar keptuvės dangtis. Vaikų saugos priemonės namuose šiuo atveju negali būti parinktos, čia gali išgelbėti tik paties vaiko patirtis.
• Langai ir palangės: Mėgstamiausia daugelio vaikų pramoga yra atsistoti ant palangės ir spoksoti į pravažiuojančias mašinas. Gerai, kai neįmanoma užlipti ant palangės be suaugusiųjų pagalbos, tačiau vaikai labai greitai išmoksta patraukti kėdę prie palangės ir įlipti į anksčiau nepasiekiamą aukštį. Būkite budrūs, net jei langas neatsidarys, atsirėmęs į langą visu kūnu, vaikas gali išspausti stiklą.
• Vonios kambarys: Daugelis tėvų mano, kad kai tik kūdikis pradeda tvirtai stovėti ant kojų, jis gali visiškai savarankiškai būti vonioje ir žaisti su savo žaislais. Tai netiesa. Net suaugęs žmogus gali paslysti vonioje, ką jau kalbėti apie vaiką, kuris dar tobulai neįvaldęs savo kūno.
• Baldai ir stiklas: Įrengiant vaikų kambarį būtų tikslinga iki minimumo sumažinti stiklo ir veidrodžių paviršių kiekį, o kitiems kambariams įrengti galite paieškoti specialių produktų, skirtų vaikų saugumui namuose.

Globos namų pertvarka ir įvaikinimas

Nuo sausio 1-osios įsigalioja Civilinio kodekso pataisa, pagal kurią iš šeimos paimti vaikai iki trejų metų į globos namus galės patekti tik išimtiniais atvejais ir būti juose ne ilgiau kaip tris mėnesius. Šiuo metu globos įstaigose gyvena apie 350 tokio amžiaus vaikų. „Kalbame apie globos namų pertvarką, kuri neatsitiko per vieną naktį. Šitos Civilinio kodekso pataisos - viena sudedamųjų globos namų pertvarkos dalių. Tą kelią, kad mažėtų globos namų įstaigų, pradėjome prieš gerą dešimtmetį, nes per naktį tokie sudėtingi dalykai nepasikeičia.“

Kai prezidentė pateikė susijusias pataisas, kad kūdikiai nebepatektų į globos namus, savivaldybės tam turėjo pusantrų metų pasiruošti. Per visus praėjusius metus vyko apskričių susitikimai Prezidentūroje: buvo ir vaiko teisių atstovai, ir savivaldybių atstovai, kurie diskutavo ir pasidalino gerąja patirtimi - kaip jiems pavyko padaryti taip, kad globos namuose kūdikių nebeliktų. Tad savivaldybės turėjo, iš ko mokytis, o dabar dalis jų sukilo, nes neturi, kur dėti kūdikių. „Trečdalis Lietuvos žino receptus, kaip tai padaryti - tiesiog reikia atsisukti į juos“, - kalba R. Dičpetrienė.

Krizių centrų ir globėjų vaidmuo

R. Dičpetrienės teigimu, iš 60 savivaldybių 2016 m. 23-ys nė vieno vaikučio į kūdikių namus neatidavė - jie jau turėjo alternatyvas. O pagrindinės alternatyvos, pasak pašnekovės, yra dvi: krizių centrai, kuriuose padedama šeimoms, kurios rizikuoja atiduoti savo vaikus į kūdikių namus, ir darbas su globėjais bei jų paieška.

„Mes turime Utenos rajoną, kuris yra vienas šviesiausių pavyzdžių, kaip padedama šeimai ir vaikams atsistoti ant kojų, kaip stiprinami tėvai, kad kūdikiai nepatektų į kūdikių namus. Jie turi šeimų krizių centrą, kas yra viena iš prevencijų. Kai besilaukianti mamytė yra rizikos zonoje, kad ji gali nenorėti auginti vaiko pati, nes, pavyzdžiui, neturi būsto arba yra didelis skurdas ar pašliję santykiai su kūdikio tėvu, ji patenka į šeimų krizių centrą. Tokiame centre gali apsigyventi visa šeima, vieniša mama su vaiku ar vienišas tėtis ir tokiame centre tiems žmonėms diena iš dienos padedama įveikti tą krizę, padeda gyventi vienybę, mokytis rūpintis kūdikėliu, virti košes, nes kartais žmonėms trūksta elementarių tėvystės įgūdžių“, - sako pašnekovė.

R. Dičpetrienės teigimu, tokie šeimos krizių centrai tampa prevencija kūdikių globos namams: kur žmonės tokiuose centruose dirba nuoširdžiai, ten ir kūdikių nebereikia atidavinėti į valdiškas įstaigas. Visgi pašnekovė pripažįsta, kad ne visur šeimos krizių centrai tampa problemos panacėja - kur žmonės į savo darbą žiūri „valdiškai“, ten rezultatai ne tokie geri. „Jeigų krizių centras negali padėti, tada yra globėjai arba laikini globėjai, pas kuriuos vaikai būna tol, kol specialistai padės biologinei šeimai (pavyzdžiui, gal ten piktnaudžiaujama alkoholiu, kas yra sutvarkoma). Tik globėjus reikia atrasti, o čia vėl atsimušame į žmogiškąjį faktorių. Molėtų raj. savivaldybėje pati Vaiko teisių skyriaus vedėja perskambino trečdaliui Lietuvos Vaiko teisių skyrių, kad surastų globėjus, kurie galėtų paimti vaiką, ir rado. Tai tokie ir būna rezultatai, kai į darbą žiūri ne valdiškai“, - sako R. Dičpetrienė. Pašnekovė vardina miestus, kurie nebeturi kūdikių globos namuose problemos: Utena, Pasvalys, Kaišiadorys. Todėl ji sako: padaryti taip, kad kūdikiai nepatektų į globos namus, galima, savivaldybės tik turi įdėti pastangų, darbo ir noro. R. Dičpetrienė taip pat pažymi, kad šiai dienai Lietuvoje turime apie 6 tūkst. vaikų, kurie gyvena pas globėjus - tad globėjų sistema, anot jos, yra veikianti, tiesiog reikia ją stiprinti.

Iššūkiai su sergančiais vaikais ir globėjų statusas

Savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė nurodo, kad didžiausia problema savivaldybėms iškyla su nesveikais vaikais, kurių nuo šių metų negalima siųsti į globos įstaigą. „Mus neramina, kad pagal tą sveikatos apsaugos ministro įstatymą nurodytos tik keletą indikacijų, pagal kurias tie kūdikiai gali būti nukreipti į globos namus. Savivaldybės nebežino, kur kreiptis dėl tokių vaikų, kurie turi rimtų raidos sutrikimų, tačiau neatitinka įstatyme apibrėžtų išimtinių atvejų, pagal kuriuos vaikai gali būti siunčiami į globos įstaigą. Tokiu atveju yra problemų savivaldybėms - nei atiduoti tokį vaiką laikinam globėjui, nei ką daryti. Tad mes nutarėme kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad plėstų tų indikacijų (pagal kurias vaiką būtų galima siųsti į globos įstaigą - red.) sąrašą, nes yra vaikų, turinčių daugybę indikacijų, galbūt ne tokių ryškių, kaip yra nurodyta, bet kuriems reikalinga medikų priežiūra“, - kalbėjo A. Vareikytė.

Pašnekovė taip pat pažymi, kad Lietuvoje dar taip pat nėra sutvarkyta teisinė bazė, kad būtų galima plėtoti alternatyvas kūdikių ir globos namams - t.y., nėra apibrėžtas laikinų globėjų statusas. „Europoje turime budinčius globėjus, o pas mus dar nėra įstatyminio pagrindo tokioms pareigybėms, nėra apibrėžta tų globėjų atsakomybė, jų apmokėjimas ar garantijos. Be to, Globėjų parengimas nėra savivaldybių atsakomybė. Globėjų parengimas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto. Paslaugų teikimas yra savivaldybių, bet globėjų parengimas arba tų, kurie paimtų vaiką globoti - valstybės reikalas“, - sako ji. Tad A. Vareikytė teigia, kad savivaldybėms atrodo neteisinga priekaištauti, kad jos neparengia alternatyvų globos įstaigoms, nes tai, pasak pašnekovės, yra ne savivaldybių galioje.

Įvaikinimo statistika ir realybė

Ilgą laiką buvo manoma, kad tik šeimos, neturinčios atžalų, įvaikina be tėvų globos likusius vaikus, taip pat vis vyrauja nuomonė, jog įvaikinimo procesas sudėtingas. Tačiau statistika rodo kitokią tendenciją.

Viena vilniečių šeima, nuvykusi į Klaipėdą susipažinti su siūlomais globoti vaikais: broliuku ir sesute, sužinojo, jog jų motina neseniai susilaukė dar vieno kūdikio, kurio taip pat neaugins. Šeima nusprendė į savo namus ir širdis priimti dar vieną vaiką - jų sesutę! Gimusį kūdikį privaloma įregistruoti per 3 mėnesius nuo gimimo. Patogiausia įregistruoti vaiko gimimą internetu.

Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Rūta Ambražūnė tv3.lt nurodė, kad Šiauliai kaip ir neturi didelės problemos su kūdikių namuose esančiais kūdikias. „Mūsų skyrius Šiaulių mieste tos problemos kaip ir neturi, nes pirmiausia yra keturios šeimos skyriaus apskaitoje, kurios galėtų priimti tėvų globos netekusį vaiką, trečiadienį prasidėjo kitų tinkamų globėjų ruošimas, Šiaulių miestas turi keturias šeimynas, kurios dar turi laisvų vietų, išimtinais atvejais yra ir kūdikių namai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo šių metų gegužės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizavo konkursą, kuriame bus parengti socialiniai (arba budintys - red.) globėjai. Šiaulių regione paruošta 12 socialinių globėjų, kurie galės globoti apie 36 vaikus“, - sakė specialisė. R. Ambražūnės duomenimis, Šiaulių mieste globos namuose šiuo metu auga 80 vaikų, kūdikių globos namuose - 17. Praeitais metais, pasak jos, Šiauliuose buvo įvaikinti 8 vaikai, o per 2017 m. trys vaikai jau yra įvaikinti, o keturi yra ruošiami įvaikinimui. Globos namuose Šiauliuose, pasak jos, šiuo metu auga 80 vaikų. Šiauliuose, anot jos, yra 179 globėjų šeimos, kuriose auga 221 vaikas, ir 4 šeimynas, kuriose auga 33 vaikai.

tags: #kudikiai #vaiku #namuose

• Svarbiausios AAP ir PSO gairės vaikų ekranams
• Sužinokite viską apie ilgalaikę socialinę globą institucijoje
• Kaip išsirinkti vežimėlio ratukus?
• Struktūra ir funkcijos
• Mokomieji žaidimai internetu ikimokyklinukams