Klausimas, ar nėščia moteris gali būti krikšto mama, dažnai sukelia diskusijų, kuriose susipina bažnytinės nuostatos ir giliai įsišakniję prietarai. Norint suprasti tikrąją padėtį, svarbu atskirti liaudies išmintį nuo oficialaus Katalikų Bažnyčios mokymo.
Kunigas Vytautas Brilius MIC teigia: „Nei bažnytinė teisė, nei liturgija nedraudžia nėščioms moterims būti krikšto mamomis. Liaudiškuose teologiniuose išvedžiojimuose kilo mintis, kad moteris, nešiojanti negimusį, todėl ir nekrikštytą kūdikį, negali pilnai vadintis krikščione ir yra netinkama atlikti krikšto mamos vaidmenį. Tokios nuostatos visada buvo tik žmonių papročių lygmenyje, niekuomet Bažnyčios teologija joms nepritarė ir nei liturgija, nei teisė tokios nuostatos neįteisino.“

Pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą, krikšto tėvais gali būti tik praktikuojantys katalikai, kurie atitinka šiuos kriterijus:
Svarbu suprasti, kad krikšto tėvų pareiga - padėti tėvams auklėti vaiką katalikiškai, būti jam pavyzdžiu ir palaikyti jo tikėjimą. Krikšto tėvų institucija yra savotiškas tikrosios šeimos atspindys, todėl Bažnyčia siekia, kad krikštatėviai būtų žmonės, kurie patys gyvena pagal tikėjimo reikalavimus.
| Reikalavimas | Aprašymas |
|---|---|
| Tikėjimas | Praktikuojantis katalikas |
| Sakramentai | Priėmęs Krikštą, Pirmąją Komuniją ir Sutvirtinimą |
| Santuoka | Jei susituokęs, gyvena Bažnyčios palaimintoje santuokoje |
| Amžius | Sulaukęs bent 16 metų |
Dažnai girdimi teiginiai, kad nėščioji negali būti krikšto mama, yra ne kas kita, kaip „bobučių pasakos“. Tikrai tikrai, prietarai nesuderinami su tikėjimu. Jei pati moteris tiki tokiais prietarais, tai ji negali būti krikšto mama ne dėl to, kad yra nėščia, bet todėl, kad jos tikėjimas nėra katalikiškas.

Bažnyčia niekada neprieštaravo, kad krikšto motina būtų nėščia moteris, svarbu, kad ji būtų pilnoje vienybėje su Bažnyčia. Tikėjime nėra jokių prietarų - krikštamotės padėtis ar kiti panašūs dalykai nenulemia žmogaus likimo. Jei kyla abejonių, visada verta pasikonsultuoti su dvasininku, kuris padės suprasti, kad svarbiausia yra dvasinis pasirengimas ir atsakomybė.