Krikštynos Pravieniškių pataisos namuose: istorinis kontekstas ir 1995-ųjų aktualijos

Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, įsikūrę Kaišiadorių rajone, yra įstaiga, per dešimtmečius suformavusi specifinę ir neretai brutalią vidinę kultūrą. Nors oficialiai įstaigos paskirtis - vykdyti kardomąsias priemones ir rengti nuteistuosius integracijai į visuomenę, realybė už sienų neretai atspindėdavo kriminalinio pasaulio subkultūros apraiškas, tarp kurių itin ryškiai išsiskirdavo vadinamosios „krikštynos“.

Nerašytos kalinių taisyklės ir „Jūros šventė“

Apie liepos 25-ąją - krikštynų dieną kolonijoje, dar vadinamą „jūros švente“ - žinojo visi bausmę atliekantys vyrai. Vieni jau buvo patyrę šią ceremoniją, kiti jos laukdavo su baime. Kaip teigė vienas teisiamųjų, „atsisakyti dalyvauti krikštynose negalima - negalima, ir tiek“.

Šios iniciacijos ritualo metu naujokai patirdavo fizinį smurtą, siekiant juos pažeminti arba priversti paklusti kriminalinei hierarchijai. Dažniausiai ceremonijos metu į lokalinio sektoriaus kiemą būdavo išnešama metalinė lova, prie kurios pririšdavo naujokus, o tuomet jie būdavo laistomi vandeniu, mušami šlapiais rankšluosčiais ar kitais įrankiais.

Tragiškos pasekmės ir teisiniai vertinimai

1995-ųjų metų laikotarpiu ir vėliau, ši „tradicija“ dažnai peržengdavo žmogiškumo ribas. Pravieniškių pataisos namuose vykusios krikštynos neretai baigdavosi sunkiais sveikatos sutrikdymais ar net mirtimis. Vienas iš skaudžių incidentų įvyko 2010 m. liepos 25 d., kai per „jūros šventę“ užspringęs vandeniu mirė 50-metis nuteistasis Rimantas Fialkauskas.

Teisėsauga ne kartą tyrė šiuos įvykius, o teismuose buvo nagrinėjamos bylos, kuriose nuteistieji buvo kaltinami pasityčiojimu ir nužudymais. Svarbu pažymėti, kad:

• Nerašyta taisyklė lėmė, kad nuteistieji už seksualinius nusikaltimus patekdavo į žemiausiąją „kastą“.
• Kaltinamieji teisme dažnai keisdavo parodymus, teigdami, kad tai buvo „tradicija“.
• Teismas konstatavo, jog tokie veiksmai buvo tyčiniai, siekiant pažeminti asmens orumą.

Įkalinimo sąlygos ir pokyčiai

Buvęs PPNAK direktorius Virginijus Ceslevičius pabrėžė, kad per 24 metus sąlygos iš esmės pasikeitė. 1993 metais įkalinimo įstaiga buvo perpildyta, nuteistiesiems tekdavo miegoti trimis aukštais, o šiuo metu situacija pagerėjusi. Nors anksčiau „krikštynos“ buvo organizuojamos dažniau, dabartinė baudžiamoji politika ir sustiprinta kriminalinė žvalgyba siekia eliminuoti kriminalinės subkultūros įtaką.

Šiandien įstaigoje diegiamos naujos techninės ir inžinerinės perimetro apsaugos priemonės, pakeitusios fizinę ginkluotą apsaugą stebėjimo bokšteliuose, o dinaminės priežiūros funkcijos padeda efektyviau kontroliuoti nuteistųjų elgesį. Nors nusikalstamo susivienijimo šaknys 2011-2017 metais kėlė rimtų saugumo iššūkių, nuoseklus darbas su nuteistaisiais ir griežtesnė kontrolė padeda mažinti subkultūros apraiškas, kurios anksčiau būdavo laikomos neatsiejama Pravieniškių gyvenimo dalimi.

tags: #krikstynos #pravieniskiu #pataisos #namuose #1995

• kodėl ovuliacijos testai svarbūs planuojant nėštumą
• „Lietuviais esame mes gimę“: simbolika ir reikšmė
• Ugdomojo proceso ypatumai autistiškiems vaikams
• Ką daryti ištikus danties traumai?
• viskas apie Bellelli Tiger Relax kėdutę