Vaikų skiepijimas nuo gripo: nauda, saugumas ir atsakymai į tėvų klausimus

Gripas vaikams gali prasidėti staiga ir sukelti aukštą temperatūrą, stiprų silpnumą, galvos bei raumenų skausmus. Nors dauguma vaikų pasveiksta be komplikacijų, mažesniems ar lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams gripas gali būti pavojingas. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad gripas - viena rimčiausių sveikatos problemų daugelyje valstybių. Tai ūmi kvėpavimo takų infekcija, plintanti nuo žmogaus oro lašeliniu būdu, todėl lengvai perduodama aplinkiniams. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val. Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Dėl šios priežasties kasmetinė vakcinacija išlieka viena veiksmingiausių apsaugos priemonių.

Tėvams dažnai kyla klausimų - ar skiepai saugūs, kada geriausia skiepyti, ar vaikas gali susirgti po vakcinos, ar būtina skiepytis kasmet. Šiame straipsnyje aiškiai ir paprastai aptarsime svarbiausius aspektus, kad galėtumėte priimti informuotą sprendimą.

Kodėl vaikams rekomenduojama skiepytis nuo gripo?

Vaikų imuninė sistema dar vystosi, todėl jie dažniau serga virusinėmis infekcijomis. Gripas gali sukelti ne tik aukštą temperatūrą, bet ir komplikacijas - ausų uždegimą, plaučių uždegimą ar net hospitalizaciją. Gripas nėra paprasta peršalimo liga. Jis gali sukelti sunkias komplikacijas, ypač pažeidžiamiems asmenims. Gripo komplikacijos gali apimti pneumoniją, bronchitą, sinusitą, ausų infekcijas, širdies ligų paūmėjimą, diabeto kontrolės pablogėjimą ir net mirtį. Mažesni nei 5 metų vaikai, ypač kūdikiai, patenka į didesnės rizikos grupę. Skiepai sumažina sunkaus gripo ir komplikacijų riziką. Skiepai padeda sumažinti sunkaus ligos eigos tikimybę. Net jei vaikas suserga, vakcina dažnai lemia lengvesnę ligos formą ir trumpesnę trukmę.

„Gripo vakcina yra svarbi apsaugos priemonė vaikams, ypač tiems, kurie turi lėtinių sveikatos sutrikimų“, - teigia pediatras dr. Paul A. Offit. Vaikų vakcinacija nuo gripo apsaugo ne tik juos pačius, bet ir aplinkinius. Be individualios apsaugos, vakcinacija padeda sumažinti viruso plitimą mokyklose ir darželiuose. Pastebėta, kad pradėjus aktyviau nuo gripo skiepyti vaikus, sumažėjo ir suaugusiųjų sergamumas. Kai didelė dalis populiacijos yra paskiepyta nuo gripo, formuojasi kolektyvinis imunitetas. Tai reiškia, kad apsaugo ir žmones, kurie negali pasiskiepyti. Skiepijimas nuo gripo sumažina su gripu susijusių ūminių kvėpavimo takų infekcijų riziką nėščioms moterims beveik perpus.

Skiepijimas nuo gripo yra ne tik ekonomiškai efektyvus, nes sumažėja apsilankymų pas gydytojus skaičius, prarastų darbingų darbo dienų, antibiotikų, skirtų bakterinėms gripo komplikacijoms gydyti, vartojimas. Gripo skiepijimas sumažina praleistų darbo dienų skaičių, mažina sveikatos priežiūros sistemos apkrovą ir sumažina gydymo išlaidas. Pasaulio sveikatos organizacija ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja skieptis visiems asmenims nuo 6 mėnesių amžiaus, išskyrus tuos, kuriems yra kontraindikacijos.

Kam skiepai nuo gripo ypač svarbūs?

Nors vakcinacija rekomenduojama visiems vaikams nuo 6 mėnesių amžiaus, tam tikroms grupėms ji ypač reikšminga. Vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis, turi didesnę sunkaus gripo ir komplikacijų riziką. Tai apima astmą, širdies ligas, cukrinį diabetą, neurologinius sutrikimus ar imuninės sistemos silpnumą. Taip pat didesnės rizikos grupei priskiriami kūdikiai ir maži vaikai iki 5 metų, nes jų imuninė sistema dar nėra pilnai subrendusi. Tyrimais įrodyta, kad gripas pavojingiausias patiems jauniausiems (iki 2 m. amžiaus) ir patiems vyriausiems (vyresniems nei 65 m.). Net jei gripas prasideda kaip įprasta virusinė infekcija, komplikacijos gali išvystyti greitai.

Be individualios apsaugos, vakcinacija padeda apsaugoti pažeidžiamus šeimos narius - kūdikius, senelius ar lėtinėmis ligomis sergančius žmones. Kai daugiau žmonių yra paskiepyti, viruso plitimas bendruomenėje mažėja. Vaikų vakcinacija nuo gripo apsaugo ne tik juos pačius, bet ir aplinkinius. Vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis, yra skiepijami valstybės biudžeto lėšomis įsigyta sezoninio gripo vakcina (nemokamai).

Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis perkama sezonine gripo vakcina gali nemokamai pasiskiepyti 65 metų ir vyresni žmonės, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, patiriantys didžiausią tiesioginę riziką užsikrėsti gripu, bendraudami su sergančiais žmonėmis. Epidemiologai nuolat pabrėžia, kad skiepijimas nuo gripo yra gyvybiškai svarbus visiems gyventojams. Pernai Lietuvos gydymo įstaigoms buvo pristatyta daugiau nei 223 tūkst. VLK nupirktos vakcinos dozių šiam gripo sezonui. Privalomojo sveikatos draudimo fondui pirkinys kainavo kiek daugiau nei 900 tūkst.

Gripo vakcinų tipai ir skiepijimo procesas

Tėvams svarbu žinoti, kad gripo vakcinos vaikams yra pritaikytos pagal amžių ir saugumo reikalavimus. Dažniausiai naudojamos inaktyvuotos vakcinos, kurios negali sukelti gripo, nes jose nėra gyvo viruso. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį.

Vakcina kasmet atnaujinama pagal cirkuliuojančius virusų tipus. Būtent dėl to skiepytis reikia kiekvieną sezoną - praėjusių metų vakcina šių metų viruso atmainų gali neapsaugoti pakankamai. CDC (ligų kontrolės ir prevencijos centrai) rekomenduoja, kad visi 6 mėnesių ir vyresni (su keliomis išimtimis) kasmet turėtų skiepytis nuo gripo. Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų, kiaušiniui ar vištienos baltymams, antibiotikui neomicinui, formaldehidui.

Gripo vakcinų tipai vaikams

Inaktyvuotos baltyminės vakcinos tinka vaikams nuo 6 mėnesių ir suaugusiems bei nėščiosioms. Jose yra kelių gripo virusų dalelių rinkiniai - medžiagų, kurios skatina imunitetą gaminti antikūnus. Taip pat medžiagų adjuvantų, kurios sustiprina imuninės sistemos atsaką į vakciną ir užtikrina jos apsaugą. Šių baltymų dėka organizmas virusą atpažįsta ir kovoja su juo, tačiau nesukelia ligos ar infekcijos. Tokiose vakcinose nėra pačio viruso, kaip mėgstu sakyti, yra tik jo pirštinės, šalikas ir kepurė.

Keturvalentės gripo vakcinos apsaugo nuo keturių gripo padermių: dviejų A tipo (H1N1 ir H3N2) ir dviejų B tipo. Šios vakcinos yra laikomos aukso standartu gripo prevencijai. Trivalentės vakcinos apsaugo nuo trijų gripo padermių: dviejų A tipo ir vienos B tipo.

Kada skiepytis ir kiek dozių reikia?

Skiepytis rekomenduojama rudens pradžioje, dar prieš prasidedant aktyviam gripo sezonui. Optimalus laikas gripo skiepijimui yra rugsėjo pabaiga - spalio mėnuo, t.y. prieš prasidedant gripo sezonui. Kad susidarytų imunitetas, rekomenduojama skiepytis prieš pat gripo sezoną, o po skiepo turėtų praeiti ne mažiau kaip 2-4 savaitės. Gripo sezono pradžią sunku nuspėti, tačiau remiantis ankstesnių metų patirtimi, dažniausiai tai būna spalio mėnuo. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kiekvieno gripo sezono metu pasiskiepyti ne mažiau kaip 75 proc. tikslinės populiacijos kiekvienoje ES šalyje.

Vaikams iki 9 metų, kurie pirmą kartą skiepijami nuo gripo, gali prireikti dviejų dozių su kelių savaičių pertrauka. Tai padeda suformuoti stipresnį imuninį atsaką. Jeigu vaikas pirmą kartą skiepijamas gripo vakcina ir yra jaunesnis nei 9 metų - vakcinacijos schemą sudaro dvi vakcinos dozės su 4 savaičių pertrauka. Vėlesniais metais dažniausiai pakanka vienos dozės per sezoną. Suaugusiems ir anksčiau nuo gripo skiepytiems vaikams reikalinga viena vakcinos dozė. „Pirmą kartą skiepijamiems mažiems vaikams gali reikėti dviejų dozių, kad būtų užtikrinta tinkama apsauga“, - teigia pediatras dr. Paul A. Offit. Skiepijimas nuo gripo suteikia apsaugą nuo gripo maždaug 6 mėnesius.

Ar gripo vakcina vaikams saugi ir kokie galimi šalutiniai reiškiniai?

Tėvams natūraliai kyla klausimas apie saugumą. Gripo vakcinos yra nuolat stebimos ir vertinamos pagal griežtus saugumo standartus. Daugumai vaikų po skiepo pasireikš tik lengvi, trumpalaikiai reiškiniai, kurie praeina per kelias dienas. Milijonai žmonių kasmet skiepijasi nuo gripo, o sunkios šalutinės reakcijos yra itin retos. Šiuolaikinė medicinos patirtis užtikrina vakcinų saugumą. Gripo vakcinos arba gripo vakcinos yra vakcinos, kurios apsaugo jus nuo gripo virusų infekcijos.

Galimi šalutiniai reiškiniai po gripo vakcinos

Dažniausiai pasitaiko paraudimas ar jautrumas injekcijos vietoje, nedidelė temperatūra, mieguistumas ar lengvas nuovargis. Šie simptomai rodo, kad imuninė sistema reaguoja į vakciną ir formuoja apsaugą. Visi šie simptomai praeina be gydymo per 1-3 dienas. Esant sunkiems simptomams, galima išgerti vaistų nuo skausmo (pvz tab. Ibuprofeni 400mg ARBA tab. Sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos yra labai retos.

Sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos yra labai retos. Būtent dėl to po skiepo rekomenduojama kelias minutes pasilikti gydymo įstaigoje stebėjimui. Labai retas šalutinis poveikis yra galima anafilaksinė reakcija, tačiau jos pasireiškimas yra 1 iš 1 milijono paskiepytų. Tokia ūmi reakcija pasireiškia per 15 min., todėl šis trumpas laukimo periodas budrumo dėlei turėtų būti išlaikytas.

Mažiems vaikams po skiepo, nors ir labai retai, galimi febriliniai traukuliai. Juos išprovokuoja staigus temperatūros pakilimas kaip atsakas į vakcinoje esantį baltymą. Tačiau būklė lengvai kontroliuojama sumažinus temperatūrą.

Mitus griaunantys faktai apie gripo vakcinas

Svarbu žinoti, kad gripo vakcina negali sukelti gripo, nes joje nėra aktyvaus viruso, galinčio daugintis. „Gripo vakcina nesukelia gripo. Ji padeda organizmui pasiruošti susidūrimui su virusu“, - pabrėžia pediatras dr. Paul A. Offit. Inaktyvuota gripo vakcina negali sukelti gripo. Galimi tik lengvi, trumpalaikiai simptomai, tokie kaip paraudimas ar nedidelė temperatūra. Gripo vakcina sukurta iš inaktyvuoto viruso, kuris negali perduoti infekcijos. Todėl tie, kurie susirgo po skiepo nuo gripo, vis tiek ketino susirgti. Norint gauti apsaugą nuo vakcinos, reikia mažiausiai vienos ar dviejų savaičių.

Kartais vaikas gali susirgti peršalimu ar kitu virusu netrukus po skiepo, ir tai klaidingai priskiriama vakcinai. Gripo virusui būdinga genetinės mutacijos, dėl ko kinta cirkuliuojančių gripo viruso savybės. „Vidurinėje mokykloje iš 1 000 mokinių niekas nėra sirgęs tymais. Visi, išskyrus penkis mokinius buvo skiepyti dviem vakcinos dozėmis ir yra visiškai imunizuoti. Tymų užkrato poveikį patyrė visi, užsikrėtė visi imlūs šiai ligai mokiniai ir, žinoma, penki neskiepytieji. Bet tarp 995 skiepytų mokinių atsirado keli, kuriems nesusiformavo imunitetas. Dviejų dozių tymų vakcinos veikmingumas gali siekti > 99%. Mokykloje imunitetas po skiepijimo nesusiformavo septyniems mokiniams ir jie taip pat užsikrėtė. Pavyzdys neįrodo, kad vakcina neveikia - jis įrodo viena: dauguma iš klasės vaikų buvo paskiepyti, todėl mokinių, kurie buvo paskiepyti ir kuriems nesusiformavo imunitetas, skaičius viršijo neskiepytų mokinių skaičių. Pažvelgus iš kitos pusės, iš neskiepytų vaikų tymais užsikėtė 100%, o tarp paskiepytųjų tokių buvo mažiau nei 1%."

Vis dar gajus daugiau nei 30 metų turintis mitas, kad vakcinoje esantis kiaušinio baltymas sukelia alergines reakcijas. Atlikta nemažai retrospektyvinių ir prospektyvinių tyrimų, kurie patvirtino, kad kiaušinio baltymo koncentracija 1 vakcinoje yra labai maža - mažiau nei 1 mikrogramas, todėl sukelti reakcijos negali. Įrodyta, kad turintys alergiją kiaušinio baltymui gali saugiai skiepytis tokia vakcina. Jei kyla abejonių, geriau visada pasitarti su gydytoju alergologu ir turėti aiškią pagrįstą nuomonę.

Yra vienas, matyt, neišnaikinamas mitas, kad DTP vakcina sukelia staigios kūdikių mirties sindromą (SIDS). Iš tikrųjų, praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo atlikta keletas gerai kontroliuojamų tyrimų ir tyrėjai padarė išvadą, beveik vienbalsiai, kad mirčių nuo SIDS, chronometriškai susijusių su skiepijimu DTP, skaičius neviršijo tikėtinų atsitiktinių mirties atvejų statistinių ribų. JAV Medicinos instituto ataskaitoje rašoma: „visi kontroliuojamieji tyrimai, lyginę skiepytus vaikus su neskiepytais, neatrado visai jokių sąsajų su... arba mažesnę SIDS riziką...“

Vaikai kiekvieną dieną patiria daugelio svetimų antigenų poveikį. Su maistu į organizmą patenka naujos bakterijos, daug bakterijų gyvena burnos ertmėje ir nosyje, o tai reiškia, kad imuninė sistema patiria dar didesnį antigenų poveikį. Esant viršutinių kvėpavimo takų virusinei infekcijai vaiką gali veikti nuo keturių iki dešimties antigenų, o anginos („ūminio gerklės uždegimo“) atveju nuo dvidešimt penkių iki penkiasdešimties. Buvo atlikta nemažai tyrimų, kuriais vertintas įvairių vakcinų derinių poveikis, skiepijant jomis vienu metu. Vaiką geriausia paskiepyti kuo anksčiau ir taip suteikti jiems apsaugą pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais, tuo metu, kai jie yra pažeidžiamiausi. Skiepijimas vienu metu iškart nuo kelių ligų reiškia mažesnį vizitų pas gydytoją skaičių, tėvams tai leidžia sutaupyti pinigų ir laiko ir mažiau traumuoja vaiką.

Kaip paruošti vaiką skiepui ir ko tikėtis po jo?

Dalis vaikų bijo skiepų, todėl svarbu juos tinkamai paruošti tiek emociškai, tiek fiziškai. Ramus tėvų elgesys ir aiškus paaiškinimas padeda sumažinti stresą. Mažesniems vaikams verta paprastai paaiškinti, kad dūris truks labai trumpai, o vyresniems - akcentuoti, jog skiepas padeda apsaugoti nuo sunkios ligos. Prieš skiepą nereikia specialaus pasiruošimo, jei vaikas jaučiasi gerai ir neturi ūmios ligos. Tačiau svarbu informuoti gydytoją apie:

• Ankstesnes alergines reakcijas
• Lėtines ligas
• Imunitetą veikiančius vaistus
• Anksčiau pasireiškusias stiprias reakcijas į vakcinas

Po skiepo rekomenduojama stebėti vaiką tą pačią dieną. Jei pakyla nedidelė temperatūra ar atsiranda skausmas injekcijos vietoje, galima taikyti įprastas temperatūros mažinimo priemones pagal gydytojo rekomendacijas. Svarbu leisti vaikui pailsėti, pasiūlyti daugiau skysčių ir stebėti savijautą. Dažniausiai šalutiniai reiškiniai praeina per 1-2 dienas be jokių pasekmių.

„Dauguma vaikų po gripo vakcinos jaučiasi gerai ir gali tęsti įprastą veiklą jau tą pačią dieną“, - teigia pediatras dr. Paul A. Offit. Tėvams svarbiausia išlikti ramiems ir stebėti vaiką. Sunkių reakcijų tikimybė yra labai maža, tačiau jei atsiranda stiprus dusulys, veido tinimas ar aukšta, sunkiai kontroliuojama temperatūra, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Dažniausia pastebima reakcija yra adatos dūrio baimė. Dar tik besiruošiant suleisti vakciną ar ją leidžiant, labiau pastebima jaunesniame amžiuje, atsiranda širdies plakimas, dažnesnis kvėpavimas, žmogus išbąla, aprasoja kakta ir neretai tenka jį paguldyti. Tokia taip vadinama vago vagalinė reakcija pasitaiko ir suleidus vakciną. Tačiau tai susiję su baime ir nerimu, bet niekaip nesusiję su pačia vakcina.

Dažniausiai užduodami klausimai apie gripo skiepus vaikams

Ar vaikas gali susirgti gripu po skiepo?

Ne. Inaktyvuota gripo vakcina negali sukelti gripo. Gripo vakcina sukurta iš inaktyvuoto viruso, kuris negali perduoti infekcijos. Galimi tik lengvi, trumpalaikiai simptomai, tokie kaip paraudimas ar nedidelė temperatūra. Kartais vaikas gali susirgti peršalimu ar kitu virusu netrukus po skiepo, ir tai klaidingai priskiriama vakcinai. Skiepai pradeda veikti tik po maždaug 14 dienų, todėl asmenys, užsikrėtę dar prieš skiepijimą arba netrukus po vakcinacijos, gali susirgti.

Ar reikia skiepytis kasmet?

Taip. Gripo virusai nuolat keičiasi - mutuoja. Kiekvienais metais kuriama nauja vakcina, atsižvelgiant į cirkuliuojančius gripo virusų tipus. Todėl kiekvieną sezoną vakcina atnaujinama, kad atitiktų cirkuliuojančias atmainas. Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kasmet, nes gripo virusų atmainos kasmet keičiasi, pagal tai koreguojama ir vakcinos sudėtis. Tai leidžia efektyviau apsaugoti žmones nuo besikeičiančių gripo virusų.

Kada geriausia skiepyti vaiką?

Rekomenduojama skiepytis rudens pradžioje, dar prieš prasidedant aktyviam gripo sezonui. Kad susidarytų imunitetas, rekomenduojama skiepytis prieš pat gripo sezoną, o po skiepo turėtų praeiti ne mažiau kaip 2-4 savaitės. Skiepytis reikėtų pradėti anksčiau, kad žmogaus organizme iki epidemijos pradžios susidarytų reikiamas imunitetas. Tai užtrunka iki 14 dienų. Optimalus laikas gripo skiepijimui yra rugsėjo pabaiga - spalio mėnuo, t.y. prieš prasidedant gripo sezonui. Žinant, kad maksimali apsauga susidaro po 2-4 savaičių, imuninė sistema dar suspės suformuoti apsauginius antikūnus iki gripo viruso aktyvumo pradžios. O imuninė apsauga, priklausomai nuo organizmo būklės ir viruso rūšies, dar apsaugos mus iki 1 metų.

Ar skiepai reikalingi sveikam vaikui?

Taip. Net sveiki vaikai gali sirgti sunkia gripo forma ir perduoti virusą kitiems šeimos nariams. Nors sergantiesiems lėtinėmis ligomis ypač svarbu pasiskiepyti nuo gripo, bet kas - net ir sveiki žmonės - gali būti naudingai pasiskiepyti.

Kada nereikėtų skiepyti?

Jei vaikas šiuo metu serga ūmia liga su aukšta temperatūra, skiepą rekomenduojama atidėti. Tai rodo, kad sergate, geriau palaukti kelias dienas, kai visai nebejaučiate simptomų - skiepytis galima tada, kai jaučiatės sveikas. Apie alergijas ar ankstesnes reakcijas būtina informuoti gydytoją. Kai kuriems žmonėms negalima skiepytis dėl tam tikrų su sveikata susijusių aplinkybių, bet jos yra gana retos. Jei po bet kurios vakcinos yra įvykęs anafilaktinis šokas dėl vakcinoje esančių medžiagų - antibiotikų, želatinos ar kitų priedų, jei asmuo jiems alergiškas. Taip pat žmonėms, kurie naudoja specialius vaistus nuo onkologinės ligos (monokloninius antikūnus) ir sirgę retu Guilan-Barre sindromu. Ir, be abejo, sergant ūmia infekcine liga ligos periodu.

Kiek veiksmingas yra skiepas nuo gripo?

Vakcinos veiksmingumas priklauso nuo dviejų pagrindinių dalykų: žmogaus amžiaus bei jo sveikatos būklės ir vakcinoje esančių virusų dalelių rinkinio bei visuomenėje cirkuliuojančių virusų atitikties. Mokslininkai pateikia duomenis, kad vaikams ir sveikiems suaugusiesiems iki 65 m., gavusiems sezoninę vakciną, užsikrėtimas gripu sumažėja apie 50-60 proc. Vyresniems asmenims ir turintiems sveikatos sutrikimų skiepijimo rezultatai nėra tokie geri dėl jų imuninės sistemos resursų išnaudojimo, taigi jų apsauginis imunitetas bus mažesnis. Tačiau skiepai ženkliai sumažina gripo komplikacijų skaičių. O tai reiškia, kad net ir pasiskiepijus galima susirgti gripu, tačiau ligos eiga bus paprastesnė ir galima išvengti varginančių ar net grėsmingų gripo komplikacijų. Skiepai nuo gripo yra labai saugūs. Gripo vakcina 100 proc. neapsaugo nuo ligos, bet gerokai sumažina riziką susirgti gripu.

tags: #ar #verta #skiepyti #vaikus #nuo #gripo

• Žaislai kūdikiams: šviesa, saugumas ir lavinimas
• Sužinokite viską apie vaiko pinigus
• tėvų atsakomybė už vaikų traumas
• Priežastys, lemiančios naujagimio odos spalvos pokyčius
• Nauda, žala ir atsargumo priemonės dėl sojų vaikams