Krikšto tėvų pareigos: nuo tradicijų iki dvasinės globos

Krikšto tėvai - tai vieni svarbiausių žmonių vaiko gyvenime. Būti pakviestais tapti krikštatėviais - tai ne tik garbė, bet ir pasitikėjimas bei lūkestis, kad kartu prisidėsite prie mažylio auklėjimo bei globojimo, savo pavyzdžiu diegsite krikščioniškas vertybes. Krikšto mama, neabejotinai, yra vienas svarbiausių žmonių mažylio gyvenime. Jų vaidmuo yra ypatingai reikšmingas ir reikalaujantis gilaus atsidavimo vaiko dvasinio pasaulio ugdymui. Taigi, krikšto tėvų pareigos tikrai neapsiriboja vien dalyvavimu krikštynų ceremonijoje.

Ankstyvosios bažnyčios laikais krikšto tėvais, tiksliau tada jie būdavo įvardijami, kaip globėjai, buvo vadinami asmenys, kurie laiduodavo už žmones, norinčius iš kito tikėjimo atsiversti į krikščionybę. Siekiantys tapti krikščionimi privalėdavo susirasti žmogų, kuris įtikintų miesto vyskupą, o taip pat ir pats prižiūrėtų, kad atsivertėlis tikrai būtų tikintis, doras ir sąžiningas krikščionis. Tik vėliau išsivystė tradicija kiekvienam krikštijamam kūdikiui bei vaikui turėti krikšto tėvus, kad jie, būdami šalia galėtų patarti dvasiniais klausimais, bei puoselėti vaikų tikėjimą Dievu.

Kas gali būti krikšto tėvais? Bažnyčios reikalavimai

Išrinkti krikštatėvius kūdikiui ar mažam vaikui pagal bažnyčios nuostatus turi tėvai. Taip pat reikia pagalvoti apie tai, ar rinksitės tik vieną krikštatėvį, ar pageidaujate, kad vaikas turėtų du krikšto tėvus. Krikštijant vaiką katalikų bažnyčioje dažniausiai įprasta pasikviesti ir krikštamotę ir krikštatėvį. Pagal Bažnyčios teisę, pakanka ir vieno krikštatėvio.

Krikšto tėvais gali būti tik praktikuojantys katalikai, kurie, jei yra susituokę, gyvena teisėtoje, Bažnyčios palaimintoje santuokoje. Amžius taip pat yra ribojamas - krikštatėviais gali tapti katalikai sulaukę 16 metų. Krikštatėviai privalo būti sulaukę 16 metų amžiaus, priėmę Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentus ir nebūti varžomi jokių bažnytinių bausmių. Skirtingai nei ankstyvosios bažnyčios laikais, patys vaiko tėvai negali būti krikštatėviais.

Ne katalikas, bet išpažįstantis kurį nors kitą krikščioniškąjį tikėjimą žmogus gali tapti Krikšto sakramento priėmimo liudininku, tik tuo atveju, jeigu kartu kviečiamas antras būsimas krikštatėvis yra katalikas. Musulmonai yra nepriėmę Krikšto sakramento, tad bet koks tokio asmens aktyvus dalyvavimas Krikšto sakramento apeigose yra neįmanomas. Būtų keista, jei nekrikštytas įsipareigotų kitą žmogų vesti krikščionišku keliu. Krikščionis ne katalikas gali būti tik krikšto liudininku, bet nėra laikomas krikštatėviu. Jei vyras yra išsiskyręs ir sukūręs civilinę santuoką, tikrai negali būti krikšto tėvu, nes jis negyvena pagal tikėjimo reikalavimą.

Kanonų teisės kodeksas kalba apie „krikštatėvį“ ir patikslina, kad leidžiama kviesti tik vieną krikštatėvį arba krikštamotę, arba krikštatėvį ir krikštamotę kartu. Pagal bažnyčios nuostatus, galima pasirinkti tiek bendrus krikštatėvius vienu metu gimusiems vaikams, tiek skirtingus dvynukų, trynukų atveju.

Svarstymai renkantis krikšto tėvus

Verta apsvarstyti, ar norite, kad vaiko krikšto tėvais taptų giminės ar tiesiog labai artimi žmonės, nesusiję su jumis giminystės ryšiais. Šeimos, norinčios, kad vaikelio krikštatėviais taptų kas nors iš giminių, linkusios manyti, kad tokiu atveju įsipareigojimo jausmas krikšto vaikui yra žymiai stipresnis, nei renkantis krikšto tėvus iš draugų rato, kadangi draugai gali atitolti, galų gale draugystė gali net nutrūkti. Kai kurie renkasi gimines vien dėl tam tikro mainų pobūdžio: „tu būk mano vaiko krikštatėviu šiandien, o aš vėliau būsiu tavojo vaiko". Iš dalies tai nėra gerai, nes lyg ir pasirinkimas padarytas, bet tėvai dažnai net nepasidomi, ar tas žmogus yra tikintis, ar galės dvasiškai ugdyti jų atžalą. Išreiškiantys norą, kad draugai taptų vaiko dvasiniais mokytojais, argumentuoja tai tuo, kad šeimos nariai ir kiti giminės jau ir taip džiaugiasi glaudžiais santykiais, todėl artimojo, kaip krikštatėvio vaidmuo sumenkės. Treti nesigilina, ar rinktis iš draugų rato, ar iš giminių, bet kreipia dėmesį į tai, ar krikštatėviai turės galimybę džiuginti vaiką materialiomis dovanomis. Atitinkamai ieškomi pasiturintys draugai ar giminės ir kartais net nespėjama atkreipti dėmesio į jų vertybes, gebėjimą padėti išauginti dorą, dvasiškai išsilavinusį žmogų.

Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ar kandidatas į krikštatėvius bus tinkamas pavyzdys mažajam krikščioniui, ar išpažįsta tą patį tikėjimą, kaip ir vaiko tėvai, ar jis yra kantrus ir supratingas, turintis aukštas moralines vertybes?

Krikšto tėvų pareigos: išsamus gidas

Krikšto tėvų pareigos prasideda dar prieš krikštynas ir tęsiasi visą krikšto vaiko gyvenimą. Tai nėra vien tik graži tradicija, bet ir ilgalaikė draugystė su krikšto vaiku.

1. Pasiruošimas krikšto sakramentui

Jeigu priimate tėvų pasiūlymą, pirmoji užduotis, kaip būsimo krikštatėvio yra padėti šeimai suplanuoti ir surengti vaikelio krikštynas. Labai gražus gestas būtų, jeigu kartu su tėvais apsilankytumėte kunigo paskirtose konsultacijose prieš Krikšto sakramento priėmimą. Krikšto tėvai turi ne tik atvykti į ceremoniją, bet ir aktyviai dalyvauti pasiruošime joms. Tikrai naudinga dar prieš krikštynas nuvykti į bažnyčią, susitikti su kunigu, pabendrauti ir sužinoti daugiau apie krikštynų apeigas. Kai kuriose bažnyčiose prieš krikštynas gali būti organizuojami specialūs mokymai krikšto tėvams, kuriuose aptariamos jų pareigos ir atsakomybės.

Svarbiausias patarimas - tarkitės su vaikučio tėveliais, ypač su mama. Surengti krikštynas - tikrai didelis iššūkis mažą vaiką auginantiems tėvams, todėl krikšto tėvai gali prisiimti dalį atsakomybės - padėti surasti tinkamą vietą, pasirūpinti dekoracijomis ar užsakyti fotografą.

Krikšto atributika

Krikšto tėvų pareiga pasirūpinti krikšto rūbais, krikštynų žvake bei skraiste - tai pagrindiniai simboliai krikšto ceremonijoje. Tradiciškai pasirūpinti krikšto žvake taip pat garbė tenka būtent krikštamotei. Tai, kad krikšto mama aprengia savo krikštijamą vaiką, yra labai sena tradicija. Krikštamotė ne tik išrinkdavo baltą, tyrumą simbolizuojantį, krikšto drabužį, bet, jei tik mokėdavo, pati jį ir pasiūdavo, išsiuvinėdavo. Be to, įprasta, kad būtent krikšto mama šventės dieną atvyksta pas mažylį, jį nuprausia, aprengia ir paruošia ceremonijai. Kai kuriems būsimiems krikštatėviams, ne mažiau svarbi užduotis yra išrinkti vaikui krikšto rūbelius. Dabar krikštamotės dažniausiai teiraujasi tėvų, kokių rūbelių jie pageidautų. Tuomet mokančios siūti, padovanoja savo rankų darbo rūbelius, kitos perka parduotuvėse. Kartais tėvų prašymu tiesiog įteikia pinigus, kad jie patys galėtų išrinkti atžalai krikšto rūbelius.

Jeigu tėvai nepageidauja kokių nors naujų rūbelių, o tiesiog vaikutį aprengia turimais, priimta, kad tokiu atveju krikšto mama padovanotų krikštavaikiui skraistę, kuri bus uždedama jau kunigui pakrikštijus vaiką, kaip naujo gyvenimo pradžios simbolis. Krikšto rūbeliai dažniausiai būna baltos spalvos, kartais turi melsvus ar rausvus elementus, pavyzdžiui, - įsegtą kaspinėlį. Tiesa, per krikštynas priimta, kad melsvu akcentu būtų puošiamos mergaitės, o rausvu - berniukai. Pagal susitarimą krikštamotė turėtų pasirūpinti ir krikšto žvake, bei jos papuošimu. Pageidautina, kad žvakė būtų iš tikro geltono vaško arba baltos spalvos, norint - žvakę galima papuošti krikštavaikio inicialais.

2. Dalyvavimas krikšto ceremonijoje

Akivaizdu - krikšto mama privalo dalyvauti savo krikštijamo vaiko krikštynose. Dalyvavimas ceremonijoje reiškia aktyvų dalyvavimą joje - būtent krikšto mamai gali būti pasiūlyta skaityti tekstą iš Šventojo rašto, patikėta laikyti kūdikį krikšto metu ar vesti mažylį į bažnyčią. Kai Krikšto sakramento priėmimo dieną atvyksite į bažnyčią, kunigas pasveikins ir tėvus, ir būsimus krikštatėvius.

Krikšto metu kunigas gali užduoti įvairių klausimų, todėl svarbu tam pasiruošti iš anksto. Liturgijos metu, kunigas kreipsis į krikšto tėvus, klausdamas jų ar jie pasiruošę priimti šią pareigą, ir ar stengsis iš visų jėgų vaikui padėti pažinti Dievą. Verta įsiklausyti į liturgijos žodžius, dabar jie skirti žmogui ne tik kaip krikščioniui, bet ir kaip krikštatėviui. Kunigas nurodys ne tik svarbiausias pareigas, kurias reikės atlikti būnant krikšto tėvu, bet taip pat pabrėš vaidmenį, kaip vaiko bendrakeleivio, kartu einančio tiesos ir tikėjimo kryptimi.

Krikštijamąjį neša arba lydi krikštatėviai, kurie įsipareigoja jį dvasiškai globoti. Yra priimta, kad vienas krikštatėvis kūdikį laikytų ant savo rankų, o kitas, pilant vandenį, uždėtų savo dešinę ranką ant jo krūtinės. Pačių krikšto tėvų aprangai jokių griežtų reikalavimų nėra. Tik krikštijant mažą vaikutį, nemažai, kas atkreipia dėmesį į tai, kad rūbai būtų patogesni, nes ceremonijos metu mažylis gali pradėti muistytis, tad su labai įmantria apranga, gali būti sunku nulaikyti krikštavaikį ant rankų. Rūbų spalva taip pat neturi reikšmės, tiesiog kartais krikštatėviams iškyla klausimas, ar galima rengtis juodos spalvos rūbais. Visgi dauguma krikštatėvių renkasi šviesesnių atspalvių rūbus. Turint galimybę, krikštavaikių aprangą galima derinti su būsimų krikšto tėvų rūbais.

3. Dvasinis ugdymas ir palaikymas po krikšto

Prisidėti prie vaiko dvasinio ugdymo - tai nebūtinai reiškia tik maldas ir religinius pokalbius. Krikšto tėvai gali dalintis vertingomis gyvenimo pamokomis, padėti formuoti moralines vertybes, skatinti gerus darbus. Tai gali būti paprasti dalykai - kartu apsilankyti bažnyčioje per svarbias šventes, padovanoti vaikui religinę knygą ar tiesiog būti įkvepiančiu pavyzdžiu. Tai, kad esate išrinktas būti krikštatėviu, rodo begalinį tėvų pasitikėjimą jumis. Šeima kviečia jus tapti ypatingu žmogumi atžalos gyvenime, rodyti pavyzdį, bei tapti dvasiniu palydovu visą gyvenimą.

Jei meldžiatės, nepamirškite skirti maldą savo krikštavaikiui. Puoselėkite vaiko dvasinį pasaulį, išmokykite tikėti ir suprasti tikėjimo galią. Krikštatėviai turi padėti tėvams ugdyti vaiko tikėjimą ir bendruomeniškumą. Visą gyvenimą krikštatėviai Krikšto sūnų ar dukrą lydi tikėjimo kelyje ir palaiko juos sunkumuose. Paaugusius Krikšto vaikus jie turi skatinti dalyvauti Bažnyčios gyvenime, švęsti sekmadienius ir krikščioniškai gyventi.

Krikšto tėvai gali padėti vaikui ruoštis svarbioms religinėms progoms, tokioms kaip Pirmoji Komunija ar Sutvirtinimo sakramentas. Jie gali kartu su vaiku lankyti pasiruošimo pamokas, padėti suprasti šių sakramentų prasmę ir tapti moraliniu palaikymu šių svarbių etapų metu. Tai taip pat gali būti proga dar labiau sustiprinti ryšį su vaiku ir tapti jam tikru draugu. Dalyvaukite ypatingose vaiko gyvenimo akimirkose: priimant Pirmąją Komuniją, Krikšto sakramento sutvirtinimą. Būkite šalia ir per vestuves.

Išlikęs gajus požiūris, kad mirus tėvams, krikštatėviai privalo auginti savo krikšto vaiką, tačiau tai nėra oficiali pareiga, nebent tokią valią tėvai būtų išreiškę galiojančiame testamente.

4. Tradicijos, dovanos ir krikštynų šventės organizavimas

Krikšto mama savo mažyliui taip pat įteikia krikšto dovaną ir smulkių simbolinių dovanėlių. Paprastai tai būdavo į mažus lininius maišelius sudėtos kruopos - sočiam gyvenimui, pinigėliai - turtingam, cukrus - saldžiam, muilas - švariam, žiedlapiai - gražiam gyvenimui. Iš senų laikų kilusi ir ta tradicija, jog krikštynų pyragu visus vaišindavo krikšto mama, todėl ir dabar neretai tėveliai sutaria, kad krikštynų tortu pasirūpintų krikšto mama. O tuo tarpu krikštatėvio "pareiga" yra krikštynų dieną paaukoti pinigų bažnyčiai. Jokios griežtos sumos, kiek pinigėlių reikėtų aukoti nėra, kiekvienas sprendžia pagal savo galimybes. Tačiau būtina pabrėžti, jog tai nėra privaloma, o tiesiog susitarimo reikalas.

Krikštynų dieną, įteikite vaikui, kad ir simbolinę religinę dovanėlę. Tai gali būti Biblija, Katekizmas ar vaikiška maldaknygė. Dažnai dovanojamas sidabrinis ar auksinis kryželis. Be galo nuoširdi dovana būtų sukurta maldelė savo krikšto vaikui. Tradicinės krikštynų dovanos būtų krikštadėžė, krikšto žvakė ir krikštynų knyga. Tauraus gėrimo dovanojimas (brendžio, viskio) yra ir kaip tradicinė krikštynų scenarijaus dalis, ir kaip dovana vaikučiui. Paprastai jis įdedamas į specialią dėžutę bei nurodoma proga, kada šį butelį atidaryti. Tikimasi, kad prieš susėsdami prie vaišių stalo krikštatėviai pasakys kalbą ar tostą, galbūt skirs eiles savo krikštavaikiui. Žinoma, yra kur kas nuoširdžiau, kai kalbą ar eiles parašo patys krikšto tėvai.

Krikštynų šventės akcentai

Vis daugiau tėvelių pageidauja, kad krikštynos nebūtų paminimos kaip vien "užstalės baliukas", tad dažnai yra numatomas šventės planelis arba net visas krikštynų scenarijus ir visai nesvarbu ar krikštynose dalyvaus tik keletas artimų žmonių, ar bus kviečiama kelios dešimtys svečių. Smagi, gerai organizuota ir dėl to sklandžiai vykusi šventė, visiems paliks šiltus ir neišdildomus įspūdžius. Kuriant krikštynų scenarijų, tėvai pasidalina darbais su būsimais krikštatėviais. Dažniausiai būtent krikštatėvių yra prašoma būti iniciatyviausiais krikštynų dienos dalyviais.

Krikšto tėveliai gali nuspręsti, kas šventės metu užims svečius ir praves veiklas. Jei krikštynas organizuojamos artimųjų rate (iki 30 žmonių), tikrai bus nesudėtinga patiems susidėlioti scenarijų. Įtraukite keletą tradicinių veiklų, keletą žaidimų, palikite laiko svečiams pasibendrauti tarpusavyje. Susėdus prie stalo turėkite pasiruošę trumpą įžanginę kalbą, kurios metu prisistatote patys, pasakote keletą sakinių apie krikštą, vaikučio krikšto vardą, galite turėti pasiruošę gražius žodžius vaikučiui. Pavalgius/užkandus galite paminėti senelius. Visada rekomenduoju pasižadėjimus seneliams pasiruošti pagalvojant apie tai, ką jie mėgsta veikti, kokie hobiai, darbai. Viena iš krikštynų tradicijų - vaišinti svečius širšių medumi. Jį paprastai paruošia krikšto tėveliai.

Galite pasiruošti keletą veiklų suaugusiems prie stalo - žaidimą „Baltas lapas“, kai visi užpildo lapą įvairiais palinkėjimais ir geromis savybėmis, kurių linkima mažyliui. Galite pasiruošti korteles su svečių pasižadėjimais. Smagus žaidimas tiek vaikams, tiek suaugusiems - pasakos sekimas. Krikštynų tortas - suorganizuokite palinkėjimų sakymą prieš jį pjaunant. Galite ratu pasiųsti žvakutę ar angeliuką ir tegul kiekvienas svečias pasako po trumputį palinkėjimą.

Kad užaugęs vaikas galėtų sužinoti, kas dalyvavo jo krikšto apeigose, galima parengti sveikinimų knygelę, į kurią svečiai rašo palinkėjimus ir sveikinimus. Apie šventėje dalyvavusius svečius gali priminti net ir piršto antspaudų medis. Iš anksto paruoškite didelį paveikslą ant drobės su nupieštu medžio kamienu. Visi svečiai suvilgo pirštą specialioje antspaudų masėje ir deda savo piršto antspaudą ant piešinio, taip sukurdami medžio lapus. Nuoširdžius linkėjimus krikštukui galima surašyti ant helio balionų ir šiuos paleisti dangun, kad išsipildytų.

5. Krikšto simbolika ir jos reikšmė

Ceremonijos metu atkreipkite dėmesį į naudojamus simbolius - vandenį, kuris nuplauna nuodėmes ir suteikia naują gyvenimą Kristuje. Naująjį gyvenimą simbolizuoja balti vaiko rūbeliai ir patepimas, kuris turi gydančią prasmę. Deganti krikšto žvakė nurodo kryptį, tikėjimo Dievu kelyje. Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pagrindas, gyvenimo su Jėzumi Kristumi pradžia, blogio ir nuodėmės išsižadėjimas, vartai į Bažnyčios bendruomenę, durys į Dievo karalystę. Krikštas palieka neišdildomą žymę žmogaus gyvenime ir niekas iš jo jau nebeatims Dievo vaiko vardo.

• Kryžiaus ženklas - krikščioniško identiteto simbolis. Daromas ant vaiko kaktos.
• Pašventintas vanduo nuplauna gimtąją nuodėmę ir atgimdo naujam Dievo vaiko gyvenimui. Užpilamas ant vaiko galvos.
• Katechumenų aliejus primena, kad nuo šiol Kristus bus krikščionio apsauga ir stiprybė, padės išsprūsti iš piktojo gniaužtų, o nuodėmės sužeistiesiems - išgyti. Jis yra tepamas ant vaiko krūtinės.
• Krizmos aliejus - tai išrinkimo ženklas. Jis primena, jog kiekvienas krikščionis šiame pasaulyje yra kunigas, nes meldžiasi Dievui už save ir kitus. Jis - karalius, besirūpinantis jam pavestaisiais, ir pranašas, liudijantis Dievą kitiems. Juo yra patepama krikštijamo vaiko kakta.
• Baltas drabužis - tai pakrikštytojo dvasinę būseną atspindintis ženklas. Po Krikšto žmogus yra tyras, šventas, be dėmės. Juo yra apgaubiamas pakrikštytasis.
• Krikšto žvakė simbolizuoja Kristaus pergalę prieš mirtį. Žvakė uždegama nuo Velykinės žvakės. Jos šviesa išsklaido tamsą. Žvakė saugoma visą gyvenimą kaip priminimas, jog pakrikštytasis per žemės kelionę kviečiamas puoselėti tikėjimą, vengti nuodėmių tamsos. Ją tėvai įteiks vaikui Pirmosios Komunijos dieną. Ji simbolizuoja naują gyvenimo šviesą, kurią pakrikštytajam dovanoja Viešpats.

Apmąstymai prieš prisiimant krikšto tėvų pareigą

Sulaukti kvietimo būti krikšto tėvais yra didžiulė garbė, tačiau patartina neskubėti priimti pasiūlymo, o paskirti kelias dienas apmąstymams ir nuspręsti, ar tikrai sugebėsite atlikti tokią svarbią pareigą. Verta sau atsakyti į tokius klausimus:

• „Ar mano tikėjimas Dievu yra pakankamai stiprus ir ar galėsiu juo pasidalinti su krikštavaikiu?"
• „Ar turėsiu galimybę dažnai susitikti, bendrauti?"
• „Ar aš pasiryžęs sukurti glaudžius dvasinius santykius su krikšto vaiku visam gyvenimui?"

Krikštatėviai atlieka ypatingą vaidmenį, ne tik tą dieną, kai yra priimamas Krikšto sakramentas, bet ugdant ir vedant vaiką tikėjimo keliu visą gyvenimą. Būtent todėl šeima, renkanti krikšto tėvus savo atžaloms, privalo būti įsitikinusi savo sprendimo teisingumu.

tags: #krikstynos #kriksto #tevu #pareigos

• apie vaikų namų „Ąžuolynas“ istoriją
• Kūrybiškos rudens veiklos darželinukams
• Kaip pasirinkti tinkamus įklotus po gimdymo
• Kaip rasti „Diemedį“ Panevėžyje
• Apie kūdikio kepuraites