Kretingos 81-oji vidurinė mokykla: istorija, raida ir dabartis
Šis straipsnis skirtas išnagrinėti Kretingos 81-osios vidurinės gimnazijos istoriją, pradedant jos užuomazgomis ir plėtra, baigiant dabartine veikla. Straipsnyje remiamasi archyviniais dokumentais, istoriniais šaltiniais ir atsiminimais, siekiant atkurti mokyklos raidą ir jos svarbą Kretingos krašto švietimui.
Įžanga
Kretingos 81-oji vidurinė gimnazija, kaip ir daugelis Lietuvos mokyklų, turi savitą ir įdomią istoriją, kuri atspindi ne tik vietos bendruomenės poreikius, bet ir visos šalies švietimo sistemos pokyčius. Šios mokyklos istorija glaudžiai susijusi su pranciškonų ordinu ir jų veikla Kretingoje.
Pranciškonų vaidmuo Kretingos švietime
Pranciškonai nuo seno buvo svarbūs Kretingos krašto švietimui. Jų iniciatyva buvo įkurta ne tik bažnyčia, bet ir mokykla, kuri vėliau išaugo į gimnaziją. Vienas iš ryškiausių pranciškonų, prisidėjusių prie švietimo Kretingoje, buvo Jeronimas Pečkaitis.
Jeronimo Pečkaičio veikla
Jeronimas Pečkaitis gimė turtingų ūkininkų šeimoje. Baigė Marijampolės gimnazijos keturias klases, mokėsi Seinų dvasinėje seminarijoje. 1908 m. buvo įšventintas kunigu. Vikaravo Turoslėje, Pilypave ir Liubave. 1914 m. spalio 26 d. Palėvenės bažnyčioje įstojo į pranciškonų vienuolyną ir pasirinko vienuolinį Jeronimo vardą. Nuo 1915 m. rudens iki 1917 m. darbavosi Kretingos pranciškonų vienuolyne ir parapijoje. 1917-1918 m. vikaravo Darbėnuose. Norėdamas geriau susipažinti su pranciškonų gyvenimo būdu ir regula, papildyti teologijos ir filosofijos žinias, 1919-1920 m. praleido Silezijos šv. Jadvygos pranciškonų provincijoje, Vokietijoje. 1920 m. grįžo į Kretingą ir 1921 m. birželio 12 d. buvo paskirtas Lietuvos pranciškonų komisaru (vadovavo komisariatui iki 1924 m.) ir Kretingos vienuolyno gvardijonu.
J. Pečkaitis organizavo kareivių nuniokoto Kretingos vienuolyno remontą, po kurio atnaujintose celėse gyveno 23 asmenys. Vienuolyne įrengė bendrabutį pranciškonų išlaikomiems Kretingos progimnazijos moksleiviams, surinko aptarnaujantį personalą. Jis buvo autorius idėjos įkurti vidurinę mokyklą, kurioje būtų mokomi ir auklėjami klierikai. 1922 m. spalio 16 d. klierikams atidarė porą metų veikusią seminariją, kurioje buvo mokoma pagal aukštesniųjų gimnazijos klasių programą. J. Pečkaičio iniciatyva 1922 m. Kretingoje buvo sušauktas pirmasis Lietuvos tretininkų kongresas. 1923 m. paskirtas Kauno vienuolyno viršininku ir Lietuvos tretininkų direktoriumi, nutarė leisti tretininkams skirtą leidinį „Šv. Pranciškaus varpelis“, kurį redagavo nuo 1923 m. iki mirties.
Kretingos mokyklos raida XX amžiuje
XX amžiuje Kretingos mokykla išgyveno įvairius etapus, pradedant nuo progimnazijos ir baigiant vidurine mokykla. Šiuo laikotarpiu mokykla susidūrė su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansavimo trūkumas, mokymo priemonių stoka ir tinkamų sąlygų ugdymo procesui trūkumas. Tačiau, nepaisant sunkumų, mokykla veikė ir bendruomenė dėjo daug pastangų, kad ji gyvuotų.
Pirmieji mokslo metai ir iššūkiai (1921-1923 m.)
1921 m. liepos 1 dieną Švietimo ministerija davė leidimą Naumiesčio valsčiaus valdybai atidaryti vidurinę keturklasę mokyklą. Pirmieji keleri mokslo metai buvo nepaprasti: mokytojams trūko atlyginimų, mokymo priemonių, tinkamų ugdymo procesui sąlygų. Bendruomenė dėjo daug pastangų, kad mokykla gyvuotų.
Iš archyvuose esančių mokyklos dokumentų, ypač posėdžių protokolų, galima sužinoti, su kokiomis problemomis mokykla susidurdavo, kaip buvo ieškoma jų sprendimo kelių. Protokoluose fiksuojami svarstyti klausimai bei surašyti priimti nutarimai bei sprendimai. Iš esančių įrašų sužinome kokios su kokiomis problemomis mokykla susidurdavo, kaip buvo ieškoma jų sprendimo kelių, matome kas kalbėta, ko nespėta, kas nutarta ar iš viso neaptarta ar tuokart atidėta, nesvarstyta. Pasitaiko, kad nurodomi ir sprendimo priėmimo argumentai.
1921 m. lapkričio 13 d. protokolas atskleidžia, kad mokytojai mokyklą vadino progimnazija. Posėdyje dalyvavo piliečiai Polianinas, Mileris, Petrikas, Idzelis, Markvaldas, Pipiras, klebonas Bublys, progimnazijos vedėjas Racevičius, Puplesaitė, Balčytis. Progimnazijai vadovo vedėjas Racevičius Antanas, kunigas. Svarstyti klausimai:
- Įvesti mokiniams uniformą - mergaitėms tamsiai rudos spalvos suknelės ir kepuraitės - biretkės. Berniukams tamsiai pilkos spalvos ir tamsiai mėlynos spalvos kepurės.
- Įvesti lotynų kalbą III klasei.
- Remiantis pravoslavų tėvų prašymu - įvesti pravoslavų tikybos dėstymą.
- Visame mokyklos name nuspręsta sudėti antrus langus.
- Rusų kalbos įvedimo klausimas liko neišspręstas.
1922 m. sausio 8 d. Pamokų paskirstymas. Matematikos klausimu. Pataisos - kvotimai (egzaminai). Eglaitės vakarėlio klausimas. Laiko nustatymas. Klausimai ir sumanymai. Posėdį pradėjo esminiu klausimu - mokymo programa. Buvo nustatytas pamokų skaičius savaitėje kiekvienai klasei ir dalykui. Mokytojų pamokų paskirstymas:
- p. Račys dėsto visose klasėse aritmetiką ir III klasėje algebrą, geometriją, fiziką.
- p. Zakutaitė visose klasėse vokiečių kalbą ir liuteronų evangelikų tikybą, paišybą, rankų darbus ir gimnastiką.
- vedėjas Racevičius visose klasėse R. katalikų tikybą, lotynų kalbą II ir III klasėse. Geografiją ir istoriją III klasėje.
- p. Puplesaitė visose klasėse lietuvių kalbą, I ir II klasėse istoriją ir geografiją ir gamtą visose klasėse.
- vargonininkas P. Pipiras dainavimas, paskirta 3 pamokos savaitėje: I klasė 1 pamoka; II ir III klasės bendra pamoka, choras visoms klasėms.
Protokoluose randama įvairių dalykų, kurie kartais kelia šypseną, kai kurie parodo kai kuriuos šio miestelio, ar to meto valstybės įdomybes, liudija to meto realijas. Pavyzdžiui, žodis „rankvedis“, kuris reiškė pratybų sąsiuvinį. Taurelės kilnojimas buvo labai aktualu XX a. pradžioje, todėl protokole randame svarstytą klausimą „dėl antialkocholinių pasikalbėjimų“.
1922 m. gegužės 1 d. „progimnazijos vedėja M. Puplesaitė“ vienbalsiai išrenkama Mokytojų Tarybos pirmininke. Taigi - įstaigai vadovauja nauja vadovė, kuri taip pat išrenkama ir Mokytojų Tarybos pirmininke. Įrašas sako, kad „vietoj atsisakiusio mokyt. kun. Racevičiaus, lotynų kalbos pamokas paima J. Račys, III klasėj geografijos 2 pamokas ir istorijos 2 pamokas paima J. Račys“. Gali būti, kad progimnazijai vadovauti 1921 metais ėmęs vadovauti A. Racevičius iš viso išėjo iš mokyklos. Toliau yra įpareigojantis įrašas „vedėja, kiek galima stipriau turi reaguoti į disciplinos pažeidimus“.
1922 m. gegužės 19 d. vykęs posėdis trumpas, tačiau svarbus: „1. įstojamųjų kvotimų klausimas; 2. 1921/1922 m. metų baigimo klausimas; 3. Dėl pamokų praleidinėjimo mokinių klausimas“. Nutarta - „įstojamiesiems kvotimams paskirta 12 ir 13 d. d. birželio mėn., Švietimo ministerijos pranešimu 1921/1922 m. metai baigiami birželio 14 d. ir neatėjusieji į pamokas mokiniai turi raštu pasiaiškinti su tėvų ar globėjų patvirtinančiu parašu“.
Dieną prieš baigiantis pirmiesiems mokslo metams, birželio 13 d., įvyksta Mokytojų tarybos posėdis. Jame taip pat dalyvauja ir „Tėvų ir laikytojų komiteto atstovai“. Darbotvarkė: „1. 1921/1922 m. metų rezultatų klausimas; 2. 1922/1923 m. metų pradžios ir įstojamieji ir pataisų kvotimai; 3. Sumanymai“. Iš to matome, kad jau pirmaisiais mokslo metais čia būta trijų progimnazijos klasių, nes: „Pataisos: I klasė iš aritmetikos - 6, iš lietuvių kalbos - 9, iš vokiečių kalbos - 2, gamtos ir istorijos - 1; II klasė iš aritmetikos - 4, iš lietuvių kalbos - 2, iš vokiečių kalbos - 1, iš lotynų kalbos - 9 (lotynų kalba neprivalomas dalykas). Posėdyje minimas ir oficialus valstybės dokumentas - Švietimo programa. Įraše skaitome, kokių dalykų tuomet mokėsi Naumiesčio progimnazijos mokiniai: „Laikantis Švietimo ministerijos mokyklos reformos projekto programos („Švietimo darbai“ Nr 6-7) nėra praeitas kursas iš: iš Senovės istorijos I klasė - praeita iki Graikijos, II klasė - t. p. iki Graikijos, III klasė - praeita tik „Senovės istorija“. Aritmetika: I klasė - išeita iki dešimtainių trupmenų dalybos, II klasė - iki nuošimčių, Vokiečių kalbos - III klasė tik pusė kurso; Lotynų kalba - išeita 3 linksniuotės ir taisyklingosios 4 asmenuotės. Kiti dalykai išeiti sulig programa“. Įrašas toliau sako, kad „į I klasę įstojo tik 2 mokiniai“.
Antrieji mokslo metai (1922-1923 m.)
1922 - 1923 mokslo metų protokolo datos nėra. Įrašas „posėdį atidarė Naumiesčio progimnazijos vedėjas I. Statkevičius“ sako, kad mokyklai jau vadovauja naujas vadovas (iš vėlesnių įrašų sužinoma, kad jo vardas Ignas). Šiame posėdyje jau kalbama apie pinigus. Darbotvarkė:
- Mokyklos vedėjo pranešimas.
- Komiteto kasininko pranešimas.
- Mokinių mokestis už mokslą.
- Tėvų komiteto rinkimai.
- Senųjų mokytojų atsiskaitymas.
- Dėl kalbų: anglų, rusų.
Naujojo mokyklos vedėjo pranešimas protokole aprašomas asketiškai: „mokinių yra 81 (įskaitant kandidatus į I klasę). Mokyklai reikėtų dar vieno mokytojo, nors šiaip taip galima apsieiti“. Iš čia sužinome tikslų Naumiesčio progimnazijos pirmųjų bei antrųjų mokslo metų mokinių skaičių.
Progimnazijos Komiteto kasininko pranešimo aprašymas: „Hofmanas - pinigų yra tiek, kad nuo mokinių paėmus po 1000 Auksinų, tai progimnazija išgyvens tik iki Naujų metų. Nuo Naujų metų Švietimo ministerija ketina priimti savo žinion. Hofmanas pranešė apie senųjų mokytojų skundus dėl algos neužmokėjimo. Mokytojams užmokėta pagrindinė alga su 80 procentų priedu. 20 procentų išlaikyta už butą ir kurą. Žodžiu buvo sutikta vedėjui apmokėti kelionės išlaidas. Nutarta 2000 Auksinų ir mokytojui Venkiui 1000 Auksinų. Račui ir Puplesaitei iš priedų išskaityti 20 procentų už kurą ir butą, o Sakutaitei apmokėti tik pagrindinę algą“.
1922 m. lapkričio 9 dienos Naumiesčio progimnazijos mokytojų Tarybos nutarime jau randame nemažą intrigą - kalbama apie pinigus ir užmokestį mokytojams. Jie nepatenkinti Tėvų komiteto sąlygomis ir siūlo savo. O jų nepatenkinus - mokytojai atsisako dirbti. „Vedėjas I. Statkevičius praneša apie Tėvų komiteto susirinkimo pasiūlytas sąlygas: už savaitinę l pamoką po 1 litą. Už vadybą 50 Lt., kitus mokytojams priklausančius už darbą pinigus išmokėti po Naujų metų, kad tikisi surinkti mokesčius už mokslą. Tėvų komitetas iš mokinio gali imti tik po 5 Lt., to bus užtenkama pagal pasiūlytas sąlygas. Mokytojų Taryba apsvarstė ir randa, kad jei mokestis už mokslą nebus surinktas dabar, tai po Naujų metų jis padidės ir bus daug sunkiau surinkti. 1. Išlaikyti IV klasėje nuo mokinio pareis po 9 Lt.; 2. Neprivalomas dalykas - 6 Lt.; 3. Išmokėti mokytojams senas skolas 30 Lt.; 4. Sumokėti valdžios mokestį 12,5 Lt. Tokiu būdu mokiniui prisieis užmokestis 57,5 Lt. ir nėra vilties, kad jie sumokės“.
Atsakydami į Tėvų komiteto siūlymus mokytojai nusprendė: „Tėvų komiteto pasiūlytų sąlygų nepriimti. Iš savo pusės Mokytojų Taryba kiek nusileido: 1. Atsisako mokesčio už pridedamąsias pamokas; 2. Už darbą lapkričio ir gruodžio mėnesiais reikalauti atlyginimo kaip valdžios mokyklose be pridėtų nuošimčių, kurių mokėjimo gali palaukti; 3. Senų skolų pridėtų procentų apmokėjimo palaukti iki po Naujų metų; 4. 10 procentų neturtingų ir gabių mokinių žvilgsniu paimti savo atsakomybėn; 5. Išgauti nuo juridinių asmenų pasižadėjimą, kad skolos bus išmokėtos. Jų tarpe 1 028 Lt. už rugsėjo ir spalio mėnesius ir nuošimčius, kaip valdžios mokyklose; 6. Už lapkričio mėnesį užmokestį išsireikalauti iki lapkričio 15 d., nes mokytojai neturi iš ko gyventi. Šių sąlygų Tėvų Komitetui nepriėmus, visi mokytojai nuo lapkričio 13 dienos atsisako dirbti ir šio protokolo nuorašą siunčia Švietimo ministerijai“.
1923 m. gegužės 4 dieną įvyksta nepaprastas Mokytojų tarybos posėdis dėl pinigų. Matyt situacija mokykloje buvo gan įkaitusi, nes posėdis ne tik protokoluotas, bet bemaž stenografuotas.
Kretingos pranciškonų gimnazija ir jos transformacijos
1932 metais, gegužės 26 dieną, tėvui A. Dirvelei OFM pašventinus kertinį mokyklos akmenį, buvo pradėti statybos darbai. Tų pačių metų rudenį, spalio 4 dieną, šv. Pranciškaus šventės metu, įvyko naujosios ugdymo įstaigos atidarymo iškilmės. 1933 metų vasarą Lietuvos švietimo ministerija suteikė jai gimnazijos teises. Kretingos pranciškonų gimnazijoje dirbo aukštos kvalifikacijos mokytojai, baigę mokslus ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje (tėvas B. Zajančkauskas OFM - Friburgo universitetą, K. Misevičius - Berno universitetą). Jai vadovavo V. Šliogeris (1932 - 1934 m.), S. Pupaleigis (1934 - 1937 m.), T. B. Zajančkauskas OFM (1937 - 1940 m.). Į šią ugdymo įstaigą važiavo mokytis jaunuoliai iš visos Lietuvos. Gimnazijoje mokiniai įgydavo ne tik tvirtų mokslo žinių, įgūdžių; daug dėmesio skiriama religiniam jų lavinimui, auklėjimui, kultūros dalykams.
1940 - 1941 metai, vokiečių okupacija, pokario metai - patys neramiausi ir sudėtingiausi mokyklos istorijoje. Pranciškonų gimnazija panaikinama, tačiau aukštų siekių ir idealizmo dvasia neužgeso… 1940 - 1950 metais ji tampa valstybine Kretingos gimnazija; jai vadovavo Antanėlis (1944 - 1945 m. m.), J. Gedgaudas (1945 - 1947 m. m.), V. Ereminas (1947 - 1948 m. m.), J. Macelis (1948 - 1952 m. m.), 1950 metais gimnazija panaikinama, įsteigiama vidurinė mokykla. 1961 metais prie senojo gimnazijos pastato pradėtas statyti didelis priestatas; mokykla labai išsiplečia - ilgą laiką ji buvo vienintelė vidurinė mokykla mieste. 1976 metais, atvėrus duris Kretingos 2 - ajai vidurinei mokyklai, ji pradėta vadinti Kretingos 1 - ąja vidurine mokykla (iki 1992m.). Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio mokyklai vadovavo A. Bakštys (1952 - 1955 m .m.), A. Daugelė (1955 - 1967 m. m.), V. Misevičius (1967 - 1972 m. m.), A. Lukavičius (1973 - 1987 m. m.), J. Žilinskas (1987 - 1991 m. m.). Mokykloje dirbo talentingi mokytojai, kurie išugdė daug jaunų žmonių, vėliau tapusių žymiais Lietuvos mokslo, meno ir kultūros darbuotojais.
Viešpats mums visiems lėmė ATGIMIMĄ … Į Kretingą grįžę broliai pranciškonai (1989 m.), vadovaujami Astijaus Kungio OFM, subrandino prasmingą mintį - įsteigti Kretingos katalikišką vidurinę mokyklą (tai padaryta 1992 m.), o vėliau atkurti Pranciškonų gimnaziją. 1994 - aisiais metais katalikiškoje vidurinėje mokykloje įsteigiamos pirmosios gimnazinės klasės. Prabėga keleri įtempto darbo metai… 1998 metų gegužės 28-oji - itin džiaugsminga diena mokyklos bendruomenei: jai suteikiamas gimnazijos statusas, grąžinamas senasis Pranciškonų gimnazijos vardas. Nuo 1992 metų iki 2005 metų gimnazijai vadovavo Asta Radikienė - šios mokyklos mokinė ir mokytoja. Nuo 2005 metų iki 2007 metų gimnazijai vadovavo Andrius Mizgiris. Nuo 2008 m. rugsėjo 1-osios mokiniams duris atvėrė Viešoji įstaiga Pranciškonų gimnazija, kuriai vadovavo Leonas Šidlauskas iki 2015 m. Nuo 2015 m. iki 2025 vasario mėn. Gimnazijai vadovavo br. Alvydas Virbalis OFM. Gimnazijos steigėjas Lietuvos Šv. Vizija. Misija.
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija - dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Kretingoje, Savanorių g. 56, vykdanti vidurinio ir papildomo ugdymo programas. 1980 m. Kretingoje pastatyta nauja, trečioji vidurinė mokykla, rugsėjo 1-ąją sutiko pirmuosius savo mokinius. 1991-1992 m. įvestos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų klasės. 1993 m. mokyklai suteikiama teisė atidaryti pirmąsias humanitarinio ir realinio profilio gimnazijos klases. 1994 m. gegužės 30 d. mokyklai suteiktas kunigo Jurgio Pabrėžos (1771-1849) vardas. 1997 m. gegužės 30 d. Kretingos rajono savivaldybės taryba nusprendė nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. J. Pabrėžos vidurinę mokyklą reorganizuoti į Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnaziją. 2012-2013 mokslo metais gimnazija buvo iki galo išgryninta ir nuo tų metų tapo keturmete gimnazija, turinčia 1-4 gimnazijos klases (9-12 klasės). 2013 m. balandžio 19 d. įvyko iškilmingas susirinkimas - gimnazija ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, LCC tarptautinis universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas, Klaipėdos valstybinė kolegija ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir kreipimąsi į Kretingos rajono savivaldybę dėl gimnazijos pavadinimo keitimo į „Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija“ nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. 2013 m. gegužės 30 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje vienbalsiai pritarta, kad gimnazija nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. vadinsis Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetine gimnazija. 2013 m. spalio 7 d. LR švietimo ir mokslo ministras pasirašė įsakymą „Dėl Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos statuso. 2013 m. lapkričio 8 d. gimnazija atšventė savo 33-jų metų sukaktį ir naująjį statusą. 2016 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos universiteto rektorius, Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos direktorius ir gimnazijos direktorius pasirašė mokyklos atnaujinimo, tęstinio bendradarbiavimo sutartį. Mokinių skaičius 473 (2019/2020 m.).
Direktoriai
- 1980-1988 m. - Romualda Jacytė
- 1988-1989 m. - Steponas Baltuonis
- 1989-1995 m. - Birutė Šidlauskienė
- 1995-2016 m. - Adelė Rozgienė
- 2016-2019 m. - Vidmantas Milašius
- Nuo 2020 m. - Asta Noreikienė
Žymūs mokytojai
- Vytautas Narmontas, matematikos mokytojas ekspertas, 2010 m. apdovanotas už nuopelnus Lietuvos švietimui.
- Valdonija Karaliūnienė, dailės mokytoja ekspertė, žinoma dailininkė ir dizainerė Kretingoje, 2012 m. apdovanota už nuopelnus Lietuvos kultūrai.
Kretingos technologijos ir verslo mokykla
1972 m. veiklą pradėjo 21-oji kaimo profesinė mokykla. Laikui bėgant keitėsi mokyklos pavadinimai: 1973 m. - 21-oji kaimo profesinė mokykla, 1984 m. - 81-oji vidurinė profesinė technikos mokykla, 1988 m. - Kretingos profesinė technikos mokykla, 1989 m. - Kretingos žemės ūkio mokykla. 2000 m. mokyklos steigėju tapo Švietimo ir mokslo ministerija (prieš tai buvo Žemės ūkio ministerija). 2001 m. įsteigtas Kretingos suaugusiųjų mokymo centras. 2002 m. liepos 1 d. suteiktas Kretingos technologijos ir verslo mokyklos vardas, nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. - Viešoji įstaiga Kretingos technologijos ir verslo mokykla (VšĮ Kretingos technologijos ir verslo mokykla). 2006 m. įkurtas technologinio profilio gimnazijos skyrius. Nuo 2013 m. Viešoji įstaiga Kretingos technologijos ir verslo mokykla [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 m. gruodžio 5 d.]. Viešoji įstaiga Kretingos technologijos ir verslo mokykla [interaktyvus]. Iš Mokykla, 2013 [žiūrėta 2013 m. gruodžio 5 d.]. GIEDRYTĖ, S. Kretingos žemės ūkio mokykla. Švyturys, 1997, lapkričio 29, p. DRUNGILIENĖ, Genė. Kretingsodžio „akademija“ atšventė 25-metį. Pajūrio naujienos, 1997, gruodžio 2, p. PETRAITIENĖ, Stanislava. Trys prasmingi dešimtmečiai. Ūkininko patarėjas, 2003, sausio 7, p. STONKUVIENĖ, Laima. Kretingos technologijos ir verslo mokykla priima naujus iššūkius. Švyturys, 2013, sausio 30, p. TINGINIENĖ, Birutė. Gebėjimas žvelgti į ateitį. Švyturys, 2012, balandžio 14, p.
Mokyklos dabartis
Šiandien Kretingos 81-oji vidurinė gimnazija yra moderni švietimo įstaiga, siekianti ugdyti kūrybingus, iniciatyvius ir atsakingus piliečius. Gimnazijoje dirba kvalifikuoti pedagogai, kurie taiko inovatyvius mokymo metodus ir skatina mokinių domėjimąsi mokslu. Mokykla aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, bendradarbiauja su kitomis švietimo įstaigomis ir organizacijomis, siekdama užtikrinti aukštą ugdymo kokybę.
Populiarios mokymosi programos
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro atstovai pristatė naujausias ir paklausiausias mokymų programas aštuntų klasių mokiniams ir jų tėveliams. Taip siekiama supažindinti moksleivius su įvairiomis profesijomis ir padėti jiems apsispręsti dėl tolimesnio mokymosi kelio.
Akcijos ir projektai
Mokyklos bendruomenė aktyviai dalyvauja įvairiose akcijose ir projektuose. Pavyzdžiui, vėl startavo akcija „Mes rūšiuojam“, kurios metu renkami nebeveikiantys elektroniniai prietaisai. Mokiniai keliavo po magišką M. K. Čiurlionio kelionę „Angelų takais“, kurios metu meną patyrė virtualioje realybėje. „Geomoksliukų“ būrelio nariai užsiėmė pavasarine sėja ir pasikvietė Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėją Jurgitą Tertelienę.
Moksleivių pasiekimai
Vykusioje Kretingos rajono 8 klasių mokinių istorijos olimpiadoje rajoniniame etape 8a klasės mokinys Tijus Valanta laimėjo II vietą. Mūsų progimnazijos 3 klasių mokiniai dalyvavo respublikiniame diktanto rašymo konkurse anglų kalba „Listen to write 2024“. Diplomais apdovanoti mokiniai, kurie parašė diktantą be klaidų: Rapolas Pranaitis, 3c kl. (sudėtingas lygis); Augustas Kuprys, 3b kl. (sudėtingas lygis); Erika Baužytė, 3a kl.
Tradicijos ir šventės
Per integruotą etikos ir muzikos pamoką 5a klasės moksleiviai buvo supažindinti su Atvelykio šventės tradicijomis ir papročiais. Pamokoje vaikai ugdėsi pažinimo, socialines-emocines, kūrybines, komunikavimo ir skaitmenines kompetencijas. Kretingos bažnyčia turbūt dar niekad nematė tiek gausiai iškilmingoje procesijoje per šeštadienio Padėkos šv. Mišias. Šis renginys pabrėžia stiprias mokyklos bendruomenės ir vietos religinės bendruomenės ryšius, puoselėjančius tradicijas ir vertybes.
Istorinės mokyklos Kretingos rajone
Šiame skyriuje apžvelgiamos ir kitos Kretingos rajono mokyklos, kurios taip pat turi turtingą istoriją ir yra svarbios krašto švietimui.
Kartenos mokykla
Istoriko K. Misiaus knygoje „Lietuvos katalikų bažnyčios“ rašoma, kad „Mykolas Sapiega 1639 m. fundavo Kartenoje parapinę mokyklą“. Parapinė mokykla per tuos ilgus metus tai uždaroma, tai vėl atidaroma. Yra duomenų, kad 1853 m. mokyklą lankė 31 mokinys. Visiems puikiai žinomas carinės priespaudos laikotarpis, o ypač 1863-ieji metai, sukilimo prieš baudžiavą metai. Pasekmės skaudžios - sukilimas pralaimėtas, uždrausta spauda, mokyklos. Taip 40 metų: „anei druko, anei rašto/ mums turėt neduoda/ ir vis nori, kad Lietuva/ būt tamsi ir juoda“.
1897 m. karteniškiai pastatė namus valsčiaus valdybai ir mokyklai. Nuo 1904 m., panaikinus spaudos draudimą, atsirado galimybė mokyti lietuvių kalbos, bet mokytojų, mokančių lietuviškai, nebuvo, tad kol kas ir toliau buvo mokoma rusų kalba. Tokia mokykla veikė iki I-ojo pasaulinio karo, o karo metais buvo ir vėl uždaryta. 1915-1918 m. Kartenos valsčiuje mokyklų nebuvo. Po karo Kartenoje pradėjo veikti 4 skyrių pradinė mokykla, kurioje buvo 100 mokinių, o juos mokė 3 ar 4 lietuviai mokytojai.
1920 m. į Karteną atvyksta jaunas mokytojas Feliksas Einas. Tai išsilavinęs, poetiškos prigimties žmogus, palikęs gilius pėdsakus mokyklos istorijoje. Apie 1931 m. Kartenoje dirbo mokytojas Skerys, kurį dar prisimena senieji karteniškiai. 1933 m. rugsėjo 1d. atidaryta Kartenos vidurinė mokykla. 1935 m. įsteigta Kartenos amatų mokykla. 1944 m. vasarą, artėjant frontui, pasitraukė iš Vilniaus ir grįžo į gimtinę karteniškis mokytojas Antanas Urbonas, svajojęs apie vidurinę mokyklą miestelyje. Jo iniciatyva 1945 m. įkuriama Kartenos progimnazija. A. Urbonas prisimena: „Svarbiausia buvo - rasti patalpas kuo arčiau Kartenos miestelio. Kelias dienas paklaidžiojęs po apylinkes, Asteikių kaime radau Griciaus namą: naujas, medinis, dar neseniai įrengtas, sienos ir stogas yra, langai yra, keturi nemaži kambariai. Viename kambaryje žiemoja šeimininko šeima, kiti kambariai tušti ir jokie darbai nevykdomi. Gal už 150 m mažoje Jesevičiaus sodyboje randu dar vieną mažą kambarį - 4-5 mokyklinius suolus bus galima pastatyti. Abiejų sodybų šeimininkai sutiko. Pagaliau 1945 m. vasario mėnesį tarp 14-17 d. įvyksta Kartenos progimnazijos atidarymas. Didžiuojuosi, kad teko garbė pradėti iškilmes. Kaip šiandien prisimenu: stoviu prie stalo nugara į langą, pro langą - dienos šviesa, sklindanti iš Minijos slėnio, o priekyje pilna pilna klaselė šio iškilmingo akto dalyvių. Visų veiduose iškilminga rimtis ir džiaugsmas. Mano pasisakymo pagrindinė mintis buvo: „Žemaičiai per amžius apstatė Minijos pakrantes pilimis apsigynimui nuo priešų. Šiuo momentu mes ant Minijos krantų įkuriame pilį, bet ne gynybos, o kultūros tvirtovę.
1946 m. rudenį progimnazijos klasės jau buvo perkeltos į Karteną, į suremontuotą 1897 m. pastatytą valsčiaus valdybai ir mokyklai namą. 1950 m. Kartenos progimnazija pertvarkoma į Kartenos vidurinę mokyklą. 1955 m. atidarytas Kartenos vaikų darželis. 1966 m. mokykla įsikūrė naujame pastate, nors liko naudojami ir senieji pastatai, kuriuose buvo valgykla, fizikos, biologijos, chemijos kabinetai, biblioteka. 1999 m. rugsėjo 1-ąją atidaromas renovuotas pagrindinis mokyklos pastatas. Rekonstruotoje mokykloje be anksčiau buvusių kabinetų papildomai įrengtas kompiuterių kabinetas, dailės studija. Visuose kabinetuose - nauji baldai, reikalinga technika.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
