Kraujavimas krūtinėje nėštumo metu: priežastys, simptomai ir ką daryti

Nėštumas - tai ypatingas ir jautrus laikotarpis moters gyvenime, kupinas fiziologinių pokyčių bei naujų patirčių. Viena iš svarbių organizmo sistemų, kuri pasikeičia nėštumo laikotarpiu, yra krešėjimo (hemostazės) sistema. Nors daugelis moterų apie tai dažnai nesusimąsto, krešėjimo pokyčiai turi didelę reikšmę nėštumo eigai, gimdymui ir pogimdyminiam laikotarpiui. Šių pokyčių supratimas gali padėti geriau įvertinti tam tikrų kraujo tyrimų rezultatus, laiku pastebėti galimus sutrikimus ir užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms. Tačiau, be kraujavimo iš makšties, nėštumo metu moterys gali patirti ir kitų kraujavimo apraiškų, įskaitant krūtinės srityje.

Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių, hormonų pusiausvyros pakitimų. Vienas iš pagrindinių tokių pokyčių tikslų - užtikrinti vaisiaus gyvybingumą ir sumažinti riziką, susijusią su kraujo netekimu gimdymo metu. Nėštumo metu padidėja daugelio krešėjime dalyvaujančių baltymų, taip vadinamų krešėjimo faktorių, koncentracija (pavyzdžiui, fibrinogeno, VII, VIII, X faktorių), sumažėja natūralių krešėjimą slopinančių baltymų, tokių kaip baltymo S, antitrombino kiekis. Taip pat labiau yra slopinama fibrinolizė (krešulių tirpinimo procesas), todėl kraujas tampa linkęs labiau sudaryti krešulius. Šie pokyčiai nėra patologija - tai fiziologinė nėščiųjų adaptacija. Padidintas polinkis kraujui krešėti, pirmiausia, yra apsauga gimdymo metu. Didėjantis krešėjimo pajėgumas padeda sumažinti pogimdyminio kraujavimo (hemoragijos) riziką. Tačiau egziztuoja ir padinto krešumo rizika - polinkis į trombozę. Hiperkoaguliacinė nėščiųjų būsena nuo 4 iki 50 kartų padidina veninės tromboembolijos (VTE) riziką. Nėščiosios, palyginti su nenėščiomis moterimis, turi didesnę giliųjų venų trombozės (GVT) ir plaučių embolijos (PE) riziką. Kartais krešėjimo pokyčiai gali sąveikauti su kitomis ligomis, pavyzdžiui, preeklampsija, antifosfolipidiniu sindromu ar placentos nepakankamumu.

Krūtų skausmas ir jautrumas yra vieni pirmųjų nėštumo požymių, kuriuos moterys gali jausti jau po pastojimo praėjus vos 1-2 savaitėms. Nėštumo metu krūtys padidėja, visų pirma, dėl pieno liaukų padidėjimo. Jeigu moteris priauga daug svorio, padidėja ir pieno liaukas supantis riebalinis audinys (tačiau tai nutinka vėlesniu nėštumo laikotarpiu). Įprastai labiau krūtys padidėja arba pokytis ryškiau matomas, jeigu moters krūtinė iki nėštumo buvo maža ir/arba jeigu tai pirmasis nėštumas. Taip pat gali pasireikšti krūtinės niežulys.

Nėštumo metu kraujo tūris padvigubėja, o kraujotaka tampa gerokai intensyvesnė, todėl pastojus labai greitai ima ryškėti krūtyse esančios kraujagyslės. Taip pat gali pakisti aureolės - jos tampa tamsesnės. Ant aureolių ir iki nėštumo esantys nedideli spuogelius primenantys darinukai nėštumo metu padidėja ir patamsėja.

Sukietėjimai, gumbeliai krūtyse nėštumo metu gali atsirasti dėl pieno latakėlių užsikimšimo arba tai gali būti gerybiniai augliukai - fibroadenomos. Spenelių išskyros, ypač tirštos, gelsvos išskyros, yra priešpienis, kuris yra labai svarbus ir pirmasis naujagimio maistas.

Jeigu krūtys nėštumo laikotarpiu didėja labai greitai, nėščioji priauga daug svorio, ant krūtų gali atsirasti strijų. Kartais rekomenduojama vengti liemenėlių su vieliniais pakietinimais, nes vielutės gali trikdyti kraujotaką, pieno tekėjimą, padidinti pieno latakėlių užsikimšimo riziką. Didelio pagrindo tokie nuogąstavimai neturi, problemų galėtų sukelti nebent labai ankštos, labai stipriai įsispaudusios liemenėlės ilgalaikis nešiojimas. Nėštumo pabaigoje daugeliui moterų patogu nešioti žindymo liemenėles su atsegamais kaušeliais.

Pasirodžius priešpieniui, naudokite liemenėlę drėgmę sugeriančius įklotus. Jie būna vienkartiniai arba daugkartiniai. Didėjant krūtims oda įsitempia, sausėja, ją niežti, gali įtrūkti ir atsirasti strijų. Nemalonius simptomus gali palengvinti odos drėkinimas, todėl krūtį tepkite drėkinamuoju kremu arba aliejais.

Jeigu atsirado sukietėjimų, jie yra skausmingi, juos galima pašildyti kompresu ar šilta, nestipria dušo srove, pagulėti šiltoje vonioje. Sukietėjimus švelniai masažuokite link spenelių (bet pačių spenelių perdėm „nejautrinkite“, nes tai gali paskatinti priešpienio išsiskyrimą). Jeigu „guzeliai“, „žirneliai“ vis tiek išlieka, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tikėtina, kad tai gerybiniai augliukai fibroadenomos.

Nėštumo metu gali būti atliekami įvairūs kraujo krešėjimo sistemos tyrimai. Kai kurie jų skiriami įprasta tvarka reguliaraus apsilankymo pas nėštumą prižiūrintį gydytoją metu, kiti skiriami, jei atsiranda įtarimų dėl galimų sutrikimų.

Kraujo krešėjimo sistemos tyrimai nėštumo metu:

• Bendras hematologinis tyrimas (apimantis trombocitų skaičiaus nustatymą). Trombocitai atlieka svarbų vaidmenį pradiniame krešulio formavimęsi. Paprastai nėštumo metu trombocitų skaičius gali nežymiai sumažėti (dėl praskiedimo efekto, t. y. padidėjusio kraujo tūrio), tačiau vertės paprastai išlieka normos ribose.
• Protrombino laikas (PL) ir tarptautinis normalizuotas santykis (TNS, angl. INR). Šie parametrai vertina tam tikrų krešėjimo faktorių (išorinio ir bendrojo aktyvavimosi kelio) veiklą. Nėštumo metu PL/TNS dažniausiai išlieka normos ribose, nors gali nežymiai sumažėti. Nėštumo metu padidėjęs PL/TNS gali parodyti kepenų funkcijos sutrikimus ar vitamino K stoką.
• Aktyvinto dalinio tromboplastino laikas (ADTL). ADTL vertina šiek tiek kitokių krešėjimo faktorių nei PL/TNS veiklą, atspindi vidinio ir bendrojo aktyvavimosi kelio krešėjimo faktorių dalyvavimą. Nėštumo metu ADTL nežymiai sutrumpėja dėl padidėjusio krešėjimo faktorių kiekio.
• Fibrinogenas. Fibrinogenas - pagrindinis tirpus baltymas, kuris, veikiant kitam krešėjimo baltymui trombinui, virsta netirpiu fibrinu ir sudaro krešulio karkasą. Nėštumo metu fibrinogeno koncentracija reikšmingai padidėja (dažnai >4 g/l), ir tai yra laikoma normaliu fiziologiniu pokyčiu.
• D-dimerai. D-dimerai yra fibrino skaidymo produktas, kurio kiekis padidėja, kai organizme intensyviai formuojasi ir tirpsta krešuliai. Nėštumo metu D-dimerų koncentracija pamažu kyla ir gali viršyti įprastas normas, taikomas nenėščioms moterims. Todėl nėštumo metu D-dimerų tyrimo specifiškumas trombozės diagnostikai labai sumažėja.
• Antitrombinas, baltymas C, baltymas S. Tai natūralūs antikoaguliantai. Nėštumo metu baltymo S lygis sumažėja, kas laikoma normaliu reiškiniu.
• Specifiniai tyrimai trombofilijai nustatyti. Jei moteris turi padidėjusią trombozių riziką, gali būti skiriami genetiniai Leideno ir protrombino geno G20210A mutacijų, imunologiniai antifosfolipidinių antikūnų tyrimai.

Interpretuojant laboratorinius kraujo tyrimų rezultatus, svarbu atsižvelgti į fiziologinius pokyčius nėštumo metu. Nėščiųjų kraujo tyrimų normos (pamatiniai biologinių verčių intervalai) dažnai skiriasi nuo nenėščių suaugusių moterų normų. Pavyzdžiui, normalus fibrinogeno lygis nėščiosioms yra gerokai didesnis (>4 g/l), nei įprasta normali riba (2-4 g/l), o D-dimerų nenėščių moterų iki 50 m.

Ne visais atvejais galima 100% išvengti trombozės ar kitų kraujo krešėjimo sutrikimų nėštumo metu, tačiau yra tam tikrų priemonių, kurios gali sumažinti jų riziką. Reguliarus, saikingas fizinis aktyvumas (pasitarus su gydytoju) gerina kraujotaką ir mažina veninės trombozės riziką. Kompresinės kojinės gali padėti sumažinti veninę stazę kojose ir sumažinti GVT riziką. Jei moteris turi nustatytų trombofilijų ar padidėjusią trombozės riziką, gali būti paskirti mažos molekulinės masės heparinai (MMMH) trombozės profilaktikai. Ši profilaktika yra svarbi siekiant išvengti sunkios komplikacijos - plaučių embolijos. Svarbu laikytis nėštumą prižiūrinčio gydytojo nurodymų, reguliariai lankytis apžiūrose.

Nėštumo metu kraujavimo iš makšties pasireiškia pirmajame nėštumo trimestre apie 25 proc. atvejų, o antrojo nėštumo trimestro metu šis skaičius sudaro 1-2 procentus. Nors dažniausiai kraujavimu bei pilvo skausmu komplikuotas nėštumas progresuoja normaliai, jis kelia didelį stresą nėščiajai, didina nėštumo praradimo ir ektopinio nėštumo riziką.

Tačiau jei pastebėjote tepliojimą ar kraujo, nereikėtų pulti į paniką, ne visuomet šis simptomas žada kažką blogo. Akušerė-ginekologė dr. Dovilė Ramanauskienė pabrėžia: „Kiekvienas nėštumo metu pasirodęs kraujavimas yra svarbus. Kartais tai - normos ribose, tačiau bet kokiu atveju jį turi įvertinti specialistas.“

Kada kraujavimas gali būti normalus reiškinys?

Nors kraujas nėštumo metu visada sukelia stresą, tam tikrais atvejais jis gali būti visiškai fiziologinis. Tai nereiškia, kad tokį kraujavimą galima ignoruoti, tačiau dažnai tai nėra pavojus nei mamai, nei vaisiui.

• Implantacinis kraujavimas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, 3-4 nėštumo savaitę, kai kurioms moterims gali pasirodyti šiek tiek kraujo arba kraujingų išskyrų: apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinant gimdos gleivinėje pažeidžiamos gleivinės kraujagyslės. Vienas iš dažniausių “netikėto” kraujo pasirodymo atvejų yra ankstyvas nėštumo etapas - kai embrionas įsitvirtina gimdos gleivinėje. Tai gali įvykti maždaug 6-12 dieną po pastojimo. Toks kraujavimas būna labai lengvas, rausvos ar rusvos spalvos, dažniausiai be skausmo ir trunka tik vieną ar dvi dienas. Daug moterų jį supainioja su silpnomis mėnesinėmis ir net nežino, kad jau laukiasi.
• Kraujavimas po lytinių santykių: Nėštumo metu gimdos kaklelis tampa labiau krauju aprūpintas ir jautresnis. Dėl to net nedidelis mechaninis dirginimas - pavyzdžiui, lytiniai santykiai - gali sukelti lengvą kraujavimą. Paprastai tai nėra pavojinga, jei kraujas pasirodo tik kartą, nėra skausmo ar kitų nemalonių simptomų, o išskyros greitai išnyksta.
• Gimdos kaklelio erozija: Kai kurioms moterims jau prieš nėštumą būna nustatyta gimdos kaklelio ektopija (vadinamoji erozija), kuri nėštumo metu gali kraujuoti dažniau. Tai dažniausiai paviršinis pakitimas, kuris neturi įtakos nėštumo eigai, tačiau vertas gydytojo stebėjimo.
• Kraujas dėl padidėjusios kraujotakos: Nėštumo metu viso organizmo kraujotaka padidėja, ypač mažajame dubenyje. Kai kuriais atvejais net intensyvesnis sportas, ilgesnis stovėjimas ar karštas dušas gali sukelti silpną vienkartinį kraujavimą. Tai dažniausiai būna nestipru, trumpalaikė ir išnyksta be pasekmių.

Gydytoja akušerė-ginekologė dr. Ramanauskienė komentuoja: „Švelnus, trumpalaikis kraujavimas be skausmo ir kitų simptomų - ypač pirmąjį trimestrą - dažnai būna nekenksmingas. Bet net jei įtariate, kad tai „tik implantacija“, verta pasitarti su gydytoju - kad neliktų jokių abejonių.“

Kada kraujavimas rodo pavojų nėštumui?

Ne kiekvienas kraujavimas yra „normalus“ - kai kuriuose atvejuose jis gali būti rimtas įspėjimas apie nėštumo komplikacijas ar net gyvybei pavojingas signalas. Svarbiausia - reaguoti greitai, ypač jei kraujavimas pasireiškia kartu su skausmu, silpnumu ar karščiavimu.

• Persileidimas: Kraujavimas pirmąjį nėštumo trimestrą gali būti ir persileidimo požymis. Vienas dažniausių priežasčių, kodėl kraujavimas tampa rimtu ženklu, yra persileidimo rizika, ypač pirmąjį trimestrą. Tokiu atveju kraujas gali būti šviesiai raudonas arba tamsesnis, jo kiekis kinta - nuo dėmelės iki gausesnio tekėjimo. Dažnai jį lydi spazminis skausmas, sunkumas apatinėje pilvo dalyje arba nugaros srityje. Nors ne visada tai baigiasi persileidimu, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertinta situacija. Kai nėštumas nutrūksta iki 24-os savaitės, tai vadinama persileidimu. Deja, persileidimą patiria apie 20 proc. besilaukiančių moterų. Dažniausiai persileidimas nėra susijęs su motinos veikla - jį paprastai iššaukia vaisiaus vystymosi ypatumai. Jei kūdikis neturi užtektinai chromosomų - tai yra, „statybinės medžiagos“ - jis tinkamai nesivysto, todėl ir įvyksta persileidimas. Persileidimą taip pat gali sukelti problemos su placenta, užsitęsę būsimos motinos sveikatos sutrikimai, infekcija, gimdos struktūros problemos arba susilpnėjęs gimdos kaklelis. Persileidimo simptomai: kraujavimas, išsiskiriantys kraujo krešuliai, skystos išskyros iš makšties, audinių pasišalinimas iš makšties.
• Negimdinis nėštumas: Jei apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie išorinės gimdos sienelės, dažniausiai kiaušintakyje, tai vadinama ektopiniu arba negimdiniu nėštumu. Tai taip pat gali sukelti kraujavimą, ir gali netgi baigtis mirtimi. Paprastai vaisius tokiu atveju šalinamas medikamentais arba atliekant operaciją. Ektopinio nėštumo simptomai dažniausiai pasireiškia tarp ketvirtos ir dvyliktos nėštumo savaitės. Ektopinio nėštumo simptomai be kraujavimo gali būti tokie: Pilvo skausmas apatinėje pilvo dalyje, tik vienoje pusėje, peties skausmas, sunkumas tuštinantis ar šlapinantis, Kraujavimas iš makšties arba rudos, vandeningos išskyros. Jei apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina ne gimdoje (dažniausiai - kiaušintakyje), tai vadinama negimdiniu nėštumu. Pirmasis jo požymis gali būti nežymus kraujavimas kartu su stipriu vienpusiu skausmu ar net alpimu. Tai pavojinga būklė, kuri gali kelti grėsmę gyvybei, todėl net menkiausias įtarimas turi būti tiriamas nedelsiant.
• Placentos problemos: Antroje nėštumo pusėje, ypač trečiame trimestre, kraujavimas gali būti susijęs su placentos problemomis. Jei placenta atšoka nuo gimdos sienelės anksčiau laiko (placentos atšoka) arba yra įsitvirtinusi per arti gimdos kaklelio (placenta praevia), tai gali sukelti gausų, kartais neskausmingą kraujavimą.
• Placentos pirmeiga: Tai nėštumo patologija, kai placenta yra prisitvirtinusi apatiniame gimdos segmente, arčiau gimdos kaklelio. Jei gimdos kaklelis pradeda atsiverti arba gimda susitraukinėja, nėščioji gali pradėti kraujuoti. Dėl gausaus kraujavimo ir hemoraginio šoko gali kilti pavojus moters gyvybei.
• Placentos atšoka (atsiskyrimas): Tai dar viena reta komplikacija, kai vaisiaus kraujagyslės yra šalia vaisiaus dangalų žemiau gimdos kaklelio, arti gimdymo kanalo, taigi, jos nėra apsaugotos placentos ar virkštelės audiniais. Dėl šios būklės vaisius gali netekti daug kraujo. Toks kraujavimas visada reikalauja gydymo ligoninėje - tai ne tik grėsmė mamai, bet ir vaisiaus gyvybei.
• Priešlaikinis gimdymas: Trečiajame trimestre kraujavimas gali būti ir priešlaikinio gimdymo požymis.
• Vaisiaus virkštelės kraujagyslių pirmeiga (vasa previa): Tai dar viena reta komplikacija, kai vaisiaus kraujagyslės yra šalia vaisiaus dangalų žemiau gimdos kaklelio, arti gimdymo kanalo, taigi, jos nėra apsaugotos placentos ar virkštelės audiniais. Dėl šios būklės vaisius gali netekti daug kraujo.
• Infekcijos ar uždegiminiai procesai: Lytinių organų infekcijos - tiek bakterinės, tiek virusinės - gali sukelti kraujavimą dėl sudirgusios gleivinės ar gimdos kaklelio pakitimų. Dažnai kartu pasireiškia ir kiti simptomai: nemalonus kvapas, niežulys, deginimas, skausmas lytinių santykių metu. Tokiais atvejais reikalingi tyrimai ir gydymas, nes kai kurios infekcijos gali paveikti ir vaisių.
• Gimdos kaklelio pažeidimai: Nėštumo metu į gimdos kaklelį priteka daugiau kraujo, taigi, jis tampa jautresnis ir labiau pažeidžiamas. Kraujo kartais gali pasirodyti ir po lytinių santykių.

Kaip aiškina akušerė-ginekologė dr. Ramanauskienė: „Kuo vėlesnis nėštumo laikotarpis, tuo atsargiau reikia vertinti kraujavimą. Net jei skausmo nėra, tai gali būti rimtų komplikacijų pradžia. Svarbiausia - neignoruoti.“

Ką daryti pajutus kraujavimą nėštumo metu?

Kraujavimas nėštumo metu - tai ne tas signalas, kurį galima tiesiog „paleisti pro ausis“. Net jei jaučiatės gerai, kraujas visada reikalauja dėmesio ir stebėjimo, o kai kuriais atvejais - skubios reakcijos. Kuo anksčiau išsiaiškinama priežastis, tuo daugiau ramybės ir saugumo tiek motinai, tiek kūdikiui.

• Nusiraminkite ir stebėkite situaciją: Pirmiausia - nepanikuokite. Vienkartinis silpnas kraujavimas ne visada reiškia grėsmę. Atsargiai apžiūrėkite apatinius arba naudokite įklotą, kad galėtumėte stebėti kraujavimo spalvą, kiekį ir trukmę. Nenaudokite tamponų ir nesimylėkite, kol priežastis nėra aiški. Stebėkite, koks stiprus kraujavimas, ar jis stipresnis ar lengvesnis, ir kiek įklotų naudojate. Patikrinkite kraujo spalvą. Jūsų paslaugų teikėjas gali norėti žinoti. Tai gali būti įvairių spalvų, pavyzdžiui, ruda, tamsiai arba ryškiai raudona.
• Įvertinkite simptomus: Jei jaučiate tik minimalų kraujavimą ir nėra skausmo, tai gali būti susiję su nekenksmingomis priežastimis. Tačiau jei kraujas intensyvėja, pasireiškia spazmai, pilvo ar nugaros skausmas, silpnumas ar svaigulys, būtina elgtis greitai.
• Paskambinkite savo gydytojui: Net jei atrodo, kad tai „tik dėmelė“, visada verta paskambinti gydytojui ar nėščiųjų priežiūros specialistei. Jie įvertins, ar reikia atvykti apžiūrai, atlikti echoskopiją ar papildomus tyrimus. Svarbu būti nuoširdžiai - pasakykite, kokia buvo spalva, kiekis, ar kraujavimas kartojosi, ar yra lydinčių pojūčių.
• Jei reikia - vykite į ligoninę: Jei kraujavimas gausus, tęsiasi ilgiau nei kelias valandas arba jį lydi skausmas, galvos svaigimas, blyškumas, šaltas prakaitas, nedelsdami vykite į priėmimo skyrių. Geriau reaguoti greičiau, nei praleisti svarbų momentą.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Nors ne kiekvienas kraujavimas nėštumo metu yra pavojingas, yra situacijų, kai laikas tampa lemiamas. Kreipkitės į gydytoją ar vykite į ligoninę nedelsiant, jei:

• Kraujavimas yra gausus, primena menstruacijas ar teka krešuliai
• Jį lydi stiprus pilvo ar nugaros skausmas
• Pasireiškia galvos svaigimas, silpnumas, alpimo pojūtis
• Yra temperatūra, šaltkrėtis, šaltas prakaitas
• Jūs žinote, kad laukiatės, o kraujas atsirado pirmąjį trimestrą - net jei jis nežymus
• Kraujavimas įvyko trečiame trimestre - tai visada laikoma skubia situacija
• Pastebėjote kraujo po lytinių santykių, kuris kartojasi ar intensyvėja
• Esate Rh neigiama, ir po kraujavimo reikia skubiai atlikti antikūnų prevenciją

Gydytoja dr. D. Ramanauskienė aiškina: „Kraujavimas trečiame trimestre visada yra skubi būklė - net jei nėra skausmo. Geriau atvykti ir būti išsiųstai namo, nei praleisti placentos atšokimą.“

Taisyklė paprasta: jeigu kyla bent menkiausia abejonė - kreipkitės. Geriau sulaukti profesionalo nuraminimo, nei rizikuoti nežinant, kas vyksta su jūsų kūnu ir kūdikiu.

Diagnostika ir tyrimai

Kraujavimo priežastims nustatyti gali būti atliekami šie tyrimai:

• Apklausa: Gydytojas išsamiai apklaus apie kraujavimo pobūdį, intensyvumą, trukmę, lydinčius simptomus.
• Fizinė apžiūra: Atliekamas ginekologinis patikrinimas, siekiant įvertinti kraujavimo šaltinį ir gimdos kaklelio būklę.
• Kraujo tyrimai: Vienas informatyviausių nėštumo pradžioje - nėštumo hormono chorioninio gonadotropino (hCG) tyrimas. Hormonų kiekis gali suteikti gydytojui svarbios informacijos apie nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi. Taip pat gali būti atliekami bendrieji kraujo tyrimai, siekiant įvertinti bendrą sveikatos būklę. Jei jūsų kraujo grupė yra Rh neigiama, jums reikės gydyti vaistu, vadinamu Rho(D) imunoglobulinu. Tai padės išvengti komplikacijų, susijusių su būsimu nėštumu.
• Echoskopija (ultragarsinis tyrimas): Svarbus tyrimas, leidžiantis įvertinti vaisiaus būklę, gimdos struktūrą, placentos vietą ir kitus svarbius nėštumo aspektus. Gali prireikti nemažai laiko, kol gydytojas išsiaiškins tikslią kraujavimo priežastį, ir daugiau tyrimų, kartojant juos kas 1-2 sav.

Ką svarbu prisiminti?

Jei pasirodė tik šiek tiek kraujo (t. y. neprireikė įklotų ar higieninių paketų jam sugerti), kreipkitės į nėštumą prižiūrintį gydytoją. Nenaudokite tampono, nesiprauskite ir nesiimkite lytinių santykių, kai kraujuojate. Jei jaučiate stiprų pilvo skausmą, karščiavimą, galvos svaigimą ar kitus nerimą keliančius simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Ramybė, sveika mityba, pakankamas poilsis ir reguliarūs vizitai pas gydytoją - tai pagrindiniai dalykai, padedantys užtikrinti sklandų nėštumą. Jei gydytojas paskiria gulimą režimą ar papildomus tyrimus, svarbu jų laikytis.

Nepamirškite: kiekvienas nėštumas - unikalus. Net ir turint nedidelių sutrikimų, dauguma moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus kūdikius.

tags: #kraujuoja #krutine #nestumo #metu

• Senelių teisės į vaiko priežiūros atostogas
• skaitykite apie sudėtingą vaikų drugelių kasdienybę
• darželių situacija Balsiuose
• Išsami informacija apie laikiną globą
• Kompleksinis požiūris į senjorų globą