Kraujo tyrimai nėštumo metu: IgG, IgM ir svarbiausių infekcijų diagnostika
Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena, tačiau gera medicininė priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų. Visgi, dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka, todėl atliekami specifiniai laboratoriniai kraujo tyrimai, padedantys įvertinti imuninės sistemos būklę ir aptikti potencialiai pavojingas infekcijas.
Imunoglobulinai: IgG ir IgM reikšmė
Imunoglobulinas yra imuninės sistemos baltymas, paprastai vadinamas antikūnu. Žmogaus imuninėje sistemoje veikia kelios imunoglobulinų klasės, atliekančios skirtingas funkcijas.
- Imunoglobulinas G (IgG): Tai pagrindinė antikūnų klasė, sudaranti 75-80 % visų imunoglobulinų. IgG labai svarbūs ilgalaikei gynybai nuo infekcijų ir toksinų neutralizacijai. Svarbu paminėti, kad IgG yra vienintelis imunoglobulinas, pereinantis placentą ir tokiu būdu apsaugantis vaisių nuo daugelio infekcijų. IgG kiekis pakyla kaip atsakas į lėtinę infekciją ar po vakcinacijos.
- Imunoglobulinas M (IgM): Tai pirmasis antikūnas, atsirandantis kaip atsakas į infekciją. IgM pakilimas rodo neseniai įvykusią arba ūminę virusinę, bakterinę ar parazitinę infekciją. Dėl didelės molekulinės masės IgM negali įveikti placentos barjero ir apsaugoti vaisiaus nuo infekcijos.
Infekcijų diagnostika nėštumo metu
Bakterijų ir virusų nešiojimas dažnai būna besimptomis, todėl sukėlėjus nešiojanti moteris gali kelti pavojų vaisiui, pati to nežinodama. Pagrindiniai tyrimai, kuriuos rekomenduojama atlikti nėštumo metu:
Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii)
Nėščiajai susirgus toksoplazmoze pirmame trimestre, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą ar priešlaikinį gimdymą. Toksoplazmozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnų prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai. Siekiant nustatyti, kaip seniai įvyko užsikrėtimas, rekomenduojama atlikti IgG avidiškumo tyrimą.
Raudonukė (Rubella)
Raudonukės virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu. Susirgus nėštumo metu, kyla didelis apsigimimų pavojus: smegenų pažeidimų, širdies defektų, aklumo bei kurtumo. Raudonukės viruso IgG tyrimas atliekamas imuniteto įvertinimui, o IgM - aktyvios ligos diagnozavimui.
Virusai. Kaip jiems pasipriešinti?
Citomegalo virusas (CMV)
Infekcija gali būti pirminė (ūminė) arba lėtinė. Pirminė infekcija diagnozuojama nustačius CMV IgM su žemo avidiškumo CMV IgG. Jei CMV antikūnų testo rezultatas yra IgG-/IgM+, galima įtarti pirminę infekciją. Ši infekcija nėščioms moterims yra itin pavojinga, nes gali sukelti įvairių komplikacijų vaisiui.
Sifilis, ŽIV ir Hepatitas B
Šių ligų diagnostika yra privaloma ir būtina siekiant užkirsti kelią perinataliniam užsikrėtimui. Sifiliui diagnozuoti naudojami RPR ir TPHA tyrimai. ŽIV tyrimu nustatomi specifiniai antikūnai, o HBsAg žymi hepatito B viruso buvimą.
| Tyrimas | Ką parodo |
|---|---|
| RPR/TPHA | Sifilio infekcija |
| HBsAg | Hepatitas B |
| ŽIV 1/2 | Imunodeficito virusas |
| BGS pasėlis | B grupės beta hemolizinis streptokokas |
Rezus faktoriaus neatitikimas
Rezus faktoriaus neatitikimas kelia pavojų tik tuomet, jei neigiamą kraujo grupę (Rh-) turinti moteris nešioja vaisių, kuris paveldėjo teigiamą kraujo grupę (Rh+) iš tėčio. Jei moters kraujyje aptinkami antikūnai, vaisiui kyla mažakraujystės rizika. Gydytojai akušeriai ginekologai žino, jog 28-30 nėštumo savaitėmis moteriai reikia taikyti imunoprofilaktiką - suleisti imunoglobuliną. Ši paslauga Lietuvoje yra nemokama ir prieinama kiekvienai nėščiajai.
Nors daugelis tyrimų gali atrodyti gąsdinantys, ankstyva diagnostika leidžia efektyviai kontroliuoti daugelį būklių ir užtikrinti sėkmingą nėštumo eigą. Neatidėliokite rūpesčio sveikata ir laiku atlikite visus gydytojo paskirtus laboratorinius tyrimus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
