Vaiko kalbos raida: nuo gimimo iki mokyklos

Vaiko kalbos raida - tai sudėtingas ir individualus procesas, apimantis fizinius, psichologinius, emocinius ir socialinius vystymosi etapus nuo gimimo iki brandos. Ši raida priklauso nuo daugelio veiksnių: genetinio polinkio, aplinkos, auklėjimo šeimoje ar ugdymo įstaigoje, taip pat bendrosios sveikatos būklės. Tėvams svarbu suprasti, kokie yra vaiko kalbos raidos etapai, kad galėtų tinkamai jį skatinti ir pastebėti galimus sutrikimus.

Kalbos raidos etapai pagal amžių

Vaiko kalbos raida apima įvairius etapus, kuriuos galima suskirstyti pagal amžių:

1. Naujagimystė (nuo gimimo iki 1 metų)

• 1 mėnuo: Pirmą savaitę nuo stipraus garso naujagimis krūpčioja, mirkčioja, nuo vidutinio - pasikeičia pulsas, kvėpavimas. Ketvirtosios savaitės pabaigoje pastebimas raminantis lopšinės poveikis. Naujagimio garsai (rėkimas, verkšlenimas) yra reakcija į išorinius ir vidinius dirgiklius.
• 2-3 mėnesiai: Antro mėnesio pabaigoje-trečio pradžioje prasideda aktyvesnis suaugusiojo ir kūdikio bendravimas. Kūdikis pradeda čiauškėti. Čiauškėjimas padeda susidaryti ryšiams tarp kalbos padargų. Apytikriai iki šešių mėnesių įvairių tautybių kūdikiai čiauška vienodai.
• 5-6 mėnesiai: Kūdikiai pradeda tarti pirmuosius skiemenis: au, ai, eu. Šiuo metu jie jau turi suprasti dažnai vartojamus žodžius žinomoje aplinkoje, tariamus įprastine intonacija, sugeba parodyti, kur yra lėlė, mama, brolis. Antrame pusmetyje prasideda elementarus, nepilnas kalbinis bendravimas, nes kalba tik suaugusysis, o vaikas atsako mimika, gestu, veiksmu.
• 6-7 mėnesiai: Kūdikis čiauškėdamas vis dažniau pradeda tarti gimtosios kalbos garsus. Bendraujant nuolat girdimi garsai įtvirtinami. Nuo šiol vis svarbesnį vaidmenį atlieka klausos analizatorius. Kūdikis kas mėnesį balsių ir priebalsių taria vis daugiau.
• 10-12 mėnesių: Garsų sumažėja. Prasideda tylos laikotarpis - pasiruošimas prasmingam kalbėjimui. Vaikutis turi pradėti tarti pirmuosius prasmingus žodžius, garsų junginius, pažinti atskirai pavaizduotus, o pusantrų metų - ir siužetiniame paveikslėlyje nupieštus daiktus.

Šis etapas trunka nuo gimimo iki 1 metų. Tai verkimo ir šurmulio etapai, vėliau prasideda burbuliavimo etapas, kai vaikas ima formuoti visavertę kalbą.

2. Ankstyvoji vaikystė (nuo 1 iki 3 metų)

• Maždaug po vienerių metų, kai kūdikio žodyne pasirodo pirmieji žodžiai, prasideda ankstyvasis kalbos formavimosi etapas, kuris trunka maždaug iki 3 metų. Šiuo metu vaikas ištaria kai kuriuos žodžius, kurie yra bendro pobūdžio. Pavyzdžiui, išreikšdamas savo norą, ko nors prašydamas vaikas gali pasakyti tą patį žodį - „duok“. Ir tik artimiausi žmonės gali išsiaiškinti, ko jis tiksliai nori.
• Maždaug 1,5-3 metų vaiko žodyne pasirodo žodžiai, iš kurių jis gali susidėlioti trumpas frazes, pavyzdžiui, „duok man gerti“, „gerti mama“ ir pan.
• Arčiau 3 metų jis išmoksta užduoti klausimus „Kur?“, „Kada?“, „Kodėl?“. Kai kurie vaikai praturtina savo kalbą prielinksniais.
• 3 metų vaikas jau bando kurti ilgesnius teiginius.
• Iki 3 metų amžiaus vaikas turėtų taisyklingai tarti visus balsius, nors gali būti nukrypimų, pvz., gali apkeisti balsius: ao, ea, iy, taisyklingai geba tarti priebalsius p, b, m, f, w, k, g, t, d, gali tarti juos suminkštintais: pi, bi, mi, fi, wi, ki, gi, ti, di
• Šio laikotarpio pabaigoje gali pasirodyti tokie garsai kaip: s, z, c, dz kartais net ir š, č, ž dž. Mes neturime tikėtis, kad vaikas nuo dvejų ar trejų metų ištars taisyklingai garsą r. Jis gali būti keičiamas kaip j arba l. Be to, garsą h gali ištarti vietoj f ir atvirkščiai.

Kalbos supratimas: 2 metų vaikas supranta beveik visus suaugusiųjų žodžius, kuriais įvardijami artimiausios aplinkos daiktai, suvokia, ko iš jo norima, vykdo instrukcijas. Vaikas vis tiksliau supranta būdvardžius “didelis”, “geras”, pradeda suvokti antonimus - “karšta - šalta”, “galima - negalima”, žino priešdėlius “ant”, “po”.

Tarimas: Antrųjų metų pradžioje pradedami tarti pirmieji prasmingi žodžiai, garsų junginiai. Pirmieji žodžiai paprasti, vieno ar dviejų vienodų skiemenų žodžiai. Dažniausiai kalboje nevartoja s, š, č, ž, dž, dz, r, ch, kartais ir lengvesnių l, k, g, t garsų. Tai fiziologinis šveplavimas. Lavėjant kalbos aparatui, garsų tarimas tikslės, kalba aiškės. Tokio amžiaus dauguma vaikų taria priebalses t, d, k, g tačiau vis dar gali kilti sunkumų su š, ž, c, č, dž, r.

Žodynas: 2 metų vaikas klausia „kas čia?“, vartoja „mano“, „aš“, „noriu“, pasako artimųjų vardus. Pasirodo dviejų žodžių sakiniai. Žodynas sparčiai gausėja. Pamatęs pažįstamą daiktą į jį ne tik rodo, bet ir pasako pavadinimą. Jei nežino, domisi „kas čia?“ Paklausus pasako savo vardą, amžių, lytį. Nuo dviejų žodžių pereinama prie trijų žodžių sakinių. Pradeda naudoti laikus, daugiskaitą, kalba tampa vis labiau atitinkanti norminę kalbą.

3. Vaikystė (nuo 3 iki 6 metų)

• 3 metai: 3 metų vaikas jau bando kurti ilgesnius teiginius. Iki 3 metų amžiaus vaikas turėtų taisyklingai tarti visus balsius, nors gali būti nukrypimų. Šio laikotarpio pabaigoje gali pasirodyti tokie garsai kaip: s, z, c, dz, kartais net ir š, č, ž, dž. Gali būti keičiamas garsas „r“ kaip „j“ arba „l“.
• 4 metai: Būdamas 4 metų vaikas gali kalbėti paprastais sakiniais. Ketverių metų vaiko kalboje turi būti taisyklingai tariami šie garsai: s, z, c, dz. Jis nebeturėtų jų tarti suminkštintai ar iškištu tarp dantų liežuviu. Ketvirtų gyvenimo metų pabaigoje garsas „r“ gali pasirodyti, bet gali ir nepasirodyti, tai yra norma. Šis vaiko amžiaus tarpsnis - besitęsiantis naujų žodžių kūrybos periodas. Stenkitės tiksliai intonuoti sakomas mintis, instrukcijas, formuluodami užduočių klausimus. Kurkite kasdienes situacijas-veiklas, kuriose vaikas galėtų panaudoti naujus išmoktus žodžius. Skatinkite vaiką įsitraukti į pokalbį, dalintis patirtais įspūdžiais. Siekite įtvirtinti sudėtingėjančius sakinius vaidmeniniuose žaidimuose ar kurkite žaidimams naujas taisykles. Paprašykite, kad vaikas Jus pamokytų kaip, ką ir kur daryti - taip vaikas pasijaus svarbiu ir naudingu, drąsiau kurs ir dalyvaus Jūsų siūlomose verbalinėse veiklose. Skatinkite sekti pasakas ir joms kurkite savus tęsinius. Skaitykite įvairesnėse erdvėse („knygų palapinėje“, „rūbinėlės spintelių auditorijoje“ ar „žaislams-mokiniams“). Įtraukite vaiką į planavimo procesą. Skatinkite pasakoti, ką vaikas sukūrė.
• 5 metai: 5 metų amžiaus vaikas aktyviai vartoja sudėtingus sakinius. Jis vis geriau susidoroja su garsais š, č, ž, dž, nors rišlioje kalboje jie gali juos iškreipti ir tarti kaip s, z, c, dz. Penkerių sulaukęs vaikas atpažįsta keletą raidžių ir moka suskaičiuoti iki penkių-dešimties, tačiau gerai supranta tik pirmųjų 3-5 skaičių prasmę. Jis taip pat supranta žodžių šalia, už, po reikšmę, suvokia tokius terminus kaip rytas, vakaras, vėliau, po to, vakar, rytoj, bet laikrodžio dar nepažįsta. Vaikas kalba vis sudėtingesniais, išsamiais sakiniais (8 ir daugiau žodžių), susikalba tiek su panašaus amžiaus vaikais, tiek su suaugusiais. Kalbėdami naudoja tas pačias gramatines struktūras kaip ir šeimynykščiai, naudoja daugiau būdvardžių. Tokio amžiaus vaikas jau moka papasakoti, kaip reikėtų padaryti vieną ar kitą darbą (pavyzdžiui, nusiplauti rankas, pakloti lovytę), gali atpasakoti įvykių seką laike (kas po ko nutiko), apibūdinti daiktus, nusakyti jų savybes, papasakoti, kam vienas ar kitas daiktas yra naudojamas. Jei vaikas klausia, ką reiškia žodis, būtinai paaiškinkite. Nuolat plėskite vaiko akiratį - tai amžius, kai vaikas jau sugeba suprasti vis sudėtingesnius dalykus. Kalbos, bendravimo įgūdžius labai lavina vaidmenų žaidimai - pavyzdžiui, pirkėjas-pardavėjas, gydytojas-pacientas. Paprašykite vaiko papasakoti, kaip jis kažką padarė - tarkime, pastatė smėlio pilį, nupiešė piešinį ar panašiai. Paprašykite vaiko pamokyti jus ką nors daryti - vaikui tai bus labai smagu, leis jam pasijausti sumaniu, svarbiu ir naudingu.
• 6 metai: Iki 6 metų amžiaus vaikas turėtų tarti visus gimtosios kalbos garsus taisyklingai. Vaikas sugeba išklausyti ilgesnį pasakojimą ir atsakyti į paprastus su tuo pasakojimu susijusius klausimus. Vaikas nesunkiai gali išvardinti kelis tai pačiai kategorijai priklausančius daiktus (augalus, transporto priemones, drabužius).

Šis etapas trunka nuo 4 iki 6 metų. Būdamas 4 metų vaikas gali kalbėti paprastais sakiniais, 5 metų amžiaus, aktyviai vartoti sudėtingus sakinius. Ketverių metų vaiko kalboje turi būti taisyklingai tariami šie garsai: s, z, c, dz. Ketvirtų gyvenimo metų pabaigoje garsas r gali pasirodyti, bet gali ir nepasirodyti tai yra norma, 5 metų vaikas turi aiškiai tarti garsus š, č, ž, dž. Penkerių metų vaiko kalba turėtų būti visiškai suprantama aplinkai. Jis vis geriau susidoroja su garsais š, č, ž, dž, nors rišlioje kalboje jie gali juos iškreipti ir tarti kaip s, z, c, dz. Kalbos raida paprastai vystosi iki šešerių metų.

Kaip skatinti vaiko kalbos raidą?

• Bendravimas: Stenkitės tiksliai intonuoti sakomas mintis, instrukcijas, formuluodami užduočių klausimus. Skatinkite vaiką įsitraukti į pokalbį, dalintis patirtais įspūdžiais.
• Žaidimai: Kurkite kasdienes situacijas-veiklas, kuriose vaikas galėtų panaudoti naujus išmoktus žodžius. Siekite įtvirtinti sudėtingėjančius sakinius vaidmeniniuose žaidimuose ar kurkite žaidimams naujas taisykles. Paprašykite, kad vaikas Jus pamokytų kaip, ką ir kur daryti - taip vaikas pasijaus svarbiu ir naudingu, drąsiau kurs ir dalyvaus Jūsų siūlomose verbalinėse veiklose.
• Skaitymas: Skatinkite sekti pasakas ir joms kurkite savus tęsinius. Skaitykite įvairesnėse erdvėse („knygų palapinėje“, „rūbinėlės spintelių auditorijoje“ ar „žaislams-mokiniams“).
• Planavimas ir kūryba: Įtraukite vaiką į planavimo procesą. Skatinkite pasakoti, ką vaikas sukūrė.
• Bendradarbiavimas: Bendradarbiaukite su tėvais ir kitais vaiką ugdančiais specialistais. Tikslinė kompleksinė pagalba itin svarbi išsiaiškinant vaiko galias skirtingose aplinkose.
• Tėvų elgesys: Nestabdykite vaiko smalsumo užduodant nesibaigiančius klausimus. Neatstumkite/ nepertraukite kalbančio vaiko reikliu drausminančiu žodžiu. Net jeigu tuo metu negalite skirti pakankamai aktyvaus dėmesio, formuluokite atsakymą pilnu sakiniu. Nesišaipykite iš vaiko, jei jam nepavyksta ištarti kai kurių kalbos garsų (R, L, Č, Ž). Nelyginkite jo su bendraamžiais. Nemanykite, kad tik logopedas lavina vaiko kalbą.

Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistus?

Jei netobulėja rišlioji kalba, arba vaiko kalbos vystymasis, lyginant su bendraamžiais, labai atsilieka, reikėtų kreiptis į logopedą. Nors sunku pritaikyti moksliškai pagrįstus vidurkius, svarbu stebėti vaiko raidą. Nereikėtų ignoruoti kalbos sutrikimų, galvojant, kad „išaugs“. Kuo anksčiau bus pradėtas korekcinis darbas, tuo didesnė tikimybė sėkmingai jį įveikti. Pavyzdžiui, 3-4 metų vaiko šveplavimą ištaisyti kur kas lengviau ir greičiau nei šešerių metų vaiko, kai kalbos įgūdžiai jau būna stipriai automatizuoti.

Logoterapeutė Irena Stankuvienė pataria į logoterapeutą kreiptis, jei:

• Su vienerių metų vaiku nėra kalbinio bendravimo (nors garsais);
• 1,2 - 1,5 metų vaikas netaria nė vieno žodžio, nereaguoja į žodinius prašymus, visiškai ar iš dalies nesupranta į jį nukreiptos kalbos, kalba „sava“, aplinkiniams nesuprantama kalba;
• 2 metų vaikas netaria trumpų frazių;
• 3-5 metų vaikas netaisyklingai taria garsus, jo žodynas siauras, jam sunku rišliai kalbėti, pasakoti, jis kalba labai greitai, savo mintis reiškia paskubomis, kalbėdamas kartoja skiemenis, garsus;
• Ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikas netaisyklingai taria garsus, painioja juos kalbėdamas, nepakankamai išsivysčiusi smulkioji motorika, sunkiai sukaupia dėmesį, nesidomi skaičiais, raidėmis, nesiorientuoja, kur yra lapo viršus, apačia, vidurys, sunkiai rašo ar skaito.

Daugelis atėjusių pas logoterapeutą tikisi greito rezultato, tačiau darbo trukmė labai priklauso nuo sutrikimo pobūdžio ir paciento įsitraukimo. Svarbu su kalbos sutrikimais pradėti dirbti kuo anksčiau, vaiką logoterapeutui parodyti vos kilus menkiausiam įtarimui dėl kalbos raidos.

Vienas iš sunkiausių sutrikimų - mikčiojimas, kai sunku ištarti žodžius, išsakyti mintis, kartojami garsai ar net žodžiai. Manoma, kad pasaulyje mikčiojančių žmonių yra 2-3 proc., jis labiau būdingas ikimokyklinukams, dažniau - berniukams nei mergaitėms. Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais - penktaisiais gyvenimo metais. Jam įveikti būtina ne tik logoterapeuto, bet ir neurologo, psichologo pagalba ir paties mikčiojančio žmogaus pastangos.

tags: #4 #metu #vaiko #kalba

• Daugiau apie Gerda Stiklickienė ir Nėštumą
• Vaiko priežiūros atostogos ir vidutinis darbuotojų skaičius
• Skuodo globos namų paslaugos
• Parama neįgalių vaikų ugdymui ir užimtumui
• Sniečkaus ryšys su Mira Bordonaitė