Kraujo tyrimai vaisingumui įvertinti: išsamus gidas

Vaisingumo tyrimai - tai pirmasis žingsnis planuojant šeimos pagausėjimą. Jie padeda įvertinti moters reprodukcinę sveikatą, nustatyti galimas pastojimo kliūtis ir laiku imtis priemonių. Vaisingumo tyrimas - tai medicininis tyrimas arba tyrimų serija, kuria siekiama įvertinti asmens reprodukcinę sveikatą ir gebėjimą pastoti. Šie tyrimai atliekami, kai asmuo ar pora patiria sunkumų pastojant arba nori aktyviai įvertinti savo vaisingumo būklę.

Nevaisingumo apibrėžimas ir priežastys

Nevaisingumas yra apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti per vienerių metų laikotarpį (ir/ar daugiau), kai reguliarių lytinių santykių metu nenaudojamos jokios barjerinės bei kitos kontraceptinės priemonės, kurios padėtų apsisaugoti nuo nėštumo. Jei moteris yra 35 metų ar vyresnė, šis laikotarpis sutrumpėja iki 6 mėnesių - ir tai jau galima laikyti nevaisingumu.

Nevaisingumas tampa vis aktualesnė problema visame pasaulyje. JAV maždaug 6 proc. 15-44 metų sutuoktinių negali pastoti per pirmuosius metus. Europoje stebimas vaisingumo mažėjimas su kiekviena karta. Nevaisingų porų statistika panašiai svyruoja visose šalyse, natūraliu būdu vaikelio susilaukti negali kas šešta septinta šeima, t. y. 15-18 proc. susituokusių porų. Daugelis porų pasaulyje nuolatos bando išsigydyti nevaisingumą ir pastoti, tačiau dažnai manoma, jog dėl nepastojimo gali būti kalta tik moteris. Apie pusę visų nevaisingumo atvejų susiję būtent su vyriškais veiksniais.

Moters vaisingumui įtakos turintys veiksniai

Moteris, norinčiai pastoti, būtinos tinkamai funkcionuojančios kiaušidės, kiaušintakiai ir gimda. Moters menstruacinis ciklas vidutiniškai trunka 28 dienas. Pirmąją dieną galima apibrėžti kaip „pilno srauto“ menstruacijų dieną. Reguliarūs, nuspėjamieji mėnesinių ciklo periodai, kurie dažniausiai trunka nuo 24 iki 32 dienų, atspindi ir pačią ovuliaciją. Moteris, kuri turi nereguliarius ciklus, dažniausiai neovuliuoja. Sutrikusi kiaušidžių veikla gali būti diagnozuojama pagal tam tikrus simptomus, kuriuos nustato gydytojas.

• Amžius: Moters vaisingumas mažėja su amžiumi. Daugelis moterų laukia, kol joms sukanka 30 arba 40 metų, kad susilauktų vaikų. Maždaug 20 % moterų Jungtinėse Valstijose savo pirmo vaiko susilaukia 35 metų amžiaus. Maždaug nuo 1 iki 3 šeimų, kuriose moteris yra vyresnė nei 35 metų amžiaus, turi problemų su vaisingumu.
• Hormoniniai sutrikimai:
  • Funkcinė hipotalaminė amenorėja (FHA) atsiranda dėl per didelės veiklos, streso ar per mažo kūno svorio.
  • Netinkamas hipofizės liaukos funkcionavimas. Būtent ji smegenyse gamina hormonus, kurie išlaiko normalų kiaušidžių funkcionavimą.
• Kiaušidžių rezervas: Kuo moteris yra vyresnė, tuo jos kiaušidžių rezervas yra mažesnis.

Vyro vaisingumui įtakos turintys veiksniai

Vyrų vaisingumo tyrimai yra ne mažiau svarbūs nei moterų, nes apie pusę visų nevaisingumo atvejų susiję būtent su vyriškais veiksniais.

• Spermos kokybė: Atliekant spermos analizę, vertinama jos koncentracija, spermatozoidų judėjimas bei jų morfologija. Šiek tiek nukrypęs nuo normos ribų tyrimas nereiškia, kad vyras yra nevaisingas.
• Hormoniniai veiksniai: Testosterono poveikis.

Kada verta kreiptis dėl vaisingumo tyrimų?

Vaisingumo tyrimai - tai pirmasis žingsnis siekiant išsiaiškinti priežastis, kodėl porai nepavyksta susilaukti vaikų. Dažniausiai jie rekomenduojami tuomet, kai pastoti nepavyksta ilgiau nei 6-12 mėnesių.

Tyrimus verta atlikti anksčiau, jei:

• moteris nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė;
• yra nereguliarus ciklas, įtariamas hormonų disbalansas;
• pastebėti galimi spermos kokybės sutrikimai;
• žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pvz., sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, gimdos ir kiaušidžių endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės, vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai.

Yra daug rizikos veiksnių ir ligų, kurios gali trukdyti pastoti, todėl labai svarbus kryptingas poros ištyrimas, kuris apima bendruosius ir specialiuosius tyrimus. Nevaisingumą gali diagnozuoti gydytojas akušeris - ginekologas, šeimos gydytojas ar kiti gydytojai specialistai.

Moterų vaisingumo tyrimai: kraujo ir ne tik

Moterų vaisingumo tyrimais siekiama įvertinti reprodukcinės sistemos būklę, kiaušidžių rezervą ir gimdos gleivinės pasiruošimą nėštumui. Dažniausiai tyrimai apima gydytojo akušerio-ginekologo konsultaciją, echoskopinius tyrimus bei kraujo hormonų analizes. Tokie tyrimai rekomenduojami, jei moteris daugiau nei metus nesėkmingai bando pastoti, yra sirgusi ginekologinėmis ligomis (endometrioze, gimdos polipais, miomomis), patyrusi persileidimų ar jei giminėje buvo ankstyvos menopauzės atvejų.

Moterų hormonų lygio kraujo tyrimai

Hormonų lygio tyrimas krauju nustatomas hormonų, įskaitant folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH), liuteinizuojantį hormoną (LH), estrogeną (E2), prolaktiną (PRL), progesteroną ir skydliaukės hormonus (TTH), kiekis. Abnormalus hormonų kiekis gali rodyti hormonų pusiausvyros sutrikimus, turinčius įtakos vaisingumui. Moterys, kurioms nepavyksta pastoti, labai dažnai yra nukreipiamos endokrinologo konsultacijai, norint surasti nevaisingumo problemos sprendimą.

Ovuliacijos tyrimas apima moters menstruacijų ciklo stebėjimą, siekiant nustatyti ovuliacijos laiką, t. y. kada kiaušidė išskiria kiaušialąstę. Poroms, bandančioms pastoti, labai svarbu žinoti, kada įvyksta ovuliacija, nes tai yra vaisingiausias moters ciklo laikotarpis. Hormonų kraujo tyrimai padeda įvertinti ovuliacijos procesą. Ovuliacijos skatinimas medikamentais: medicininė intervencija ovuliacijai skatinti yra įprastas metodas moterims, patiriančioms ovuliacijos sutrikimų arba nereguliarią ovuliaciją, kuri gali prisidėti prie vaisingumo problemų.

Antimiulerinio hormono (AMH) tyrimas

Antimiulerinio hormono (AMH) - vaisingumo tyrimas rekomenduojamas moterims, kurioms reikia įvertinti kiaušidžių funkciją ir vaisingumą. Suaugusių moterų organizme AMH naudojamas kaip biologinis pakaitalas kiaušidėse esančių folikulų skaičiui nusakyti. Antimiulerinio hormono (AMH) kiekis keičiasi organizmui senstant.

Kiti moterų tyrimai

• Kiaušintakių pratekamumo tyrimai: Kiaušintakių būklė - vienas svarbiausių, natūralų pastojimą lemiančių veiksnių. Jų pratekamumo tyrimais, atliekamais pasitelkiant ultragarso arba rentgeno įrangą, nustatomi galimi kiaušintakių užakimai bei pažeidimai.
• Moters dubens ultragarsinis tyrimas: tai diagnostinė procedūra, kurios metu garso bangomis sukuriami dubens organų vaizdai. Jis suteikia vertingos informacijos apie gimdos, kiaušidžių, kiaušintakių ir aplinkinių audinių struktūrą ir sveikatą.
• Ovuliacijos stebėjimas ultragarsu: tai medicininė procedūra, kurios metu ultragarsu stebimas kiaušinėlių vystymasis ir išsiskyrimas iš kiaušidžių menstruacinio ciklo metu.

Vyrų vaisingumo tyrimai: kraujo ir spermos analizė

Vyrų vaisingumo tyrimais siekiama įvertinti įvairius reprodukcinės sveikatos aspektus, įskaitant spermos kiekį, kokybę ir funkciją.

Spermos analizė (spermograma)

Pirmas ir pagrindinis tyrimas vyrų nevaisingumo priežasčiai nustatyti yra spermos tyrimas - spermograma. Spermos analizė yra labai svarbus diagnostinis testas vyrų vaisingumui įvertinti. Jis suteikia informacijos apie vyro spermoje esančių spermatozoidų kiekį, kokybę ir bendrą sveikatą. Spermos analizė dažnai yra vienas iš pirmųjų tyrimų, atliekamų, kai pora patiria sunkumų pastoti, nes nemaža dalimi atvejų nevaisingumą lemia vyriški veiksniai. Be to, atliekami specializuoti spermos tyrimai: oksidacinės pažaidos vertinimas, spermos HBA tyrimas, spermos DNR fragmentacijos tyrimas. MEDICIJA klinikoje taip pat atliekami specializuoti tyrimai - pavyzdžiui, sėklidžių punkcija ir spermos paėmimas (TESA), jei ejakuliate nesimato spermatozoidų.

Vyrų hormonų lygio kraujo tyrimai

Atliekant hormonų lygio tyrimą dėl vyrų nevaisingumo, įvertinamas įvairių hormonų, svarbių spermos gamyboje (spermatogenezėje) ir bendroje reprodukcinėje sveikatoje, kiekis. Pagrindiniai hormonai, kurie paprastai vertinami atliekant vyrų hormonų lygio tyrimus, yra: testosteronas, folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), liuteinizuojantis hormonas (LH), prolaktinas ir kt. Be to, vyrams gali būti pasiūlyta išsami vaisingumo programa, apimanti kraujo ir šlapimo tyrimus, leidžiančius įvertinti bendrą sveikatos būklę ir hormonų balansą.

Genetinis tyrimas

Genetinis tyrimas dėl vyrų nevaisingumo atliekamas siekiant nustatyti chromosomų anomalijas, genetines mutacijas ar paveldėtas ligas, kurios gali turėti įtakos vaisingumo problemoms. Genetinis ištyrimas ir genetiko konsultacija yra tikslinga, jei vienam iš partnerių arba abiem yra diagnozuota arba įtariama paveldima liga ar anamnezėje yra įvykę du ir daugiau savaiminių persileidimų.

Imunologiniai veiksniai: Antikūnai prieš spermatozoidus (ASA)

Antikūnai prieš spermatozoidus (ASA) - tai imunoglobulinai (Ig), veikiantys kaip antikūnai prieš spermos antigenus ir turintys įtakos vaisingumui. Šiuo metu žinoma daugybė ASA, kurie jungiasi su įvairiais spermos komponentais. Esant sveikam organizmui, kraujo - sėklidės barjeras (hematotestikulinis) saugo spermos antigenus nuo imunokompetentinių ląstelių. Tik pažeidus šį barjerą įsijungia autoimuninis mechanizmas, kuris gali lemti nevaisingumą, gaminasi ASA. Esant idiopatiniam nevaisingumui antikūnai prieš spermatozoidus (ASA) randami 10-15 % vyrų ir 15-20 % moterų ir 0,9-4 % vaisingų pacientų.

ASA atsiradimo priežastys ir poveikis

• Vyrams: šį pažeidimą gali sukelti sėklidės trauma, apsisukimas, varikocelė, biopsija, uždegimai, sunkieji metalai ir kt.
• Moterims: ASA atsiranda po gleivinių pažeidimų (kontracepcija, erozijos, koaguliacija, mikroorganizmai), gavus dideles koncentracijas anomalių arba „senų“ spermatozoidų, esant retiems lytiniams santykiams, spermai patekus į pilvo ertmę (lytinių organų anatominiai ypatumai, nesėkmingos dirbtinio apvaisinimo procedūros), esant dažniems oraliniams ir analiniams santykiams.

Nustatyta, kad Ureaplasma urealyticum bakterija ir žmogaus spermatozoido membrana turi galinčių kryžmiškai reaguoti antigenų: (pvz.: urease complex component UreG ir spermatozoido NASP393-408). Antikūnai prieš šiuos antigenus inhibuoja spermatozoido ir kiaušialąstės susijungimą. Nepageidaujamas AK poveikis gali pasireikšti įvairiuose etapuose ir sutrikdyti vaisingumą įvairiais mechanizmais:

• agliutinacijos - spermatozoidams sulipus sutrikdomas jų judėjimas;
• imobilizacijos - veikia spermatozoidų membraną ir trukdo jiems „praplaukti” per gimdos kaklelio gleives;
• opsonizacijos - prisijungę prie spermatozoidų duoda signalą nuklearams ir fagocitams, kad reikia juos „suvalgyti“;
• inhibicijos - mažina spermio galimybę atpažinti ir prisijungti prie zona pellucida;
• sutrikdo implantaciją ir embriono vystymąsi - yra nustatyta, kad apvaisinta kiaušialąstė turi panašių antigenų kaip spermatozoidas. Jeigu mamos organizme cirkuliuoja ASA, jie gali ankstyvajame periode pakenkti embrionui.

Indikacijos ASA tyrimui

Klinikinėjė andrologijoje antikūnų prieš spermatozoidus (ASA) tyrimas laikomas būtinu tiriant nevaisingumą. ASA tyrimas turi būti atliekamas kiekvienam pacientui, kuriam bus taikomas dirbtinis apvaisinimas.

Pasiruošimas vaisingumo tyrimams

Pasiruošimas vaisingumo tyrimams yra svarbus, nes nuo jo gali priklausyti tyrimų tikslumas bei rezultatai.

Bendri patarimai abiem partneriams

Geriausia visus tyrimus atlikti ryte, nevalgius, nevartojus alkoholio, nerūkius, nepatyrus streso ir įtampos, nes visi šie veiksniai gali turėti įtakos kraujo rezultatams. Jei vartojate vaistus, informuokite apie tai gydytoją. Kai kurie vaistai gali iškreipti kraujo tyrimų rezultatus, pvz., vartojant steroidinius vaistus, gali padidėti leukocitų skaičius, vartojant vitamino B12, geležies, folio rūgšties preparatus, kraujo tyrimas gali rodyti didesnius eritrocitų rodiklius. Yra vaistų, trikdančių kraujo gamybą, kraujo ląstelių kiekį. Prieš atvykstant pravartu surašyti ir atsinešti visą turimą medicininę informaciją - ankstesnių tyrimų rezultatus, vartojamus vaistus, diagnozes ar atliktas operacijas. Tai padeda gydytojui greičiau susidaryti pilną vaizdą ir parinkti tinkamiausią tyrimų planą.

Moterims

Profilaktiniams ginekologiniams tyrimams ir konsultacijai geriausia registruotis menstruacijų ciklo viduryje, kai nebėra kraujavimo ir gimdos gleivinė dar nėra pakitusi. Jei planuojamas hormonų kraujo tyrimas, svarbu žinoti, kurią ciklo dieną jis atliekamas, nes rezultatams tai turi įtakos. Prieš vizitą nereikėtų naudoti makšties žvakučių, plovimų ar kitų preparatų, nebent gydytojas nurodė kitaip.

Vyrams

Prieš atliekant spermogramą, būtina 2-5 dienas susilaikyti nuo lytinių santykių ir ejakuliacijos, vengti alkoholio, karšto vandens procedūrų (pirties, karštos vonios) bei intensyvaus fizinio krūvio.

Vaisingumo tyrimų eiga ir reikšmė

Nevaisingumo tyrimai paprastai atliekami palaipsniui, pradedant mažiau invaziniais ir ekonomiškesniais tyrimais, po to pereinant prie sudėtingesnių vertinimų. Išsami medicininė anamnezė padeda nustatyti galimus veiksnius, turinčius įtakos vaisingumui, pavyzdžiui, menstruacijų sutrikimus, lytiškai plintančias infekcijas, ankstesnius nėštumus, operacijas ar sveikatos sutrikimus. Atliekant fizinę apžiūrą gali būti įvertinti reprodukciniai organai ir bendra sveikata.

Poros nevaisingumo priežasčių ištyrimą rekomenduojame pradėti nuo spermogramos tyrimo. Laboratorinių tyrimų spektrą apima kraujo, spermos ir kitų terpių tyrimai. Tyrimai skirstomi į specifinius ir nespecifinius.

• Specifiniai tyrimai: PRL (Prolaktino tyrimas), TTH tyrimas, AMH (antimiulerinis hormonas), E2 (estradiolis), LH (liuteinizuojantis hormonas), FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas), lytiškai plintančių ligų PGR tyrimai.
• Nespecifiniai tyrimai: tokie kaip BKT (bendras kraujo tyrimas), kraujo grupė, Rh faktorius, vitamino D tyrimas.

Šie tyrimai leidžia ginekologams ir urologams-andrologams tiksliai nustatyti nevaisingumo priežastis ir sudaryti veiksmingą gydymo planą. Tinkamai diagnozuotas hormoninis disbalansas padidina pastojimo tikimybę.

Pagalbinio apvaisinimo procedūros, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus

Gauti tyrimų rezultatai padeda nuspręsti, ar taikytinas natūralus pastojimo būdas, ar reikalingos pagalbinio apvaisinimo procedūros.

• Intrauterininė inseminacija (IUI): procedūra, kurios metu specialiai paruošta sperma suleidžiama tiesiai į gimdą. Ji dažniausiai taikoma atvejais, kai pora neturi visaverčių lytinių santykių arba yra pakitusi spermos kokybė ar gimdos kaklelis.
• Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): viena pažangiausių pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą. IVF dažniausiai atliekamas tada, kai pastoti natūraliai nepavyksta dėl kiaušintakių nepratekamumo, ovuliacijos sutrikimų, endometriozės ar neaiškios kilmės nevaisingumo.
• Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI): procedūra, kai į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas. Ji atliekama, kai spermos kokybė yra stipriai pakitusi - žema spermatozoidų koncentracija ir judrumas, netaisyklinga forma arba kai sperma išgauta chirurginiu (TESA) būdu. ICSI padidina apvaisinimo tikimybę tais atvejais, kai įprastas apvaisinimas nepavyksta.
• Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija į kiaušialąstę (PICSI): ICSI atmaina, kuomet spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti kiaušialąstę supančią hialurono rūgštį.
• Spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA): kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų (azoospermija), jie gali būti išgaunami tiesiai iš sėklidžių.
• Embrionų šaldymas: Šio proceso metu naudojamos specialios apsauginės medžiagos (krioprotektoriai), todėl šaldant embrioną jame nesusiformuoja ledo kristalai. Tinkamos kokybės pertekliniai embrionai užšaldomi ir gali būti panaudoti vėliau.
• Kiaušialąsčių šaldymas: tai galimybė moteriai išsaugoti savo vaisingumą ateičiai.
• Užšaldytų ir atšildytų embrionų patalpinimas (FET): procedūra, kurios metu į moters gimdą patalpinamas(-i) atšildytas(-i) embrionas(-ai).
• Blastocistų auginimas ir patalpinimas: kai kurie embrionai laboratorijoje stebimi ir auginami iki 5-6 dienų, kad būtų galima išsirinkti stipriausius.

Praktinė informacija

Vaisingumo tyrimų kainos priklauso nuo pasirenkamų paslaugų pobūdžio - nuo pradinės konsultacijos iki sudėtingesnių laboratorinių ar instrumentinių tyrimų. Pavyzdžiui, moterų vaisingumo programos kaina prasideda nuo 200 €, vyrų - nuo 75 €, o atskiri tyrimai, tokie kaip spermograma ar oksidacinio streso testas, kainuoja nuo 80 €.

Registracija itin paprasta - galima pasirinkti registraciją internetu, telefonu arba atvykus tiesiogiai į kliniką. Pacientai priimami tiek su siuntimu, tiek be siuntimo - pastaruoju atveju pas gydytoją patenkama greičiau ir be papildomų formalumų. Tyrimų rezultatai bus parengti per 2-3 val. darbo dienomis. Juos galėsite atsiimti registratūroje arba Jums pageidaujant atsiųsime el. paštu.

Dabar, labiau nei bet kada anksčiau, reikalinga visokeriopa pagalba poroms su sutrikusiu vaisingumu, norinčioms susilaukti vaikelio. Neatidėliokite rūpesčio sveikata. Ilgai svajojote apie šeimą, bet kyla nevaisingumo klausimų? Mūsų komanda jums padės išaiškinti galimas kliūtis ir pasiūlys individualizuotus tyrimus, skirtus nustatyti sveikatos būklę ir galimas priežastis.

tags: #kraujo #tyrimas #del #vaisingumo

• Vaikiško dviračio pasirinkimas 5 metų vaikui
• kaip kenksmingos medžiagos veikia vaisiaus vystymąsi
• Išsamus gidas apie vaikų dainavimo ugdymą Vilniuje
• Nuo „X Faktoriaus“ iki tėvystės džiaugsmų su Adamovič ir Geču
• Statistika apie vaikų nusikalstamumą