Konfliktinės situacijos globos namuose: problemos, priežastys ir sprendimo būdai

Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, nemažai vaikų netenka tėvų globos. Kiekvienais metais tokių vaikų padaugėja maždaug 3 tūkstančiais. Vaiko globa šaltiniuose apibrėžiama įvairiai - tai dėl kurių nors priežasčių tėvų globos netekusių vaikų valstybinė jų teisių apsaugos ir auklėjimo forma. Nors globos namai užtikrina vaikams pastogę ir priežiūrą, juose gyvenantys vaikai susiduria su specifinėmis socialinėmis ir psichologinėmis problemomis.

Vaikų patekimo į globos namus priežastys

Gilinantis į globos problemas matyti, kad vaikai į globos įstaigas šiandien patenka dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Objektyvioms priežastims reikėtų priskirti tėvų netekimą, tėvų sunkias ligas. Tačiau kur kas didesnė dalis yra tokių vaikų, kurių tėvams atimtos tėvystės teisės. Dažniausiai vaikai patenka į globos namus dėl šių priežasčių:

• Skurdas;
• Tėvų prievarta;
• Tėvų alkoholio vartojimas;
• Netinkamas tėvų elgesys su vaikais ir nesirūpinimas jais.

Šių šeimų vaikai labai anksti patiria skausmą, alkį, neviltį. Nepaisant jų individualių fizinių ir psichinių sutrikimų, beveik visi jie patyrė skaudžių išgyvenimų. Gyvendami tokioje aplinkoje, vaikai tampa grubūs, savanaudiški, neretai nesusivaldantys, neišmokyti dirbti, tvarkytis, atsakyti už savo elgesį, asocialūs, egocentriški.

Socialinės ir psichologinės problemos

Vaikų globos namų auklėtiniai turi daugiau kognityvinio vystymosi sunkumų, patiria emocinių sunkumų, jaučiasi psichologiškai nesaugūs, blogai socialiai adaptuoti. Pagrindinės problemos, su kuriomis jie susiduria, yra šios:

Socialinės problemos

• Socialinė izoliacija: Globos namų aplinka gali izoliuoti vaikus nuo platesnės visuomenės, trukdyti įgyti socialinių įgūdžių.
• Stigma: Vaikai gali susidurti su diskriminacija iš visuomenės, tai gali lemti žemą savivertę.
• Sunkumai kuriant prisirišimą: Nuolatiniai personalo pokyčiai gali trukdyti vaikams sukurti tvirtus prisirišimo ryšius.

Psichologinės problemos

Daugelis vaikų yra patyrę trauminių įvykių, tokių kaip smurtas, nepriežiūra ar tėvų netektis. Šie išgyvenimai gali sukelti potrauminio streso sindromą, depresiją, nerimą. Be to, vaikai dažnai pasižymi prastesniais mokymosi rezultatais ir stokoja motyvacijos mokytis.

Konfliktinių situacijų dinamika

Konfliktinės situacijos yra neatsiejama institucinės globos dalis. Dažnai vaikai tokiu savo elgesiu siekia dėmesio, išskirtinumo. Tai yra būdas atkreipti į save dėmesį, išreikšti savo jausmus ar susidoroti su stresu. Pavyzdžiui, stebėtas vaikas Juozas, norėdamas atkreipti į save dėmesį ar išreikšti dominavimą, stumdydavo kitus vaikus, skriausdavo mažuosius, tačiau vėliau pats galėdavo rūpestingai suguldyti juos į lovytes, kas rodo emocijų nestabilumą.

Sprendimo būdai ir pagalba

Siekiant sumažinti socialines ir psichologines problemas, būtina imtis kompleksinių priemonių:

1. Psichologinė pagalba: Vaikams, patyrusiems traumų ar jaučiantiems emocinius sunkumus, būtina suteikti individualią ir grupinę psichoterapiją.
2. Socialinė parama: Pagalba įgyjant socialinių įgūdžių, užmezgant santykius su bendraamžiais.
3. Švietimas: Kokybiško išsilavinimo užtikrinimas ir individuali pagalba įveikiant mokymosi sunkumų.
4. Globos namų reforma: Būtina gerinti sąlygas, mažinti vaikų skaičių globos namuose ir skatinti šeimyninių globos formų plėtrą.

Socialinis darbuotojas vaidina svarbų vaidmenį sprendžiant šias problemas. Pagrindinis socialinio darbuotojo, dirbančio su vaikais globos namuose, uždavinys - pasiekti atvirumu ir pasitikėjimu grįstą tarpusavio bendravimą. Svarbu nepamiršti, kad natūraliausia vaikui yra šeimos globa, todėl pagrindinis tikslas yra toks, kad vaikas augtų biologinėje šeimoje, o jai nesant - įtėvių ar globėjų šeimose.

tags: #konfliktines #situacijos #globos #namuose

• Ignalinos krašto olimpietis
• Kaukės vaikų šventėms
• Asmenybės formavimas vaikystėje
• Priežastys, kodėl 2-metis nežaidžia
• kur rasti nemokamų baldų vaikams